Apie saulės elektrinių baterijas Lietuvoje pasvarsto daugelis, bet įsirengia retas…  

Didelių išlaidų už elektrą vengiantys ir prie aplinkos tausojimo prisidėti norintys gyventojai keičia požiūrį ne tik į saulės generuojamą energiją, bet ir į jos kaupimą savo reikmėms.

Skaičiuojama, kad 2021 m. Europoje iš 10-ties individualių namų, įsirengusių saulės elektrines, beveik 3 įsirengė ir elektros energiją surenkančius kaupiklius, dar vadinamus saulės baterijomis, o bendra Europoje įrengtų buitinių energijos kaupiklių talpa siekė 5,2 gigavatvalandžių (GWh), arba 70 proc. daugiau nei 2020 m. Tiesa, labiausiai šiuos rodiklius gerina penkios lyderiaujančios Europos šalys. Tuo tarpu kitose, tarp jų ir Lietuvoje, saulės baterijų rinka tebėra ankstyvosios plėtros stadijos.

Saulės baterijos – prestižinė prekė?

„Kai kuriose Europos šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, Italijoje ar Austrijoje, saulės baterijos jau yra gerokai paplitusios ir tapusios savaime suprantamu priedu prie saulės elektrinės. Vis daugiau gyventojų montuodami saulės elektrines jas įsirengia su atitinkamais priedais, nes galvoja ir apie energijos kaupiklius. Deja, Lietuvoje tai kol kas yra išskirtinė ar prestižinė prekė. Šie įrenginiai brangūs. Be to, trūksta aktyvesnio informavimo apie jų veikimą, privalumus ir naudą, todėl jie mums dar atrodo svetimi“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ saulės produktų vystymo vadovė Domantė Navarskaitė.

Remiantis Europos saulės baterijų rinkos apžvalgos duomenimis, regione pagal buitinių energijos kaupiklių skaičių pirmauja Vokietija. Šiai šaliai 2021 m. atiteko 59 proc. visos Europoje įrengtų baterijų  talpos. Šioje šalyje 2021 m. buvo įrengta apie 150 tūkst. buitinių energijos kaupiklių, bendra jų talpa sudarė 1,3 GWh.

Antroje vietoje liko Italija su 14 proc. visos Europoje įrengtų baterijų talpos. Trečią ir ketvirtą vietas pasidalijo Austrija ir Didžioji Britanija su 6 proc. Penktoje vietoje atsidūrė Šveicarija su 3 proc.

Vis tik nors šios penkios šalys yra atsakingos už 88 proc. regione įrengtos buitinių energijos kaupiklių talpos, augimas stebimas ir kitose valstybėse. Šalyse, nepriklausančiose pirmajam penketukui, 2021 m. įdiegtų saulės baterijų bendra talpa siekė 280 megavatvalandžių (MWh) ir tai yra 137 proc. daugiau nei 2020 m.

Pasak D. Navarskaitės, tiek Lietuvoje, tiek kitose kol kas pagreičio saulės baterijų sektoriuje neįgavusiose Europos valstybėse šių įrenginių populiarumas labiau auga dėl inovatyvių vartotojų, kurie nori išmėginti naujoves. Didžiajai daliai energijos kaupikliais besidominčių gyventojų aktualios investicijos į juos ir finansinės valstybės skiriamos paskatos. Mat energijos kaupikliai yra gana brangūs, o jų atsiperkamumas gali siekti iki 20 metų.

Milijonas – per dieną

„Kad gyventojai, turintys ar suplanavę įsirengti saulės elektrines, lygiagrečiai svarsto ir apie saulės baterijas, rodo Aplinkos projektų valdymo agentūros pernai pirmą kartą paskelbtas kvietimas teikti paraiškas kompensacijoms už jų įsirengimą. Paraiškos visai skirtai 1 mln. eurų sumai buvo pateiktos per dieną. Jas pateikė beveik 300 gyventojų. Vadinasi, šis klausimas aktualus jau šiandien. Augant individualių saulės elektrinių skaičiui ir šokinėjant elektros kainoms jo aktualumas tik didės“, – teigia ekspertė.

Jos teigimu, saulės baterijų populiarumą netolimoje ateityje padidinsiantys veiksniai yra ir prognozuojamas ličio jonų baterijų pigimas bei dėl to greitėjantis atsiperkamumas, ir aktyvesnis vidinio vartojimo, siekiant mažesnio tinklo apkrovimo, skatinimas valstybės lygiu, nes saulės baterijos padeda ne tik gaminančiam vartotojui sutaupyti ir tapti mažiau energetiškai priklausomu, bet ir stabilizuoti bendrą elektros tinklo apkrovą.

Gaminančius vartotojus atsigręžti į energijos kaupiklius gali paskatinti ir elektros „pasaugojimo“ mokestis, kuris kasmet auga apie 10–15 proc. Remiantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos informacija, 2023 m. gaminantiems buitiniams vartotojams, prisijungusiems prie žemos įtampos tinklų, šis mokestis galėtų augti apie 32 proc., o prisijungusiems prie vidutinės įtampos tinklų – apie 11 proc.

Elektros saugojimas kainuoja

„Efektyviausiais saulės elektrinių darbo mėnesiais vidutiniškai vienas namų ūkis suvartoja apie 25–30 proc. realiu laiku pagaminamos elektros energijos. Nepanaudota dalis atiduodama „pasaugojimui“. Susigrąžinama tada, kai elektrinė nesugeneruoja pakankamo kiekio elektros. Be abejo, baterijos įsirengimas nereiškia visiškos autonomijos. Kažkiek perteklinės elektros energijos ir toliau bus atiduodama „pasaugojimui“, tačiau jos kiekis bus mažesnis. Tai leidžia gerokai sumažinti šį mokestį“, – sako ekspertė.

Pašnekovė įsitikinusi, kad žvelgiant į ateitį nebekeliame klausimo, ar saulės baterijų rinka Lietuvoje toliau kils. Pagrindinis klausimas: kiek staigi bus kilimo kreivė. „Energijos skirstymo operatorius“ užsakė tyrimų studiją „Elektros skirstomojo tinklo ir reguliacinės aplinkos tinkamumo ir pasiruošimo energetikos transformacijai įvertinimas“. Energijos kaupiklių rinkos augimo pokyčiai prognozuojami remiantis trimis scenarijais. Pesimistinis scenarijus numato, kad šalyje iki 2030 m. galėtų būti įrengta apie 1200 energijos kaupiklių, realistinis – apie 4900, optimistinis – iki 14,6 tūkst.

Milda Basijokienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Apie saulę ir vandenis. Ieškoti išeities paskatino brangstanti elektra

Praėjusių metų elektros kainos svyravimai rinkoje privertė ne vieną atsakingo verslo subjektą ieškoti išeičių. Įvertinusi energetikos kainų kilimo tendencijas, UAB „Šilutės vandenys“ administracija ėmė svarstyti, kas gi bus artimiausioje ateityje. Išvada aiški, kad jų sunaudojamas elektros kiekis, o jie sunaudoja apie 2 mln. kilovatvalandžių per metus, pabrangs maždaug trigubai… Tokiu atveju turės brangti ir gyventojams bei įmonėms tiekiamas vanduo. Kitu atveju „Šilutės vandenų“ lauktų nemenki finansiniai sunkumai. Bendrovės administracija, jausdama atsakomybę dėl nepalankios situacijos, kreipėsi į savo steigėją – Šilutės

Avarijoje žuvo vyras

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Vasaris prasidėjo skaudžiais įvykiais. Vasario 7 d. rytą šalia Sakūčių k., Kintų sen., apsemtuose laukuose pastebėtas nuo kelio nuvažiavęs ir apvirtęs automobilis „Audi A4“, kurio viduje rastas mirusio vyro, gim. 1974 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Vasario 7 d. naktį Švėkšnoje sustabdytas automobilis „Mitsubishi Carisma“, kurį vairavo neblaivus (2,29 prom.) ir teisės vairuoti neturintis vyras, gim. 1997 m. Vasario 8 d. naktį namuose Pašyšių k.,

Receptas Picos dienai artėjant: visą būrį pamaitinsite už 15 Eur

pica

Ketvirtadienį, vasario 9-ąją, minėsime Tarptautinę picos dieną. Tądien daugelis jos gerbėjų būtent ją užsisakys kavinėje ar į namus. Tačiau sostinės picerijose maža pica gali kainuoti ir 10 eurų, taigi, norint pamaitinti visą šeimą ar draugų kompaniją susidaro nemenka suma. Norintys sutaupyti gali ją išsikepti namuose –  skaičiuojama, kad ruošiant didesnį kiekį, naminė pica su kumpiu žmogui kainuoja apie 3 eurus. Picą kepti namuose – paprasta ir taupu Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ atstovė, sako, kad pica yra vienas populiariausių patiekalų,

Išmaniųjų elektros skaitiklių keitimas. Ką būtina žinoti?

išmanusis-skaitiklis

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) diegia išmaniuosius elektros skaitiklius, leidžiančius klientams sekti detalų elektros energijos suvartojimą ir pamiršti būtinybę nurašinėti skaitiklių duomenis. Nors naujovės ilgalaikėje perspektyvoje padės taupyti elektrą ir koreguoti vartojimo įpročius, gyventojams gali kilti klausimų dėl skaitiklių keitimo proceso, tikslumo ir suvartotos energijos fiksavimo. Skaitikliai sertifikuoti „Visi išmanieji elektros skaitikliai yra sertifikuoti pagal Europos Sąjungos direktyvose nustatytus standartus ir turi praeiti kokybės patikrą, o atkeliavę į Lietuvą yra dar kartą tikrinami išorinėje nepriklausomoje kokybės laboratorijoje, todėl vartotojai gali

Taip pat skaitykite