Antri mokslo metai po Šilutės profesinių mokyklų jungtuvių

2018 m. rugsėjo 3 d. Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokykla buvo prijungta prie Šilutės žemės ūkio mokyklos. Ši nuo šių metų sausio 1-osios pakeitė ir juridinį statusą, ir pavadinimą – tapo VšĮ Šilutės profesinio mokymo centru (Šilutės PMC). Buvusi Šilutės turizmo ir verslo mokykla – Šilutės PMC paslaugų ir turizmo skyriumi, buvusi Žemės ūkio mokykla – Žemės ūkio ir transporto skyriumi, o Žemaičių Naumiestyje ir toliau veikia Žuvininkystės praktinio mokymo centras.

2018 m. rugsėjo 3 d. Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokykla buvo prijungta prie Šilutės žemės ūkio mokyklos.

Žinoma, ne visi pritarė šioms dviejų mokyklų jungtuvėms, kurios neramino ir įstaigų vadovus, ir darbuotojus, ir mokinius. Tačiau, anot Šilutės PMC vadovybės, dabar visų mokytojų veidai švyti, visi turi darbą, nė vieno neatleista. „Žinoma, ministerija ilgai nesudėliojo visų taškų. Abu kolektyvai ilgą laiką buvome nežinomybėje. Galbūt mus nuskriaus, ar mes darbo neturėsime. – Nuomonę apie dviejų profesinių mokyklų sujungimą išsakė Šilutės profesinio mokymo centro Paslaugų ir turizmo skyriaus vedėja Vilma Grigonienė. – Gal ir kyla kokių diskusijų ar klausimų, bet iki mūsų tas šurmulys neateina. Gyvenam ir džiaugiamės. Esame viena didelė jungtinė jėga, kurią dar stipriau pajutome, kai drauge žengėme Šilutės miesto šventės eisenoje“.

Vis daugiau mokinių?
Dar prieš sujungimą sudominti jaunimą stoti į Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklą darėsi vis sunkiau. Kone kasmet stojančiųjų mažėdavo. Panaši situacija buvo ir Žemės ūkio mokykloje. Iki šiol Šilutėje veikia ir gimnazijos, kurios taip pat siūlo įsigyti vidurinį išsilavinimą ir neretai konkuruoja dėl tų pačių mokinių.
V. Grigonienė sako, kad šią mokyklą vėl „prikėlę, o jungtuvės išėjo į naudą: „Tuo metu mokinių Turizmo ir paslaugų verslo mokykloje mokėsi nedaug. Darbuotojų buvo nemažai, kaip tokiam mažam mokinių skaičiui… Mes šią mokyklą labai sustiprinome ir padidinome. Visus mokinius iš Žemaičių Naumiesčio tuometinio skyriaus perkėlėme pas mus. Tokiu būdu mokykloje vėl yra daug besimokančių“.

Valgykloje šeimininkauja vyr. profesijos mokytoja Daiva Jotkuvienė. Žuvienės virimo čempionate jos virta žuvienė pelnė antrąją vietą.

V. Grigonienės tvirtinimu, pastaraisiais metais mokinių, kurie renkasi profesines mokyklas, daugėja. Pavyzdžiui, pernai Šilutės PMC paslaugų ir turizmo skyriuje profesiją įgijo 244 mokiniai. Iš viso Profesinio mokymo centre šiuo metu mokosi 601 mokinys. Beje, anksčiau vien Šilutės žemės ūkio mokykloje yra mokęsi apie 600 mokinių ar net daugiau…

Stoja po 12 klasės
PMC paslaugų ir turizmo skyriaus vedėja pastebi, kad šiuo metu labiausiai profesinėje mokykloje mokytis nori suaugusieji, kurie jau yra įgiję vieną ar kitą kvalifikaciją. Daugelis jų tiesiog nori keistis, tobulėti. Taip pat, anot V. Grigonienės, padaugėjo vidurinę mokyklą baigusių mokinių.
„Anksčiau turėjome pilną mokyklą dešimtokų, kurie pas mus tęsdavo 11 ir 12 klasių mokslą. Dabar turime daugiau dvyliktokų, kurie galbūt neįstojo į aukštąsias…“ – sakė pašnekovė, atkreipdama tėvų dėmesį. Anot jos, baigus vidurinę mokyklą, vidutinių ar silpnesnių gabumų vaikus tėvai vis tiek siunčia mokytis į gimnaziją. Neretai ten jiems prasčiau sekasi, o pasirengti studijoms būna sudėtinga.

Šilutės profesinio mokymo centro Paslaugų ir turizmo skyriaus vedėja Vilma Grigonienė.

„Vaikai praranda tuos metus, kai tuo tarpu pas mus būtų mokęsi ne tik bendrojo lavinimo dalykų, bet ir įgiję profesijos pagrindų“, – mintimis dalijosi V. Grigonienė, kuri vienu iš privalumų mini galimybę pereiti iš vienos profesijos į kitą. Pavyzdžiui, vaikas įstojo mokytis automobilių mechaniko specialybės, tačiau ji jam netiko ir panoro mokytis barmeno–padavėjo amato. Toks profesijos keitimas, anot V. Grigonienės, įmanomas, nes tik tokiu būdu mokinys gali surasti jam tinkamiausią specialybę.
Panašu, kad stereotipai apie profesines mokyklas keičiasi, Šilutės PMC paslaugų ir turizmo skyriaus vedėjos žodžiais, Lietuvoje jos darosi vis modernesnės, šiuolaikiškesnės, aprūpintos moderniausia įranga. Profesijų mokiniai turi galimybę atlikti praktiką pas darbdavius, gali išvažiuoti stažuotis į užsienį.

Atidarys parduotuvę
Netrukus Šilutės PMC paslaugų ir turizmo skyriuje planuojama atidaryti žuvies parduotuvę. Šiuo metu vyksta remonto darbai. Tuomet, anot V. Grigonienės, visi šilutiškiai galės užeiti įsigyti šviežios ar šaldytos žuvies. Planuojama, kad įėjimas į parduotuvę bus iš centrinės gatvės.
„Mokykloje ruošiame vyrėjus, kurie mokosi ir apdoroti žuvį. Žodžiu, žuvininkystės verslo darbuotojai žuvis augina, virėjai jas išskrodžia, paruošia parduoti, atveža į parduotuvę ir parduoda“, – informavo pašnekovė.

Žemės ūkio ir transporto skyriuje yra rengiami ir finansinių paslaugų teikėjai, kurie ir mokysis prekiauti būtent naujoje parduotuvėje. „Visi mokiniai turi įgyti verslumo pagrindų. Manome, kad tai bus puiki mokymosi aplinka verslumui geriau suvokti“, – paaiškino V. Grigonienė.
Parduotuvė pradės veikti dar ne greitai, viliamasi, kad kitąmet miesto šventės metu šilutiškiai jau galės įsigyti šviežios žuvies Šilutė PMC paslaugų ir turizmo skyriaus parduotuvėje.

Atvykus papietauti į mokyklos valgyklą, tikėtina, jus aptarnaus šios pirmakursės padavėjos–barmenės.

Patraukliausios specialybės
Pasak V. Grigonienės, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra nustačiusi kvotas, kiek galima priimti tam tikros profesijos mokinių. Šios kvotos, anot V. Grigonienės, taip pat didina profesinio mokymo prestižą: „Jeigu matai, kad negali patekti į profesinę mokyklą, vadinasi, ji turi savo svorį ir vertę“.
Šiuo metu Profesinio mokymo centras jaunimui gali pasiūlyti įvairių specialybių: tobulėti architektūros ir statybos srityje, įgyti statybininko–apdailininko specialybę, paslaugų, grožio ir maitinimo sričių profesijas. Siūloma mokytis ir naujų specialybių – svečių aptarnavimo darbuotojo bei higienos kosmetiko. Anot V. Grigonienės, šios dvi specialybės skirtos suaugusiems, vidurinę mokyklą baigusiems žmonėms. „Anksčiau šios specialybės mokėme baigusius 10 klasių, tačiau jie per jauni. Ši specialybė susijusi su sveikatos dalykais, reikia daugiau atsakomybės ir brandos“, – patikino V. Grigonienė.

Paslaugų ir turizmo skyriaus viešbutyje apsigyvens ir garsus Kolumbijos politikas Antanas Mockus.

Vis dėlto viena iš populiariausių profesijų – socialinio darbuotojo padėjėjo. Pasak Šilutės profesinio mokymo centro paslaugų ir turizmo skyriaus vedėjos, tai puiki galimybė vyresnio amžiaus žmonėms vėl integruotis į darbo rinką. „Ne naujiena, kad daugelis darbdavių nori jaunesnių, energingų moterų, o vyresnio amžiaus moterys, ypač nedideliame mieste, sunkiai randa darbo“, – apie galimybes dirbti vyresniems žmonėms kalbėjo V. Grigonienė. Ji pridūrė, kad mokykla darbdaviams padeda rasti darbuotojų, o šiems sukuria sąlygas įgyti tokią profesiją, kuri yra paklausiausia. Pernai socialinio darbuotojo padėjėjo profesiją įsigijo 30 mokinių, šiemet įstojo 23. Tarp populiariausių – ir automobilių mechaniko specialybė.

Visiems, kurie „pramiegojo“ ir nespėjo užsiregistruoti į norimą specialybę, organizuojamas papildomas mokinių priėmimas. Nuo rugsėjo 12 d. iki spalio 1 d. LAMAPBO sistemoje dar galima registruotis į laisvas profesinio mokymo programų vietas.

Viktorija SKUTULIENĖ, autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Lietuvos bankas ir kortos

Tarpukario Lietuvoje vienas populiariausių stalo žaidimų buvo kortos, jos buvo skirtos tiek žaidimams, tiek būrimui. 1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Atsivežti kortas iš užsienio buvo draudžiama, veikla buvo griežtai kontroliuojama valstybės institucijų. Šioje tarpukario kortų istorijoje Lietuvos bankas taip pat suvaidino nemažą vaidmenį. Lietuviškos kortos Lietuvoje kortos atsirado ir paplito Renesanso epochoje. Aistringas kortuotojas buvo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Senasis. Panašiu metu

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 40 mln. eurų parama

Atsižvelgiant į smarkiai išaugusį įrengiamų saulės elektrinių populiarumą ir gyventojams aktyviai naudojantis valstybės parama, Energetikos ministerija antrą ketvirtį planuoja dar vieną 40 mln. eurų paramą. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. arba dar planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią. Saulės modulių kainos per metus sumažėjo perpus. Šiuo metu vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali svyruoti tarp 5000-6000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8690

Policijos reidai: Šilutėje – 24 pažeidėjai

Tauragės apskrities VPK skelbia iš anksto suplanuotų ir paskelbtų policijos reidų rezultatus. Šilutėje – situacija prasčiausia. Policijos pareigūnai kovo 11-17 dienomis surengtų reidų metu tikrino vairuotojų veiklas, nesusijusias su vairavimu: naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimą. Nustatyti 46 pažeidimai (Tauragė – 17, Šilutė – 24, Pagėgiai – 2, Šilalė – 3). Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Primename, kad nuo kovo 19 d.

Pempės diena: jau stebimi šių paukščių tuoktuvių šokiai

Kovo 19 d. laikoma Pempės diena – bundančios gamtos ir atšilimo simboliu. Šiais metais Lietuvos ornitologų draugijos stebėtojai paprastąją pempę pastebėjo jau vasario pradžioje. Šylant klimatui ir orams vis anksčiau galima pastebėti daugiau pavasario šauklių, kurie pranašauja pasibaigusią žiemą. Pempės – įprasti pievų paukščiai Paprastoji pempė (Vanellus vanellus) – gan gerai žmonėms pažįstamas paukštis, išsiskiriantis savo išvaizda ir balsu. Tai atviro kraštovaizdžio paukštis, perėjimui renkasi gan įvairias vietas: pradedant atviromis pelkių plynėmis, šlapių durpynų plotais ir baigiant derlingomis įvairaus drėgnumo

Taip pat skaitykite