Apie kelius – be pykčių

Vasario 13 d. Šilutėje lankėsi susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius su komanda. Savivaldybės posėdžių salėje įvykusiame susitikime dalyvavo ir Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda, pakvietęs ministrą į Pamario kraštą.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius į Šilutę atvyko su patarėju Jaroslavu Kaminskiu, ministro patarėja Aldona Violeta Griniene.

Pabendrauti su ministru J. Narkevičiumi susirinko gal 20 žmonių iš Savivaldybės, buvo pora seniūnų, Minijos kaimo vyrų delegacija, be mero Vytauto Laurinaičio, net 5 Savivaldybės tarybos nariai, visi dalyvavo diskusijoje, turėjo pasiūlymų, už aktyvumą juos pagyrė ir ministras, ir meras. Gal kad šv. Valentino išvakarės buvo, gal sutarimas į valdžios rūmus sugrįžta…

Po dienos darbų
Susitikimas Savivaldybėje vyko 17 val., pasibaigus darbo dienai, mat svečiai iš Vilniaus pirmiausia vyko į Minijos kaimą apžiūrėti kelio nuo Kintų pusės, kurį planuojama asfaltuoti. Paaiškėjo, kad jau buvo surengti net trys darbų pirkimo konkursai, tačiau rangovai siūlė darbus padaryti brangiau negu suplanuota lėšų suma. Matyt, šias „lubas“ teks aukštinti… O kelias turėtų būti asfaltuojamas jau šiemet.

Susisiekimo ministrą atvykti į Pamario kraštą pakvietė Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda (dešinėje). Greta Savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis, Tarybos narys Antanas Martinkus.

Ministras J. Narkevičius prisipažino Pamario krašte esąs pirmą kartą, bet apie jį daug girdėjęs, pagarbiai pasisveikino ir tiksliai paminėjo, kas susirinko pasikalbėti. Dar pridūrė, kad su Seimo nariu A. S. Nausėda, su meru V. Laurinaičiu dažnai bendrauja, tad žino lūkesčius ir rūpesčius, kurie daug kur Lietuvoje esą panašūs. Ir tikėjimas visur tas pats – jeigu atvyko, tai jau padarys… Ministras sakė vizito išvakarėse kalbėjęsis su premjeru Sauliumi Skverneliu, perdavė jo linkėjimus ir rūpestį – „Ar ten, Šilutės krašte, viskas gerai?..“ Pasirodo, premjerui teberūpi estakados, kelio į Rusnę statybų reikalai.

Daugėja lėšų kelių priežiūrai
Ministras iš pradžių apžvelgė šalies situaciją. Šiemet kelių plėtrai ir priežiūrai skirtų lėšų padaugėjo: pernai buvo skirta 524 milijonai eurų, šiemet, įskaičiuojant ir „užšaldytas“, suma viršija 583 mln. Eur. „Užšaldytos“ – tai Finansų ministerijos pasiliktas rezervas, gal birželį bus aiškus jo likimas, tai sudaro 142 mln. Eur. Pernai tokių „užšaldytų“ buvo 26 mln. eurų. Jų nelabai ir reikėjo, nes tai konkursai neįvykdavo, tai projektai vėlavo ir t. t. Šiemet esą galima būtų panaudoti ne tik tuos 142 mln., bet 180 mln. Eur, nes 56 mln. Eur vertės darbams atlikti jau pasirašytos sutartys, kelių tvarkymo darbų sezonas prasidės kovą, kaip nustatyta. Dar 44 mln. Eur sumai jau galima skelbti darbų konkursus, po trijų mėnesių galėtų prasidėti darbai. Kas nepavyks šiais metais, anot ministro, nusikels į 2021 metus.

Daugiau ir Šilutės kraštui
Savivaldybės kelių priežiūrai ir plėtrai šiemet gavo daugiau lėšų negu pernai, lėšų „užšaldymas“ jų nepalies. Ir Šilutės rajonui lėšų skirta daugiau negu pernai, o kam panaudoti, spręs Savivaldybė ir jos Taryba. Ministras priminė, jog pirmiausia reikėtų planuoti žvyrkelių asfaltavimą per gyvenvietes, kur žmonės kenčia nuo dulkių.

„Tiek apie bendrą situaciją, o Šilutės rajone, smagu paminėti, kad jau pastatyta estakada, šiemet turi būti užbaigti keliai į Rusnę ir į Žemaičių Naumiestį – nedaug darbų belikę. O dėl kelio į Miniją asfaltavimo būtinas sprendimas, tikimės didinti leistiną darbams sumą“, – informavo J. Narkevičius, per 3 darbo ministru mėnesius jau aplankęs 30 savivaldybių, žinąs situaciją, pagyrė už pėsčiųjų ir dviratininkų takų plėtrą.

Su Minijos kaimo atstovais atvykęs vyras bemat klausė: „Ar į Miniją bus ir dviračių takas?“ Savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis atsakė, kad takas pylimu priklauso Savivaldybei, kuri tai suderino su saugomų teritorijų reikalavimais, tačiau lėšų tam neskirta.

Tarybos narys A. Endzinas.

Į susitikimą atvykęs Saulius Budrys, kalbėdamas apie žvyrkelį į Minijos kaimą, paminėjo daug faktų, kaip nukenčia turizmas, kiek nepatogumų patiria laivus čia turintys asmenys iš visos Lietuvos, jau nemažai metų girdįs pažadus, kad kelią išasfaltuos, o jo kaip nėra, taip nėra… Ministras patikino, pats daug girdėjęs apie unikalų Minijos kaimą, tądien buvo ir pats ten nuvykęs, važiavo tuo žvyrkeliu: „Jeigu jis geras, tai kokie blogi?“ Ir pridūrė apie ketinimus, kad savivaldybių vandens kelius perimtų Lietuvos vandens kelių direkcija, tokį norą yra pareiškę ir Šilutės r. savivaldybės vadovai.

Suaktyvėjo vietos politikai
Savivaldybės tarybos narys Zigmantas Merliūnas svečio klausė, kodėl neplanuojama tvarkyti kelio iš Šilutės į Klaipėdos pusę, jo blogiausios atkarpos nuo Žemaitkiemio iki Priekulės? Taip pat klausė ir dėl kelio Švėkšna – Kvėdarna. Meras patikino, kad šiemet nebuvo planuota tvarkyti viso kelio Klaipėdos link, nebent po dalį.
Savivaldybės Tarybos narys Audrius Endzinas svečiui priminė, kad Šilutės kraštas turi bene didžiausią vietos ir valstybinės reikšmės vandens kelių tinklą, lėšų jiems nėra, upėse gausu sąnašų, reikia valyti ir upių žiotis, potvyniai gadina kelius, tenka skirti lėšų potvynio padariniams likviduoti. Skyrus lėšų upėms, upių žiotims valyti ir prižiūrėti, vandens keliams tvarkyti, dalies kaštų neliktų. Ir pasiūlė ministrui susodinti prie stalo dvi direkcijas – automobilių kelių ir vandens kelių…

Tarybos narys Z. Merliūnas.

Tarybos narė Sandra Tamašauskienė kalbėjo, jog karštymečiu dulkėse kenčia prie žvyrkelių gyvenantys žmonės. Sakė turinti prašymų iš Usėnų, Saugų. Politikė svarstė, gal vertėtų nupirkti kokią laistymo techniką? Į tai ministras atsakė, kad tik pakartos siūlymą, jog asfaltuoti pirmiausia siūlo per gyvenvietes einančius žvyrkelius, kur abipus kelio yra sodybos. Pagyrė mintį dėl žvyrkelių laistymo ir pridūrė, jog į Šilutę dar atvyks dėl vandens kelių.
Priminta, kad didieji miestai gauna lėšų ekologiškam transportui pirkti, gal per tą programą būtų galima ir kaimiškoms savivaldybėms nupirkti laistymo automobilių? Meras priminė, jog Savivaldybė yra pirkusi kelių ir gatvių laistymo paslaugą, bet kai karšta, kai darbo daug, jie nespėja.
Ūkininkė iš Usėnų Ieva Bartkienė ministro prašė išasfaltuoti apie kilometro kelio atkarpą, kuri eina pro sodybą, tenka nuolat gyventi dulkėse. „Pažadas būtų nerimta, išnagrinėti prašymą galiu“, – atsakė ministras.
Savivaldybės tarybos nariai Antanas Martinkus situaciją dėl vis neasfaltuojamo kelio į Minijos kaimą pavadino nejaukiu ir pasvarstė: „Jeigu lietuviai nedaro, gal lenkų paprašyti?“ Tarybos narys Edvardas Jurjonas kalbėjo apie kelią per Bliūdsukius, kurį taip pat reikėtų tvarkyti.

Diskusijoje su ministru dalyvavo Minijos kaimo bendruomenės atstovai, dešinėje – Tarybos narys Edvardas Jurjonas.

Seimo narys A. S. Nausėda padėkojo ministrui už atvykimą ir priminė, kad dėl vandens kelių tvarkymo tarsis kartu ir Žemės ūkio ministerija, nes potvynio metu nušienautos žolės rulonai lieka neišvežti, per potvynius trikdo siurblinių darbą.

Ministras padėkojo aktyviems Savivaldybės tarybos nariams, tą patį padarė ir meras.
Meras, dėkodamas ministrui, pasidžiaugė, jog per dvejus metus Šilutės rajonas gavo per 30 mln. eurų papildomų investicijų, gal pagaliau bus asfaltuojamas kelias į Minijos kaimą. Pajuokaudamas sakė, kad ministrui dovanoja albumą su Šilutės krašto gražiais vaizdais, nes neišasfaltuotų žvyrkelių albumo neturi…

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Pasaulyje tarp vandenų…

Kadaise, kai kas paklausdavo, kuo ypatingas kraštas, kuriame gyvenu, sakydavau, kad neturime kelių kryžkelės. Tik dvi šakos: viena į šiaurę, kita į rytus. Iš kairės – Kaliningrado sritis, į vakarus – marių vandenys. Kai pusę gyvenimo praplaukiojau tais vandenimis skersai ir išilgai, to nebesakau, tik atsidūstu: ilgiuosi marių, už jų esančių kopų ir tolimesnių kraštų, nes jau žinau, kas už jų. Kažin, kiek yra pamariškių, kurie nesiilgėtų marių, kurie, kiekvienąkart prie jų atsidūrę, nesidžiaugtų nauju reginiu, spalvomis, vėjo dvelksmu (ar

Su šokiais ir muzika atidarytas „Šeimų skveras“

Liepos 6-ąją, minint Valstybės dieną, Šilutėje oficialiai atidarytas „Šeimų skveras“. Naują vaikų žaidimų erdvę palaimino Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčios klebonas Remigijus Saunorius. Susirinkusiuosius pasveikino Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, vėliau koncertavo vaikų popchoras „Spindulys“, šokių klubo „Žvaigždūnė“ vaikų grupė. Šventės dalyvius linksmino Šilutės kamerinio dramos teatro aktoriai, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus darbuotojai kvietė vaikus paskanauti vietoje keptų vafelių, kiti– pūsti muilo burbulus ar pasidaryti trispalvį vėjo malūnėlį. „Sveikinu visus Mindaugus su vardo diena. Visus sveikinu su Valstybės diena. Karaliaus

Saugiškiai siekia Lietuvos rekordo su 420 kg klumpe

Valstybės dieną Saugų bendruomenei pristatyta įspūdingo dydžio ir svorio medinė klumpė, kurios autorius – saugiškis ūkininkas, šaulys, savanoris Donatas Jaunius sieks Lietuvos rekordo. Laukiama tik oficialaus patvirtinimo. Kone kasmet pažymint reikšmingas Lietuvai datas saugiškiai nustebina kraštiečius išradingumu. Priminsime, kad 2018 metais Lietuvai švenčiant Lietuvos šimtmetį, saugiškiai gyvenvietės aplinką išpuošė 1006 butaforiniais margučiais. Pirmąjį rekordą Saugų gyventojai pasiekė 2017-aisiais, kai iš gėlių ir žolynų nupynė rekordinio dydžio Karaliaus Mindaugo karūną. Šiemet saugiškiai nustebino kraštiečius 420 kg sveriančia klumpe, kurią į Saugų

„Lietuva, Tėvyne mūsų…“– nuaidėjo per Pamario kraštą

Minint liepos 6-ąją, Mindaugo karūnavimo dieną, su trispalve rankose 21 val. lietuviai įvairiuose pasaulio kraštuose giedojo Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“, tapusią oficialiu Lietuvos valstybės himnu. „Lietuva, Tėvyne mūsų… “ – vieningai ir galingai nuaidėjo ir Šilutės rajono savivaldybės seniūnijose. „Kartu kurkime vienybės tiltus“, – toks šių metų renginio šūkis, kuriuo siekiama pabrėžti žmonių vienybę pasaulį užklupus koronaviruso pandemijai, kuri palietė kiekvieną iš mūsų, nepaisant tautybės, religijos ir rasės. Siekiant užtikrinti saugumą, bet išsaugoti unikalų bendrystės jausmą, kuris kelioms šventinėms minutėms