Antanui Krušnauskui siūloma suteikti Šilutės Garbės piliečio vardą

Šią savaitę posėdžiavo Šilutės r. savivaldybės tarybos komitetai. Be kitų reikalų, dėl kurių Savivaldybės taryba apsispręs posėdyje sausio 30 d., siūloma suteikti Antanui Krušnauskui Šilutės Garbės piliečio vardą.

Artėjant Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui, kuris bus minimas artėjančią Kovo 11-ąją, siūloma suteikti Šilutės miesto Garbės piliečio vardą Antanui Krušnauskui – pirmajam Šilutės miesto merui (1990-1995), (dvi kadencijas buvo rajono Tarybos narys), gerais darbais rėmusiam Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo idėją. Verta priminti, kad tuo metu Šilutė turėjo merą ir renkamą miesto Tarybą, o Šilutės rajonas – išrinktą Tarybą, jos pirmininką ir rajono valdytoją, kuris pareigomis prilygo dabartiniam Savivaldybės administracijos direktoriui.

1988 m. rugpjūčio 25 d. šilutiškių visuotiniame susirinkime A. Krušnauskas buvo išrinktas į Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Šilutės iniciatyvinę grupę, jis buvo tarp 11 aktyviausių laikinosios Sąjūdžio iniciatyvinės tarybos narių.

Būdamas miesto meru skatino Šilutės ir Vokietijos Emericho miestų bendradarbiavimo sutarties pasirašymą, davusį Šilutės miestui didelę ekonominę naudą (per 10 humanitarinės pagalbos krovinių), ypač svarbią pirmaisiais Lietuvos Nepriklausomybės metais. Ekonominius saitus lydėjo nuolatos stiprėjantys kultūriniai ryšiai tarp mokyklų, meno kolektyvų, medikų, politikų, sportininkų ir atskirų piliečių, tai tęsiasi iki pat šiol. A. Krušnauskas Šilutės – Emericho miestų bendradarbiavimo draugijos narys (daugelį metų buvo draugijos valdybos narys) yra nuo pat jos įkūrimo 1990 m. Per savo darbo Šilutės meru metus A. Krušnauskas pasirašė bendradarbiavimo sutartis su Švedijos Ljungby, Danijos Nakskovo, Moldovos Kaušanu miestų merais. Bendraudamas su miestų partnerių merais sėmėsi politinės, ūkinės patirties ir tai leido jam svariai prisidėti prie savivaldos įstatymų pagrindų kūrimo.

A. Krušnauskas, būdamas meru, taip pat rėmė aktyviai besikuriančias Nepriklausomos Lietuvos visuomenines organizacijas. Ypač daug jo dėmesio sulaukė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilutės skyrius, rūpindamasis Nepriklausomybės ir rezistencinės kovos, Macikų koncentracijos lagerio ir kitų nusikalstamo sovietinio režimo vietų pažymėjimu ir aukų pagerbimu statant kryžius, pritvirtinant prie pastatų atminties lenteles.

Antradienį įvykusiame Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje buvo informuota, jog siūlymą suteikti A. Krušnauskui Šilutės miesto Garbės piliečio vardą pasirašė 200 asmenų, nors užtektų ir 100, pritarimą pareiškė ir anuomet aktyvus Sąjūdžio narys bei tuometinės valdžios politikas Virgilijus Skirkevičius. Paminėta, jog A. Krušnausko siūlymu imta švęsti Šilutės miesto gimtadienius, kurie vyksta kasmet gegužės pabaigoje. Visi Savivaldybės tarybos nariai, dalyvavę Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje, pritarė, kad A. Krušnauskas yra nusipelnęs Šilutei asmuo ir vertas Garbės piliečio vardo. Galutinį sprendimą priims Savivaldybės taryba.

Garbės piliečiai
Šilutės rajonas turi 8 Garbės piliečius: 1991 m. Garbės piliečio vardas suteiktas Jurgiui Plonaičiui, Klaipėdos krašto sukilimo dalyviui; 1999 m. – Jonui Jonaičiui (tikroji pavardė Šildlauskas), ekonomistui, teisininkui, kraštotyrininkui; 2003 – Zigmantui Dokšui, ilgamečiui Juknaičių ūkio direktoriui, 30 metų kūrusiam Juknaičių gyvenvietės parką; 2011 m. – Vytautui Vaicekauskui, gydytojui, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilutės filialo pirmininkui; 2012 m. – doc. dr. Romualdai Dobranskienei, pedagogei, mokslininkei, knygų autorei; 2016 m. –Loretai Margaritai Černeckienei, Juknaičių vyresnio amžiaus žmonių šokių kolektyvo „Juknaičiai“ vadovei; 2016 m. – mokytojui, istorikui, kraštotyrininkui Algirdui Juozui Červinskui; 2018 m. – Vytautui Jovaišai, pedagogui, politinių kalinių ir tremtinių mišraus choro „Pamario aidas“ vadovui.

„Pamario“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Draudikai perspėja apie dažnėjančias automobilių ir jų dalių vagystes

Draudikai atkreipia dėmesį, kad pavasarį kartu su gamta pabunda ir vagys. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, kovo mėnesį pastebimai išauga automobilių ir jų dalių bei įrangos vagysčių skaičius. Populiariausi tarp ilgapirščių – BMW ir „Toyota“ markių automobiliai, o dažniausiai vagystės įvyksta didžiuosiuose šalies miestuose. „Lietuvos draudimo“ surinkti duomenys rodo, jog bendras lengvųjų automobilių vagysčių skaičius 2023 m. išaugo 35 proc. (lyginant su 2022 m.). Padaugėjo ir dėl automobilių vagysčių patiriami nuostoliai – automobilių vagysčių nuostoliams padengti per metus suma padidėjo 170

Lietuvos bankas ir kortos

Tarpukario Lietuvoje vienas populiariausių stalo žaidimų buvo kortos, jos buvo skirtos tiek žaidimams, tiek būrimui. 1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Atsivežti kortas iš užsienio buvo draudžiama, veikla buvo griežtai kontroliuojama valstybės institucijų. Šioje tarpukario kortų istorijoje Lietuvos bankas taip pat suvaidino nemažą vaidmenį. Lietuviškos kortos Lietuvoje kortos atsirado ir paplito Renesanso epochoje. Aistringas kortuotojas buvo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Senasis. Panašiu metu

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 40 mln. eurų parama

Atsižvelgiant į smarkiai išaugusį įrengiamų saulės elektrinių populiarumą ir gyventojams aktyviai naudojantis valstybės parama, Energetikos ministerija antrą ketvirtį planuoja dar vieną 40 mln. eurų paramą. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. arba dar planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią. Saulės modulių kainos per metus sumažėjo perpus. Šiuo metu vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali svyruoti tarp 5000-6000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8690

Policijos reidai: Šilutėje – 24 pažeidėjai

Tauragės apskrities VPK skelbia iš anksto suplanuotų ir paskelbtų policijos reidų rezultatus. Šilutėje – situacija prasčiausia. Policijos pareigūnai kovo 11-17 dienomis surengtų reidų metu tikrino vairuotojų veiklas, nesusijusias su vairavimu: naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimą. Nustatyti 46 pažeidimai (Tauragė – 17, Šilutė – 24, Pagėgiai – 2, Šilalė – 3). Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Primename, kad nuo kovo 19 d.

Taip pat skaitykite