Antanui Krušnauskui siūloma suteikti Šilutės Garbės piliečio vardą

Šią savaitę posėdžiavo Šilutės r. savivaldybės tarybos komitetai. Be kitų reikalų, dėl kurių Savivaldybės taryba apsispręs posėdyje sausio 30 d., siūloma suteikti Antanui Krušnauskui Šilutės Garbės piliečio vardą.

Artėjant Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui, kuris bus minimas artėjančią Kovo 11-ąją, siūloma suteikti Šilutės miesto Garbės piliečio vardą Antanui Krušnauskui – pirmajam Šilutės miesto merui (1990-1995), (dvi kadencijas buvo rajono Tarybos narys), gerais darbais rėmusiam Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo idėją. Verta priminti, kad tuo metu Šilutė turėjo merą ir renkamą miesto Tarybą, o Šilutės rajonas – išrinktą Tarybą, jos pirmininką ir rajono valdytoją, kuris pareigomis prilygo dabartiniam Savivaldybės administracijos direktoriui.

1988 m. rugpjūčio 25 d. šilutiškių visuotiniame susirinkime A. Krušnauskas buvo išrinktas į Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Šilutės iniciatyvinę grupę, jis buvo tarp 11 aktyviausių laikinosios Sąjūdžio iniciatyvinės tarybos narių.

Būdamas miesto meru skatino Šilutės ir Vokietijos Emericho miestų bendradarbiavimo sutarties pasirašymą, davusį Šilutės miestui didelę ekonominę naudą (per 10 humanitarinės pagalbos krovinių), ypač svarbią pirmaisiais Lietuvos Nepriklausomybės metais. Ekonominius saitus lydėjo nuolatos stiprėjantys kultūriniai ryšiai tarp mokyklų, meno kolektyvų, medikų, politikų, sportininkų ir atskirų piliečių, tai tęsiasi iki pat šiol. A. Krušnauskas Šilutės – Emericho miestų bendradarbiavimo draugijos narys (daugelį metų buvo draugijos valdybos narys) yra nuo pat jos įkūrimo 1990 m. Per savo darbo Šilutės meru metus A. Krušnauskas pasirašė bendradarbiavimo sutartis su Švedijos Ljungby, Danijos Nakskovo, Moldovos Kaušanu miestų merais. Bendraudamas su miestų partnerių merais sėmėsi politinės, ūkinės patirties ir tai leido jam svariai prisidėti prie savivaldos įstatymų pagrindų kūrimo.

A. Krušnauskas, būdamas meru, taip pat rėmė aktyviai besikuriančias Nepriklausomos Lietuvos visuomenines organizacijas. Ypač daug jo dėmesio sulaukė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilutės skyrius, rūpindamasis Nepriklausomybės ir rezistencinės kovos, Macikų koncentracijos lagerio ir kitų nusikalstamo sovietinio režimo vietų pažymėjimu ir aukų pagerbimu statant kryžius, pritvirtinant prie pastatų atminties lenteles.

Antradienį įvykusiame Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje buvo informuota, jog siūlymą suteikti A. Krušnauskui Šilutės miesto Garbės piliečio vardą pasirašė 200 asmenų, nors užtektų ir 100, pritarimą pareiškė ir anuomet aktyvus Sąjūdžio narys bei tuometinės valdžios politikas Virgilijus Skirkevičius. Paminėta, jog A. Krušnausko siūlymu imta švęsti Šilutės miesto gimtadienius, kurie vyksta kasmet gegužės pabaigoje. Visi Savivaldybės tarybos nariai, dalyvavę Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje, pritarė, kad A. Krušnauskas yra nusipelnęs Šilutei asmuo ir vertas Garbės piliečio vardo. Galutinį sprendimą priims Savivaldybės taryba.

Garbės piliečiai
Šilutės rajonas turi 8 Garbės piliečius: 1991 m. Garbės piliečio vardas suteiktas Jurgiui Plonaičiui, Klaipėdos krašto sukilimo dalyviui; 1999 m. – Jonui Jonaičiui (tikroji pavardė Šildlauskas), ekonomistui, teisininkui, kraštotyrininkui; 2003 – Zigmantui Dokšui, ilgamečiui Juknaičių ūkio direktoriui, 30 metų kūrusiam Juknaičių gyvenvietės parką; 2011 m. – Vytautui Vaicekauskui, gydytojui, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilutės filialo pirmininkui; 2012 m. – doc. dr. Romualdai Dobranskienei, pedagogei, mokslininkei, knygų autorei; 2016 m. –Loretai Margaritai Černeckienei, Juknaičių vyresnio amžiaus žmonių šokių kolektyvo „Juknaičiai“ vadovei; 2016 m. – mokytojui, istorikui, kraštotyrininkui Algirdui Juozui Červinskui; 2018 m. – Vytautui Jovaišai, pedagogui, politinių kalinių ir tremtinių mišraus choro „Pamario aidas“ vadovui.

„Pamario“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Siekiant nacionalinių energetinių tikslų svarbus vaidmuo tenka Pagėgių kraštui

2019 m. Lietuvoje veikiantys vėjo jėgainių parkai pagamino 1,45 TWh (teravatvalandės) elektros energijos – tai sudarė 13 proc. visos Lietuvoje suvartotos elektros energijos. Visi atsinaujinantys energijos šaltiniai pagamino 26 proc. šalyje suvartotos elektros energijos, tačiau Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta iki 2030 metų Lietuvoje šią dalį padidinti iki 45 proc. – to pasiekti padės Pagėgių savivaldybėje plečiamas vėjo jėgainių parkas. Pasak energetikos viceministro Ryčio Kėvelaičio, atsinaujinantys energijos ištekliai, generuojami šalies viduje, teikia naudos keliais aspektais. „Šiuo metu Lietuvoje didžioji elektros 

Virš Žemaičių Naumiesčio plevėsuoja vėliava su auksiniu liūtu, dantyse laikančiu raudoną titnaginį pistoletą

Naumiestiškiai, o gal ir akylesni pravažiuojantieji pastebėjo jau porą savaičių Žemaičių Naumiesčio centre, ant šalia paminklo 1918 metų Nepriklausomybės dalyviams paminklo esančio aukšto flagštoko išdidžiai plevėsuojančią šio miestelio vėliavą. Kitoje gatvės pusėje, prie seniūnijos, plaikstosi valstybinė  trispalvė. Iškelti Žemaičių Naumiesčio vėliavą nusprendė seniūnija. Tuo norima atkreipti dėmesį į garbingą ir įdomią miestelio bei jo apylinkių istoriją. Tuo pačiu didinti pasididžiavimą savo miesteliu. Žemaičių Naumiesčio vėliava sukurta remiantis istoriniu miestelio herbu. 1792 m. balandžio 12 d. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos

12 Pagrindinių Kūčių stalo patiekalų

Kartu su Šv. Kalėdomis, Kūčios yra viena svarbiausių lietuvių švenčių, kuriai skiriamas ypatingas dėmesys. Ši šventė išskirtinė ne tik savo svarba, bet ir giliomis tradicijomis, kurios perduodamos iš kartos į kartą ir yra mažai pakitusios nuo senų laikų. Geriausias pavyzdys – 12 skirtingų patiekalų ant Kūčių stalo, kuriuos vieni sieja su religiniu aspektu ir 12 apaštalų, o kiti su metus sudarančiais 12 mėnesių. Bet kuriuo atveju tiesiog būtina paragauti visų šių gaminių, mat tikima, kad to nepadarius aplankys nesėkmės. Žinoma,

Geras dulkių siurblys – nepamainomas pagalbininkas: kaip išsirinkti tinkamą?

Kad dulkių siurblys taptų nepamainomu pagalbininku, padedančiu namus nepriekaištingai sutvarkyti be vargo ir didelių pastangų, svarbu išsirinkti tinkamą šio prietaiso tipą ir modelį. „Samsung“ produktų ekspertas Vytautas Jurgaitis pataria atsižvelgti į keletą pagrindinių dalykų. 1. Dydis ir tipas Pasak V. Jurgaičio, pirmiausia reikėtų įvertinti, ar prietaisu namuose bus patogu naudotis, ar jis neužims daug vietos. „Labai galingas, tačiau griozdiškas, dulkių siurblys namuose užims daug vietos, o ir siurbiant juo gali būti nepatogu laviruoti tarp baldų, pasiekti sunkiau prieinamas vietas. Tai

Taip pat skaitykite