Apie kelius – be pykčių

Vasario 13 d. Šilutėje lankėsi susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius su komanda. Savivaldybės posėdžių salėje įvykusiame susitikime dalyvavo ir Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda, pakvietęs ministrą į Pamario kraštą.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius į Šilutę atvyko su patarėju Jaroslavu Kaminskiu, ministro patarėja Aldona Violeta Griniene.

Pabendrauti su ministru J. Narkevičiumi susirinko gal 20 žmonių iš Savivaldybės, buvo pora seniūnų, Minijos kaimo vyrų delegacija, be mero Vytauto Laurinaičio, net 5 Savivaldybės tarybos nariai, visi dalyvavo diskusijoje, turėjo pasiūlymų, už aktyvumą juos pagyrė ir ministras, ir meras. Gal kad šv. Valentino išvakarės buvo, gal sutarimas į valdžios rūmus sugrįžta…

Po dienos darbų
Susitikimas Savivaldybėje vyko 17 val., pasibaigus darbo dienai, mat svečiai iš Vilniaus pirmiausia vyko į Minijos kaimą apžiūrėti kelio nuo Kintų pusės, kurį planuojama asfaltuoti. Paaiškėjo, kad jau buvo surengti net trys darbų pirkimo konkursai, tačiau rangovai siūlė darbus padaryti brangiau negu suplanuota lėšų suma. Matyt, šias „lubas“ teks aukštinti… O kelias turėtų būti asfaltuojamas jau šiemet.

Susisiekimo ministrą atvykti į Pamario kraštą pakvietė Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda (dešinėje). Greta Savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis, Tarybos narys Antanas Martinkus.

Ministras J. Narkevičius prisipažino Pamario krašte esąs pirmą kartą, bet apie jį daug girdėjęs, pagarbiai pasisveikino ir tiksliai paminėjo, kas susirinko pasikalbėti. Dar pridūrė, kad su Seimo nariu A. S. Nausėda, su meru V. Laurinaičiu dažnai bendrauja, tad žino lūkesčius ir rūpesčius, kurie daug kur Lietuvoje esą panašūs. Ir tikėjimas visur tas pats – jeigu atvyko, tai jau padarys… Ministras sakė vizito išvakarėse kalbėjęsis su premjeru Sauliumi Skverneliu, perdavė jo linkėjimus ir rūpestį – „Ar ten, Šilutės krašte, viskas gerai?..“ Pasirodo, premjerui teberūpi estakados, kelio į Rusnę statybų reikalai.

Daugėja lėšų kelių priežiūrai
Ministras iš pradžių apžvelgė šalies situaciją. Šiemet kelių plėtrai ir priežiūrai skirtų lėšų padaugėjo: pernai buvo skirta 524 milijonai eurų, šiemet, įskaičiuojant ir „užšaldytas“, suma viršija 583 mln. Eur. „Užšaldytos“ – tai Finansų ministerijos pasiliktas rezervas, gal birželį bus aiškus jo likimas, tai sudaro 142 mln. Eur. Pernai tokių „užšaldytų“ buvo 26 mln. eurų. Jų nelabai ir reikėjo, nes tai konkursai neįvykdavo, tai projektai vėlavo ir t. t. Šiemet esą galima būtų panaudoti ne tik tuos 142 mln., bet 180 mln. Eur, nes 56 mln. Eur vertės darbams atlikti jau pasirašytos sutartys, kelių tvarkymo darbų sezonas prasidės kovą, kaip nustatyta. Dar 44 mln. Eur sumai jau galima skelbti darbų konkursus, po trijų mėnesių galėtų prasidėti darbai. Kas nepavyks šiais metais, anot ministro, nusikels į 2021 metus.

Daugiau ir Šilutės kraštui
Savivaldybės kelių priežiūrai ir plėtrai šiemet gavo daugiau lėšų negu pernai, lėšų „užšaldymas“ jų nepalies. Ir Šilutės rajonui lėšų skirta daugiau negu pernai, o kam panaudoti, spręs Savivaldybė ir jos Taryba. Ministras priminė, jog pirmiausia reikėtų planuoti žvyrkelių asfaltavimą per gyvenvietes, kur žmonės kenčia nuo dulkių.

„Tiek apie bendrą situaciją, o Šilutės rajone, smagu paminėti, kad jau pastatyta estakada, šiemet turi būti užbaigti keliai į Rusnę ir į Žemaičių Naumiestį – nedaug darbų belikę. O dėl kelio į Miniją asfaltavimo būtinas sprendimas, tikimės didinti leistiną darbams sumą“, – informavo J. Narkevičius, per 3 darbo ministru mėnesius jau aplankęs 30 savivaldybių, žinąs situaciją, pagyrė už pėsčiųjų ir dviratininkų takų plėtrą.

Su Minijos kaimo atstovais atvykęs vyras bemat klausė: „Ar į Miniją bus ir dviračių takas?“ Savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis atsakė, kad takas pylimu priklauso Savivaldybei, kuri tai suderino su saugomų teritorijų reikalavimais, tačiau lėšų tam neskirta.

Tarybos narys A. Endzinas.

Į susitikimą atvykęs Saulius Budrys, kalbėdamas apie žvyrkelį į Minijos kaimą, paminėjo daug faktų, kaip nukenčia turizmas, kiek nepatogumų patiria laivus čia turintys asmenys iš visos Lietuvos, jau nemažai metų girdįs pažadus, kad kelią išasfaltuos, o jo kaip nėra, taip nėra… Ministras patikino, pats daug girdėjęs apie unikalų Minijos kaimą, tądien buvo ir pats ten nuvykęs, važiavo tuo žvyrkeliu: „Jeigu jis geras, tai kokie blogi?“ Ir pridūrė apie ketinimus, kad savivaldybių vandens kelius perimtų Lietuvos vandens kelių direkcija, tokį norą yra pareiškę ir Šilutės r. savivaldybės vadovai.

Suaktyvėjo vietos politikai
Savivaldybės tarybos narys Zigmantas Merliūnas svečio klausė, kodėl neplanuojama tvarkyti kelio iš Šilutės į Klaipėdos pusę, jo blogiausios atkarpos nuo Žemaitkiemio iki Priekulės? Taip pat klausė ir dėl kelio Švėkšna – Kvėdarna. Meras patikino, kad šiemet nebuvo planuota tvarkyti viso kelio Klaipėdos link, nebent po dalį.
Savivaldybės Tarybos narys Audrius Endzinas svečiui priminė, kad Šilutės kraštas turi bene didžiausią vietos ir valstybinės reikšmės vandens kelių tinklą, lėšų jiems nėra, upėse gausu sąnašų, reikia valyti ir upių žiotis, potvyniai gadina kelius, tenka skirti lėšų potvynio padariniams likviduoti. Skyrus lėšų upėms, upių žiotims valyti ir prižiūrėti, vandens keliams tvarkyti, dalies kaštų neliktų. Ir pasiūlė ministrui susodinti prie stalo dvi direkcijas – automobilių kelių ir vandens kelių…

Tarybos narys Z. Merliūnas.

Tarybos narė Sandra Tamašauskienė kalbėjo, jog karštymečiu dulkėse kenčia prie žvyrkelių gyvenantys žmonės. Sakė turinti prašymų iš Usėnų, Saugų. Politikė svarstė, gal vertėtų nupirkti kokią laistymo techniką? Į tai ministras atsakė, kad tik pakartos siūlymą, jog asfaltuoti pirmiausia siūlo per gyvenvietes einančius žvyrkelius, kur abipus kelio yra sodybos. Pagyrė mintį dėl žvyrkelių laistymo ir pridūrė, jog į Šilutę dar atvyks dėl vandens kelių.
Priminta, kad didieji miestai gauna lėšų ekologiškam transportui pirkti, gal per tą programą būtų galima ir kaimiškoms savivaldybėms nupirkti laistymo automobilių? Meras priminė, jog Savivaldybė yra pirkusi kelių ir gatvių laistymo paslaugą, bet kai karšta, kai darbo daug, jie nespėja.
Ūkininkė iš Usėnų Ieva Bartkienė ministro prašė išasfaltuoti apie kilometro kelio atkarpą, kuri eina pro sodybą, tenka nuolat gyventi dulkėse. „Pažadas būtų nerimta, išnagrinėti prašymą galiu“, – atsakė ministras.
Savivaldybės tarybos nariai Antanas Martinkus situaciją dėl vis neasfaltuojamo kelio į Minijos kaimą pavadino nejaukiu ir pasvarstė: „Jeigu lietuviai nedaro, gal lenkų paprašyti?“ Tarybos narys Edvardas Jurjonas kalbėjo apie kelią per Bliūdsukius, kurį taip pat reikėtų tvarkyti.

Diskusijoje su ministru dalyvavo Minijos kaimo bendruomenės atstovai, dešinėje – Tarybos narys Edvardas Jurjonas.

Seimo narys A. S. Nausėda padėkojo ministrui už atvykimą ir priminė, kad dėl vandens kelių tvarkymo tarsis kartu ir Žemės ūkio ministerija, nes potvynio metu nušienautos žolės rulonai lieka neišvežti, per potvynius trikdo siurblinių darbą.

Ministras padėkojo aktyviems Savivaldybės tarybos nariams, tą patį padarė ir meras.
Meras, dėkodamas ministrui, pasidžiaugė, jog per dvejus metus Šilutės rajonas gavo per 30 mln. eurų papildomų investicijų, gal pagaliau bus asfaltuojamas kelias į Minijos kaimą. Pajuokaudamas sakė, kad ministrui dovanoja albumą su Šilutės krašto gražiais vaizdais, nes neišasfaltuotų žvyrkelių albumo neturi…

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Ką mena sena mokykla prie kryžkelės?

Kasdien vis labiau migloti tampa praeities toliai… Vis labiau nykstantys atsiminimai kažkada įsirėžusių patirčių horizontuose, trūkinėjantys, lyg seno slenksčio betonas ir byrantys tarsi tos senos mokyklėlės lentos stipriam vėjui papūtus. Galbūt rimtesni moksliniai dokumentai galėtų pasakyti, kada įkurta Timsrių mokykla Natkiškių seniūnijoje. Lietuvos dvarų sodybų atlasas mini XIX a. viduryje, į vakarus nuo didelės dvaro sodybos stovėjusią mokyklą (tuomet turėjo būti vadinama mokslinyčia). Galima spėlioti, ar tik kalba neina ne apie šiandien apgailėtinos būklės, nykstantį, tačiau vis dar tvirtos vokiškos

Šilutėje atidarytas mobilusis patikros punktas

Balandžio 8 d. 10 val. prie Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) pastato pradėjo veikti mobilusis patikros punktas. Po šv. Velykų planuojama atidaryti ir karščiavimo kliniką.   Pirmąją darbo dieną į mobilųjį patikros punktą kreipėsi 25 žmonės. Punkto veiklą koordinuojanti VšĮ Šilutės ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vyr. slaugytoja Jūratė Pozingienė patikino, kad diena praėjo sėkmingai. Darbuotojus, kurie dirba šiame patikros punkte, būtinomis apsaugos priemonėmis aprūpino iš valstybės rezervo. Mobiliajame patikros punkte pasitikrinti dėl koronaviruso infekcijos galės tik iš

Pieno perdirbėjai supirks visą pieną iš ūkininkų ir tikisi valstybės solidarumo

Siekdami užtikrinti nenutrūkstamą gyventojų aprūpinimą maisto produktais ir viso šalies pieno sektoriaus tvarumą, didieji šalies pieno perdirbėjai įsipareigoja supirkti visą vietos ūkininkų pagaminamą žaliavinį pieną. Jų nuomone, savo ruožtu valstybė, dėl objektyvių priežasčių mažėjant žaliavino pieno supirkimo kainoms, galėtų prisidėti prie pieno ūkių stiprinimo pasitelkdama jau išbandytą nuostolių kompensavimo mechanizmą. Pasak Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, dėl koronaviruso protrūkio pasaulyje visa pieno tiekimo grandinė patiria didžiulį spaudimą, tačiau neabejoja, kad asociacijos nariai savo sutartinius įsipareigojimus partneriams vykdys.

Prieš Velykas į Lietuvą plūsta ES standartų neatitinkantys kiaušiniai

Prieš Velykas Lietuvą užplūdus pigiems kiaušiniams iš ne ES šalių, ekspertai atkreipia pirkėjų dėmesį – šventėms galite parsinešti kiaušinių, kurie neatitinka Europos Sąjungos reikalavimų. Todėl specialistai pataria skaityti užrašus, kuriais ženklinami kiaušiniai, – čia lengvai rasite ne tik kiaušinių kilmės šalį, bet ir kitą naudingą informaciją. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, pagrindinis rodiklis vertinant kiaušinio kokybę turėtų būti ant jo nurodytas kodas. Jis sudarytas iš skaičių ir raidžių derinio. Pirmasis skaičius šiame kode reiškia vištų dedeklių laikymo būdą. 0