Antanui Krušnauskui siūloma suteikti Šilutės Garbės piliečio vardą

Šią savaitę posėdžiavo Šilutės r. savivaldybės tarybos komitetai. Be kitų reikalų, dėl kurių Savivaldybės taryba apsispręs posėdyje sausio 30 d., siūloma suteikti Antanui Krušnauskui Šilutės Garbės piliečio vardą.

Artėjant Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui, kuris bus minimas artėjančią Kovo 11-ąją, siūloma suteikti Šilutės miesto Garbės piliečio vardą Antanui Krušnauskui – pirmajam Šilutės miesto merui (1990-1995), (dvi kadencijas buvo rajono Tarybos narys), gerais darbais rėmusiam Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo idėją. Verta priminti, kad tuo metu Šilutė turėjo merą ir renkamą miesto Tarybą, o Šilutės rajonas – išrinktą Tarybą, jos pirmininką ir rajono valdytoją, kuris pareigomis prilygo dabartiniam Savivaldybės administracijos direktoriui.

1988 m. rugpjūčio 25 d. šilutiškių visuotiniame susirinkime A. Krušnauskas buvo išrinktas į Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Šilutės iniciatyvinę grupę, jis buvo tarp 11 aktyviausių laikinosios Sąjūdžio iniciatyvinės tarybos narių.

Būdamas miesto meru skatino Šilutės ir Vokietijos Emericho miestų bendradarbiavimo sutarties pasirašymą, davusį Šilutės miestui didelę ekonominę naudą (per 10 humanitarinės pagalbos krovinių), ypač svarbią pirmaisiais Lietuvos Nepriklausomybės metais. Ekonominius saitus lydėjo nuolatos stiprėjantys kultūriniai ryšiai tarp mokyklų, meno kolektyvų, medikų, politikų, sportininkų ir atskirų piliečių, tai tęsiasi iki pat šiol. A. Krušnauskas Šilutės – Emericho miestų bendradarbiavimo draugijos narys (daugelį metų buvo draugijos valdybos narys) yra nuo pat jos įkūrimo 1990 m. Per savo darbo Šilutės meru metus A. Krušnauskas pasirašė bendradarbiavimo sutartis su Švedijos Ljungby, Danijos Nakskovo, Moldovos Kaušanu miestų merais. Bendraudamas su miestų partnerių merais sėmėsi politinės, ūkinės patirties ir tai leido jam svariai prisidėti prie savivaldos įstatymų pagrindų kūrimo.

A. Krušnauskas, būdamas meru, taip pat rėmė aktyviai besikuriančias Nepriklausomos Lietuvos visuomenines organizacijas. Ypač daug jo dėmesio sulaukė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilutės skyrius, rūpindamasis Nepriklausomybės ir rezistencinės kovos, Macikų koncentracijos lagerio ir kitų nusikalstamo sovietinio režimo vietų pažymėjimu ir aukų pagerbimu statant kryžius, pritvirtinant prie pastatų atminties lenteles.

Antradienį įvykusiame Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje buvo informuota, jog siūlymą suteikti A. Krušnauskui Šilutės miesto Garbės piliečio vardą pasirašė 200 asmenų, nors užtektų ir 100, pritarimą pareiškė ir anuomet aktyvus Sąjūdžio narys bei tuometinės valdžios politikas Virgilijus Skirkevičius. Paminėta, jog A. Krušnausko siūlymu imta švęsti Šilutės miesto gimtadienius, kurie vyksta kasmet gegužės pabaigoje. Visi Savivaldybės tarybos nariai, dalyvavę Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje, pritarė, kad A. Krušnauskas yra nusipelnęs Šilutei asmuo ir vertas Garbės piliečio vardo. Galutinį sprendimą priims Savivaldybės taryba.

Garbės piliečiai
Šilutės rajonas turi 8 Garbės piliečius: 1991 m. Garbės piliečio vardas suteiktas Jurgiui Plonaičiui, Klaipėdos krašto sukilimo dalyviui; 1999 m. – Jonui Jonaičiui (tikroji pavardė Šildlauskas), ekonomistui, teisininkui, kraštotyrininkui; 2003 – Zigmantui Dokšui, ilgamečiui Juknaičių ūkio direktoriui, 30 metų kūrusiam Juknaičių gyvenvietės parką; 2011 m. – Vytautui Vaicekauskui, gydytojui, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilutės filialo pirmininkui; 2012 m. – doc. dr. Romualdai Dobranskienei, pedagogei, mokslininkei, knygų autorei; 2016 m. –Loretai Margaritai Černeckienei, Juknaičių vyresnio amžiaus žmonių šokių kolektyvo „Juknaičiai“ vadovei; 2016 m. – mokytojui, istorikui, kraštotyrininkui Algirdui Juozui Červinskui; 2018 m. – Vytautui Jovaišai, pedagogui, politinių kalinių ir tremtinių mišraus choro „Pamario aidas“ vadovui.

„Pamario“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Šilgalių bibliotekoje – muzikos ir meno vakaronė „Vasarėlė kviečia susitikti…“

Parodos autorė nėra profesionali fotografė. Fotografuoti mėgstančiai Irenai Dapkuvienei visuomet patiko stebėti gamtą, todėl  ilgainiui ji nusprendė įamžinti patikusias akimirkas. Ypač patinka fotografuoti spontaniškai, be didesnio pasiruošimo. Kaip pasakojo parodos autorė, pradžioje sunkiai sekėsi įvaldyti fotoaparato subtilybes, tačiau, įdėjus nemažai pastangų, fotografuoti pavyksta vis geriau ir lengviau. Taip pat renginio dalyviai galėjo susipažinti  su ankstesniais p. Irenos fotografijos darbais, kurie prieš metus taipogi buvo eksponuoti Šilgalių bibliotekoje ir skirti Tėvo dienai paminėti. Bibliotekininkė Tatjana Biliūnienė padėkojo parodos autorei Irenai Dapkuvienei

Vasara kvepiančios uogos

Vasara neįsivaizduojama be saulės, vandens, ledų ir šviežių uogų bei vaisių. Jau pačioje šiltojo sezono pradžioje naujojo derliaus uogos pasiekė parduotuves, o jų populiarumą rodo ir parduodami kiekiai, kurie vasarąženkliai padidėja. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad šviežios uogos sulaukia didelio susidomėjimo ir jų paklausa išauga. „Jau sezono pradžioje pirkėjams siūlome platų šviežių uogų asortimentą. Gyventojai itin būna pasiilgę braškių, tačiau matome ir kitų šviežių uogų, pavyzdžiui, trešnių ar šilauogių paklausą. Iš esmės šviežių uogų paklausa, palyginus

Lietuvos paštas: modernizavus siuntų skirstymą išryškėjo gyventojų adresų problema

Praėjus kiek daugiau nei trims mėnesiams nuo Lietuvos pašto perėjimo prie automatizuoto skirstymo, išryškėjo netinkamų gyventojų adresų problemos mastas – oficialiose valstybės duomenų bazėse daugiau nei 100 tūkst. nepilnų adresų (pavyzdžiui, nurodyta tik gyvenvietė be gatvės ir namo numerio), todėl laiškai ir siuntos šiais adresais gavėjų nepasiekia. Lietuvos paštas ėmėsi laikinų priemonių šiai problemai sumažinti, tačiau ilgalaikiam sprendimui būtinas atsakingų institucijų įsitraukimas. „Nepilnų adresų problema egzistavo jau seniai, tačiau perėjus prie modernios išmanaus skirstymo sistemos išryškėjo tikrasis šios problemos mastas.

5 atsakymai apie vienišo asmens išmoką: ką reikia žinoti

Jau nuo liepos 1 dienos bus skiriama 28 eurų dydžio vienišo asmens išmoka. Planuojama, kad prašymą jai gauti bus galima pateikti ne tik internetu asmeninėje paskyroje ar atvykus į teritorinį „Sodros“, bet ir telefonu.   KAS GALI GAUTI IŠMOKĄ NUO 2021 M. LIEPOS 1 d.? Tokią teisę turi vieniši asmenys, gaunantys: •    šalpos senatvės pensiją, •    šalpos neįgalumo pensiją (išskyrus neįgalius vaikus iki 18 metų), •    šalpos kompensaciją, jeigu ją gauna senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo ar netekęs 60 proc. ir

Taip pat skaitykite