Šią savaitę posėdžiavo Šilutės r. savivaldybės tarybos komitetai. Be kitų reikalų, dėl kurių Savivaldybės taryba apsispręs posėdyje sausio 30 d., siūloma suteikti Antanui Krušnauskui Šilutės Garbės piliečio vardą.

Artėjant Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui, kuris bus minimas artėjančią Kovo 11-ąją, siūloma suteikti Šilutės miesto Garbės piliečio vardą Antanui Krušnauskui – pirmajam Šilutės miesto merui (1990-1995), (dvi kadencijas buvo rajono Tarybos narys), gerais darbais rėmusiam Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo idėją. Verta priminti, kad tuo metu Šilutė turėjo merą ir renkamą miesto Tarybą, o Šilutės rajonas – išrinktą Tarybą, jos pirmininką ir rajono valdytoją, kuris pareigomis prilygo dabartiniam Savivaldybės administracijos direktoriui.

1988 m. rugpjūčio 25 d. šilutiškių visuotiniame susirinkime A. Krušnauskas buvo išrinktas į Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Šilutės iniciatyvinę grupę, jis buvo tarp 11 aktyviausių laikinosios Sąjūdžio iniciatyvinės tarybos narių.

Būdamas miesto meru skatino Šilutės ir Vokietijos Emericho miestų bendradarbiavimo sutarties pasirašymą, davusį Šilutės miestui didelę ekonominę naudą (per 10 humanitarinės pagalbos krovinių), ypač svarbią pirmaisiais Lietuvos Nepriklausomybės metais. Ekonominius saitus lydėjo nuolatos stiprėjantys kultūriniai ryšiai tarp mokyklų, meno kolektyvų, medikų, politikų, sportininkų ir atskirų piliečių, tai tęsiasi iki pat šiol. A. Krušnauskas Šilutės – Emericho miestų bendradarbiavimo draugijos narys (daugelį metų buvo draugijos valdybos narys) yra nuo pat jos įkūrimo 1990 m. Per savo darbo Šilutės meru metus A. Krušnauskas pasirašė bendradarbiavimo sutartis su Švedijos Ljungby, Danijos Nakskovo, Moldovos Kaušanu miestų merais. Bendraudamas su miestų partnerių merais sėmėsi politinės, ūkinės patirties ir tai leido jam svariai prisidėti prie savivaldos įstatymų pagrindų kūrimo.

A. Krušnauskas, būdamas meru, taip pat rėmė aktyviai besikuriančias Nepriklausomos Lietuvos visuomenines organizacijas. Ypač daug jo dėmesio sulaukė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilutės skyrius, rūpindamasis Nepriklausomybės ir rezistencinės kovos, Macikų koncentracijos lagerio ir kitų nusikalstamo sovietinio režimo vietų pažymėjimu ir aukų pagerbimu statant kryžius, pritvirtinant prie pastatų atminties lenteles.

Antradienį įvykusiame Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje buvo informuota, jog siūlymą suteikti A. Krušnauskui Šilutės miesto Garbės piliečio vardą pasirašė 200 asmenų, nors užtektų ir 100, pritarimą pareiškė ir anuomet aktyvus Sąjūdžio narys bei tuometinės valdžios politikas Virgilijus Skirkevičius. Paminėta, jog A. Krušnausko siūlymu imta švęsti Šilutės miesto gimtadienius, kurie vyksta kasmet gegužės pabaigoje. Visi Savivaldybės tarybos nariai, dalyvavę Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje, pritarė, kad A. Krušnauskas yra nusipelnęs Šilutei asmuo ir vertas Garbės piliečio vardo. Galutinį sprendimą priims Savivaldybės taryba.

Garbės piliečiai
Šilutės rajonas turi 8 Garbės piliečius: 1991 m. Garbės piliečio vardas suteiktas Jurgiui Plonaičiui, Klaipėdos krašto sukilimo dalyviui; 1999 m. – Jonui Jonaičiui (tikroji pavardė Šildlauskas), ekonomistui, teisininkui, kraštotyrininkui; 2003 – Zigmantui Dokšui, ilgamečiui Juknaičių ūkio direktoriui, 30 metų kūrusiam Juknaičių gyvenvietės parką; 2011 m. – Vytautui Vaicekauskui, gydytojui, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilutės filialo pirmininkui; 2012 m. – doc. dr. Romualdai Dobranskienei, pedagogei, mokslininkei, knygų autorei; 2016 m. –Loretai Margaritai Černeckienei, Juknaičių vyresnio amžiaus žmonių šokių kolektyvo „Juknaičiai“ vadovei; 2016 m. – mokytojui, istorikui, kraštotyrininkui Algirdui Juozui Červinskui; 2018 m. – Vytautui Jovaišai, pedagogui, politinių kalinių ir tremtinių mišraus choro „Pamario aidas“ vadovui.

„Pamario“ inf.