Apie Šilutės rajono savivaldybės tarybos Joninių laužą…

Dalia Rudienė. Nuotrauka iš „Pamario“ archyvo.

Joninių išvakarėse, birželio 23 d., kai žmonės ruošėsi kūrenti laužus ir švęsti, dieną posėdžiavo Šilutės rajono savivaldybės taryba. Į posėdį susirinko 24 Tarybos nariai (nedalyvavo Genovaitė Kimbrienė). Dar iki posėdžio sukrautame politiniame lauže „sudeginta“ Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Dalia Rudienė – ji slaptu balsavimu atleista iš pareigų. Už tai balsavo 13 Tarybos narių. Tai minimalus skaičius, kuris būtinas tokiam sprendimui priimti.

25 narių Taryboje 17 priklauso valdančiajai daugumai, 8 – opozicijai (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Liberalų sąjūdžio atstovai). Kas nepritarė D. Rudienės atleidimui, nespėliosime, tačiau panašu, kad galbūt ir ne visi valdantieji tam pritarė. Balsavimas juk slaptas

Tarybos posėdžio darbotvarkėje buvo paskelbta, kad planuojama Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja skirti Daivą Žebelienę, Savivaldybės tarybos narę, išrinktą pagal visuomeninio rinkimų komiteto „Už žmonių valdžią“ sąrašą. Jų Taryboje yra du: D. Žebelienė ir Edvardas Jurjonas. Abu politikai priklauso valdančiajai daugumai, į kurią susibūrus šiam komitetui teko teisė deleguoti savo atstovą į Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas. Taip susiklostė, kad tuomet Saugų seniūne buvusi Dalia Rudienė, pasiūlius minimam rinkimų komitetui, buvo paskirta administracijos direktoriaus pavaduotoja. O Saugų seniūnija po konkurso netrukus sulaukė kito vadovo. D. Rudienė atėjo dirbti į Savivaldybės vadovų komandą, kurioje buvo tiesiogiai meru išrinktas partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Vytautas Laurinaitis, mero pavaduotoju dirbo socialdemokratas Sigitas Šeputis, administracijos direktoriumi – Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Virgilijus Pozingis.

Norėjosi pakalbinti tuomet D. Rudienę, tačiau jos atsakymas buvo: „Kai išsikovosiu vietą po saule…“.

Birželio 25 d., kai D. Rudienė jau nebebuvo Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, pokalbis telefonu buvo ilgokas, atviras, nuoširdus. Ta vietos politika juk kaip voratinklis – matosi ir tai, ką norėtųsi pridengti… Todėl D. Rudienės atvirumas visiškai sutapo su šių dienų vietos politikos vaizdeliu. Jau užsimojus atleisti D. Rudienę, buvo paviešintas ir kitas užmojis: skirti D. Žebelienę Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja. Kaip esame informavę, nespėjus gauti STT pažymos dėl D. Žebelienės, kas būtina skiriant asmenį į tokias pareigas, Taryba įvykusiame posėdyje nesvarstė šio klausimo. Tarybos ir mero sekretoriato vedėjas Andrius Jurkus informavo, kad gali būti sušauktas neeilinis Tarybos posėdis ir slaptu balsavimu apsispręsta dėl D. Žebelienės skyrimo į pareigas, kurias užėmusi ši politikė netektų Savivaldybės tarybos nario mandato, ją Taryboje pakeistų pagal per rinkimus gautus balsus trečioje vietoje likęs Vladas Kainovaitis, to paties rinkimų komiteto „Už žmonių valdžią“ atstovas, jau irgi buvęs Savivaldybės tarybos nariu.

Atleidimą iš darbo D. Rudienė vadina politiniu. Būtent visuomeninis rinkimų komitetas „Už žmonių valdžią“ nusprendė atšaukti D. Rudienę iš pareigų, į kurias pasiūlyta D. Žebelienė.

„Pagrįstų priežasčių mane atleisti nebuvo. Manau, visuomeninio rinkimų komiteto „Už žmonių valdžią“ vadovė Daiva Žebelienė panoro mano kėdės. Skaudžiausia, kad tuomet, kai mane, dirbusią Saugų seniūne, kalbino sutikti, eiti į šias pareigas Savivaldybėje, rodos, neužmiršau ir argumentų, kad Daiva Žebelienė nenorinti palikti savo verslo, netekti Savivaldybės tarybos nario mandato, lyg jautėsi nenoras, kad į Savivaldybės tarybą sugrįžtų Vladas Kainovaitis… Matyt, norai pasikeitė. Verslas ir politika…“ – be kategoriškumo prisiminė praeitį D. Rudienė, beje, anksčiau iš D. Žebelienės komandos sulaukusi siūlymo pačiai trauktis iš pareigų Savivaldybėje, nors priekaištų dėl darbo nebuvę, tik užuominų, kad neva mažai matoma spaudoje…

Buvęs sukviestas ir D. Rudienę delegavusio komiteto posėdis, tačiau jos nepakvietę, tik gavusi žinių, kad nuspręsta inicijuoti atleidimą. „Nedalyvavau politikoje, neturiu patirties regzti intrigas, o Daivą Žebelienę pažįstu tiek, kad mudviejų vaikai mokėsi vienoje klasėje. Savivaldybės keturių vadovų komandoje jaučiausi nereikalinga, ne viską žinojau, o kai ko ir paprašiusi nesužinodavau… Iki darbo Savivaldybėje nė neįsivaizdavau, kad taip gali būti. Tačiau prisidėjau ir gindama kultūrą, vaikų vasaros poilsio finansavimą bei kita. Dirbau, nebuvau minima skandaluose, gėdos Savivaldybei neužtraukiau“, – sakė D. Rudienė, kukliai nutylėjusi, kiek tokie reikalai gadina sveikatą.

„Kur praradau politinį pasitikėjimą?“ – to D. Rudienė klausė Savivaldybės tarybos posėdyje, kai buvo svarstytas jos atleidimas iš pareigų. Į tai atsakė E. Jurjonas: trūkę bendravimo su ją delegavusiu komitetu „Už žmonių valdžią“… D. Rudienė stebisi, gal priežasčių kūrėjai bus užmiršę pandemiją, karantinus ir visus su tuo susijusius suvaržymus?

Jau esme informavę, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija gavo informacijos, kad UAB „Toluta“ direktorė D. Žebelienė yra pasirašiusi rangos darbų sutarčių su Savivaldybe. Politikės vadovaujama bendrovė kepa šakočius, sausainius, užsiima su statybomis susijusiu verslu, langais, stogų dangomis ir kt. Komisija spręs, ar tirti galimą viešųjų ir privačių interesų konfliktą, ar D. Žebelienė bus šiuos interesus supainiojusi.

Stasė Skutulienė

Šilutės r. savivaldybės tarybos nariai. Nuotr. iš „Pamario“ archyvo

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įamžinama seserų elzbietiečių veikla Švėkšnoje

2023 m. Šilutės Hugo Šojaus muziejaus Švėkšnos ekspozicija įgyvendina projektą „Šv. Jokūbo festivalis Švėkšnoje: seserų elzbietiečių veikla Švėkšnoje“. Projekto tikslas – įamžinti vienuolės Antaninos Žemgulytės-Bonitos bei seserų elzbietiečių veiklą Lietuvoje ir Švėkšnoje. Po Pirmo pasaulinio karo nepriklausomoje Lietuvoje susiklostė palankios sąlygos augti vienuolijoms. 1918–1940 m. Lietuvoje naujai įsikūrė 11 ordinų ir kongregacijų vienuoliai: vargdienių seserys, kazimierietės, kryžietės, elzbietietės, pranciškonės, jėzuitai, kapucinai, dominikonai, saleziečiai, pranciškietės ir salezietės. 1924 m. į Lietuvą iš Karaliaučiaus, kur buvo įsikūręs kongregacijos provincijos centras su noviciatu,

Kaip tinkamai laikyti nusipirktą pieną

Pienas – vienas perkamiausių lietuvių maisto produktų. Kad jis išlaikytų savo skonį ir maistines savybes iki pat galiojimo laiko pabaigos, jį parsinešę namo turėtume laikytis tam tikrų taisyklių. Dalis iš jų, ko gero, yra žinomos daugeliui, tačiau kai kurios gali nustebinti. Apie tai, kokių klaidų vengti nusipirkus pieno, pasakoja prekės ženklą „Dvaro“ valdančios bendrovės „Pieno žvaigždės“ vyriausioji technologė Dalia Mickeliūnienė. Pienas turi būti laikomas šaldytuve. Tad įsipylę pieno, visuomet stenkitės kuo greičiau jį padėti atgal į šaldytuvą. Taip pat visuomet

Gydymo įstaigos gaus daugiau lėšų už suteiktas paslaugas, medikai – didesnius atlyginimus

Siekiant sudaryti sąlygas gydymo įstaigoms nuo 2024 m. sausio 1 d. didinti medikų darbo užmokestį ne mažiau kaip 10 proc., sveikatos apsaugos ministro įsakymu padidintos asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainos. Tai leis gydymo įstaigoms gauti papildomų lėšų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) ir skirti jas darbuotojų darbo užmokesčiui didinti. Pagal padidintus įkainius būtų atsiskaitoma už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, suteiktas nuo šių metų lapkričio 1 d. „Laikomės įsipareigojimų reguliariai didinti medicinos darbuotojų atlygius – tai daroma peržiūrint įkainius

Su patyčiomis mokyklose vaikai kovoja pasitelkę piešinius

Patyčios tarp mokyklinio amžiaus vaikų yra viena opiausių problemų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, patyčias patiria vidutiniškai 42 proc. berniukų ir 37 proc. mergaičių 40-yje labiausiai išsivysčiusių šalių. Pasipriešinti patyčioms nusiteikę ir Lietuvos vaikai, pasitelkę tam kūrybingas idėjas. „Su patyčiomis susidurti gali ne tik vaikai ar paaugliai, bet ir suaugusieji. Tačiau, jei suaugusieji gali apsiginti, labai dažnai vaikai jaučiasi bejėgiai prieš juos emociškai, o kartais net fiziškai žalojantį elgesį. Galime pasidžiaugti, kad patyčios mokyklose nebėra tabu – ši problema ne

Taip pat skaitykite