Antibiotikai: atsisakyti negalima, pamilti draudžiama

Tinklaraštininkė, keturių vaikų mama I. Arnauskienė teigia, kad vaikui susirgus svarbiausia sąmoningai vertinti kiekvieną situaciją, konsultuotis su kompetentingais specialistais ir atsakingai laikytis jų rekomendacijų vartojant nurodytus vaistus. Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Kai gydytojai paskiria vaikams antibiotikų, jų tėvai neretai susimąsto: ar tokie stiprūs vaistai nepakenks vaiko imunitetui dar labiau, ar tikrai jie yra būtini ir galbūt yra įmanomi kiti gydymo metodai. Pasak kompetentingų gydytojų, toks nerimas dažniausiai būna visiškai nepagrįstas, todėl vertėtų atsakingai vertinti visas visuomenės sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijas ir jokiu būdu šios grupės vaistais nepiktnaudžiauti.

Apie tai, kaip savo vaikų sveikata rūpinasi ir kokiais pagrindiniais antibiotikų vartojimo principais vadovaujasi, pasakoja vaikų mados ir gyvenimo būdo tinklaraščio autorė, keturių vaikų mama Ieva Arnauskienė. 

Auga taip pat, tačiau imunitetai skirtingi

Kone visi vaikai vienaip ar kitaip yra sirgę tam tikromis ligomis, tačiau dažniausiai tai suaktyvėja pradėjus lankyti darželį arba mokyklą, kitaip tariant, kai padidėja tikimybė pasigauti kokį nors virusą ar bakteriją. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai pataria dėl to labai nesijaudinti, nes šio etapo ligos padeda natūraliai formuotis vaiko imunitetui.

Taip pat svarbu suprasti, kad kiekvieno žmogaus organizmas yra unikalus ir nevertėtų vieno lyginti su kitu, net jei ir abu yra iš tos pačios šeimos – vienas identišką ligą gali įveikti labai lengvai, o kitam gali prireikti stipresnių vaistų. Tai puikiai iliustruoja tinklaraštininkės I. Arnauskienės šeima, kurioje yra dvi dvynukų poros: dešimtmečiai berniukai Džiugas ir Mažvydas bei keturmetės mergaitės Mėta ir Ula.

Anot mamos, kai augo berniukai, būdami tokio amžiaus kaip mergaitės, jie sirgdavo labai dažnai, o dukros, palyginti su broliais, dabar beveik visai neserga. „Visus vaikus auginame vienodai, tačiau berniukų imunitetas tikrai prastesnis nei mergaičių. Prie berniukų greitai prikimba įvairūs peršalimai, roto virusas ar kitos ligos, o mergaitės kažkaip atsparesnės, bent jau kol kas“, – pasakoja I. Arnauskienė.

Neprieštarauja, kai gydytojas paskiria antibiotikų

Vos tik atsiradus pirmiesiems ligos simptomams – dažniausiai tai būna pirminiai peršalimo požymiai, tokie kaip sloga, kosulys, gerklės perštėjimas ar nedidelis karščiavimas, – keturių vaikų mama I. Arnauskienė iš pradžių stengiasi gydyti atžalas naminiais metodais – duoda daug įvairių žolelių arbatų ir kitų skysčių, kokybiško maisto, papildomų vitaminų, jei prireikia, ir nereceptinių vaistų.

Kaip bebūtų, dėl pačių įvairiausių dvejonių mama konsultuojasi su gydytojais nuo pat vaikų gimimo, nes pasitiki jų žiniomis ir kompetencija, tačiau kiekvieną kartą stengiasi sąmoningai vertinti situaciją ir pati.

„Jei gydytojas sako, kad antibiotikus tam tikru ligos atveju vertėtų gerti, aš tikrai neprieštarauju ir nesakau ne, o sąžiningai ir atsakingai juos duodu vaikams. Juk negalime vaiko palikti likimo valiai ir galvoti, kad išgysime su tomis žolelėmis, nors matome, kad jos jau tikrai nebepadeda ir liga toliau progresuoja, silpnindama vaiko organizmą“, – teigia I. Arnauskienė.

Griežtai laikosi rekomendacijų

I. Arnauskienė prisipažįsta nemėgstanti improvizacijų, juolab kai kalbama apie vaikų sveikatą, todėl itin griežtai laikosi gydytojų nurodymų: kaip, kiek ir kada vaikams duoti paskirtus antibiotikus, žino, kad reikia pabaigti visą jų kursą, papildomai vartoti daug skysčių ar nepamiršti gerti gerųjų bakterijų.

„Jeigu būna kažkas neaišku, visuomet papildomai paklausiu gydytojos ir išsiaiškinu, tikrai nenumoju ranka. Juk per ilgą laiką susidraugauji ir su tomis gydytojomis, kurios rūpinasi tavo vaikų sveikata nuo pat mažens. Be to, jos pačios dažniausiai irgi būna mamos, todėl visus iškylančius klausimus kuo puikiausiai supranta“, – pasakoja I. Arnauskienė.

Tiesa, mama atvirauja, kad kartą su vyru buvo rimtai sunerimę, kai atsikėlę ryte pamatė sūnaus Džiugo išbertą kūną. Tačiau tėvai pasikonsultavę su gydytojais suprato, kad visa tai yra tik šalutinis antibiotikų poveikis, todėl gerai, kad vaikui jis pasireiškė paskutinę antibiotikų kurso dieną, o bėrimai praėjo patys savaime.

Kaip bebūtų, pasak specialistų, pastebėjus nepageidaujamą vaiko reakciją į antibiotikus ar kitus paskirtus vaistus, būtina kuo skubiau  pranešti savo gydytojui, kuris paaiškins, kaip teisingai pasielgti. Gydytojas informaciją apie šalutinį vaisto poveikį suveda į sistemą, kuria naudojasi ir kiti sveikatos priežiūros specialistai, todėl pranešdami apie šalutinį vaisto poveikį, padedate ir kitiems medikams paskirti savo pacientams tinkamesnius vaistus bei įvertinti galimą papildomą vaisto poveikį.

„Vaikų tikrai neauginame šiltnamio sąlygomis“

Pasak visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, tėvai stipriai prisideda prie vaikų imuniteto ir gali paveikti didžiąją dalį jį silpninančių veiksnių, tokių kaip, neteisinga mityba, skatinanti mažą naudingųjų medžiagų įsisavinimo kiekį bei vitaminų trūkumą, netinkama šeimos atmosfera, stimuliuojanti įvairias psichologines traumas, ir panašiai.

I. Arnauskienė stengiasi grūdinti vaikų imunitetą naudodamasi keliomis pagrindinėmis taisyklėmis. „Esu už tai, kad vaikai visuomet pabūtų gryname ore, ir vadovaujuosi taisykle, kad blogo oro nėra – yra tik netinkama apranga. Stengiuosi, kad viskas vyktų sąmoningai, todėl, pavyzdžiui, jei vaikas perbėgo per balą ar nukrito ant žemės ir šiek tiek sušlapo, tikrai nebėgu jo iškart perrengti“, – pasakoja keturių vaikų mama.

Taip pat kiekvieną dieną ji duoda vaikams žuvų taukų ir vitamino C, prižiūri, kad jie vartotų pakankamai skysčių, o kai senelių darže jau atsiranda šviežių uogų ar vaisų, visuomet skuba į kaimą pasinaudoti šia vitaminų gausa.

„Savo vaikų tikrai neauginame šiltnamio sąlygomis, tačiau kartu ir besąlygiškai rūpinamės jų imunitetu bei sveikata, o užklupus ligoms, visuomet konsultuojamės su savo gydytojais ir atsakingai laikomės jų nurodymų. Jeigu kompetentingas specialistas ir savo srities profesionalas rekomenduoja antibiotikus ar kitokius vaistus, vadinasi, jis žino, ką daro“, – tvirtina I. Arnauskienė.

Užsak. Nr. 2020/07

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Dviejų dienų ralio kroso fiestoje Vilkyčiuose plazdės visos Šiaurės Europos zonos šalių vėliavos

Artėjantį savaitgalį Vilkyčių autosporto komplekse vyks vienintelis ir didžiausias ralio kroso renginys Lietuvoje – dviejų dienų ralio kroso festivalis. Josmetu bus surengti Lietuvos, Latvijos ir Šiaurės Europos zonos šalių ralio kroso etapai. Šeštadienį trasoje varžysis Lietuvos ir Latvijos ralio kroso čempionatų dalyviai, o sekmadienį kartu su dar vienu lietuvišku etapu vyks ir Šiaurės Europos zonos šalių etapas. Įspūdingame ir kvapą gniaužiančiame renginyje žiūrovai galės išvysti ne tik greičiausius Lietuvos lenktynininkus, bet ir visą Latvijos bei Estijos ralio kroso elitą. Taip

Kintų Vydūno kultūros centre – tarptautinės emalio meno laboratorijos „Pamario ženklai“ paroda

Rugpjūčio 14 d., penktadienį, 15 val. Kintų Vydūno kultūros centre  vyks iškilmingas tradicinės emalio meno kūrėjų laboratorijos „Pamario ženklai“ uždarymas ir emalio darbų parodos „Pamario ženklai-2020“ pristatymas. Renginio metu lankytojus džiugins gyva „Baltojo kiro“ muzika. Jau 18-us metus Kintuose organizuojama tarptautinė metalo meno kūrėjų stovykla „Pamario ženklai“ vyksta Kintų Vydūno kultūros centre, kur mokytojavo ir gyveno įžymus Lietuvos filosofas ir rašytojas Vydūnas. Kiekvienais metais į kūrybinę laboratoriją atvykstantys metalo menininkai gauna su krašto istorija susijusią temą, kurią stengiasi kuo kūrybingiau

Dvylika AČIŪ abiturientams už 17 šimtukų

Antradienį vidiniame Šilutės H. Šojaus muziejaus kiemelyje per atstumą sudėliotos kėdės buvo skirtos abiturientams, kurie už brandos egzaminus gavo aukščiausius įvertinimus – po 100 balų, jų mokytojams ir negausiam būreliui svečių. Savivaldybės vadovai pagerbė 12 gabiausių rajono abiturientų, per egzaminus surinkusius net 17 šimtukų. Šiais metais gauta 17 šimtukų (praėjusiais metais buvo 14): iš anglų kalbos – 10; lietuvių kalbos ir literatūros, informacinių technologijų – po 2; matematikos, biologijos ir vokiečių kalbos – po 1 šimtuką. Juos gavo 7 abiturientai

Audrius Endzinas – pakankamai padorus būti Seimo nariu

Apie kandidatą į Seimo narius Audrių Endziną pasakoja jo vaikystės draugas Gintaras Verbus, vaistininkas: – Aš esu kitos partijos narys ir negaliu sakyti, kad Audrius Endzinas yra geresnis už mūsų kandidatą… Užtat aš galiu rinkėjams papasakoti, kaip šis žmogus augo ir formavosi. Aš jį pažįstu jau 58-erius metus. Sovietmečių mano tėvai su Endzinais gyveno viename bute, dabartinėje Vilų gatvėje (buvusi Basčio gatvė). Mano tėvai turėjo tame bute vieną kambarį, Endzinai – du. Mūsų bendros vaikystės namą tada vadindavo mokytojų namu,