Antrasis karantinas prekybininkams švelnesnis

Į 2021-uosius nustumtas karantinas apkarpė mažmeninės prekybos rezultatus. Vis dėlto, sausį fiksuotas nuosmukis gerokai kuklesnis, nei  per pirmąjį karantiną.

Statistikos departamento duomenis, mažmeninės prekybos apyvarta palyginamosiomis kainomis sumažėjo 4 proc. Sparčiausiai – net 14,4 proc. krito prekybos apyvartos ne maisto prekėmis. Vis dėlto, šįkart sektorius smūgį atlaikė kiek lengviau, nes per pirmąjį karantiną stebėjome net 18,6 proc. metinį prekybos ne maistu susitraukimą.

Labiausiai nukentėjo tekstile, drabužiais ir avalyne prekiaujančios įmonės.

Labiausiai nukentėjo tekstile, drabužiais ir avalyne prekiaujančios įmonės.

Jų apyvartos buvo net 64,4 proc. mažesnės nei prieš metus. Trečdaliu susitraukė remonto ir būsto įrangos ir apstatymo gaminiais prekiaujančių verslų apyvartos. Ketvirtadaliu mažiau nei pernai parduota farmacijos, kosmetikos ir medicinos prekių.

Karantino suvaržymai ir mobilumo tarp savivaldybių ribojimai turėjo įtakos degalų mažmeninės prekybos apimtims – jų apyvarta per metus sumažėjo 7,5 proc.

Karantino suvaržymai nepalietė maisto prekėmis prekiaujančių įmonių.

Suvaržymai nepalietė maisto prekėmis prekiaujančių įmonių. Jų apyvartos per metus išaugo netgi 9,2 proc. ir sušvelnino bendrus sektoriaus praradimus.

Nors sausio statistiniai duomenys nuteikia optimistiškai, karantino suvaržymų poveikio mastas šio sektoriaus dalyviams labai skirtingas. Atsparumą ir palankius apyvartų rezultatus demonstruoja rinkos banginiai, prekybos centruose turintys galimybę prekiauti ne vien maistu. Jų apyvartos sausį buvo net dešimtadaliu didesnės nei prieš metus. Priešingai nei per pirmą karantiną, panika ir viruso baimė yra atslūgusi ir gyventojai nebevengia apsipirkti fiziškai. Dėl karantino patogių alternatyvų neturintys pirkėjai renkasi paprasčiausią kelią ir tuo naudojasi. Tuo tarpu smulkiesiems tenka tenkintis nuotoline prekyba, kuri, nors ir buvo dukart didesnė, nei pernai sausį, vis dar vaidina nedidelį vaidmenį bendroje mažmeninės prekybos apyvartos struktūroje.

Kita alternatyva smulkiesiems – stabdyti veiklą ir kliautis valstybės pagalbos priemonėmis, kurios, kaip žinia, gerokai vėlavo. Iš daugiau nei 10 tūkst. darbuotojų turinčių mažmenine prekyba užsiimančių įmonių, net apie trečdalis yra prastovose. Taigi, ir taip didele poliarizacija pasižyminčioje rinkoje karantino suvaržymai iškraipo konkurencines galimybes, o tai ilgainiui dar labiau augins sektoriaus koncentraciją.

Stebint mažmeninės prekybos įmonių lūkesčių rodiklius, vasarį optimizmo šiek tiek daugiau. Prekybos įmonių vadovų apklausų duomenimis, vasarį, palyginti su sausiu, prekybos pasitikėjimo rodiklis padidėjo 4 procentiniais punktais. Tam įtakos turėjo optimistiškesnė įmonių verslo padėties prognozė.

Daugiau nei du trečdaliai (68 proc.) sektoriaus įmonių vadovų prognozavo, kad verslo padėtis per artimiausius 3 mėnesius nesikeis, tačiau nuo 6 iki 17 proc. padaugėjo manančiųjų, kad ji pagerės bei nuo 24 iki 15 proc. sumažėjo teigiančiųjų, kad ji pablogės.

Mažmeninės prekybos sektoriaus dalyviai laukia karantino pabaigos ir tikisi pernai metų scenarijaus, kai po pirmojo karantino suveikė savotiškas suspaustos spyruoklės efektas. Pernai vasarą atlaisvėjus suvaržymams, staigiai atsitiesė gyventojų lūkesčiai ir atsigavo jų vartojimo apetitas. O tai leido vėlesniais mėnesiais vidaus prekybos sektoriui fiksuoti rekordinius pardavimus.

 

Indrė Genytė-Pikčienė,UAB „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka paskelbė gerą žinią: kovo 28-osios pavakarę bibliotekoje vyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare  Birute Morkevičiene ir jos naujos knygos „Saulės taku“ pristatymas. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite