Ant kelio į Rusnę – pusmetris vandens

Lapkričio 6-os rytą ant apsemtos 450 metrų kelio Šilutė – Rusnė atkarpos vandens gylis siekė 50 cm. Prieš 4 dienas tebuvo 40 cm, penktadienį ir šeštadienį – po 45 cm, o pirmadienio rytą pasiektas iki šiol rudenį (spalio–lapkričio) negirdėtas pusės metro gylis. Jau šeštadienio pavakare automobilius apsemtu ruožu ant specialių priekabų vežantys traktoriai judėjo su didele vandens banga.

Lapkričio 4 ir 5 dienomis (savaitgalis) nelijo. Vakar – taip pat. Tačiau Šilutės r. savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus „Pamariui“ aiškino, kad reikia vakarų vėjo, kuris iš marių vandenį stumtų į jūrą, tuomet marios greičiau priimtų Atmatos atplukdytus vandenis. Nemunas, prie Rusnės salos išsišakojantis į Atmatą ir Skirvytę, į žemupį dabar plukdo iš visų Lietuvos upių ir upelių bei kitų telkinių surinktus lietaus vandenis.
„Lapkričio 5 dieną, sekmadienį, vanduo Nemune ties Panemune pakilo 12 centimetrų, reikia šiek tiek laiko, kad tas vanduo pasiektų Rusnės krantus. Šyša, tekanti per Šilutę, vandenų naštos atsikratė – vandens lygis nukrito 55 cm“, – aiškino R. Rimkus, priminęs, kad mariose vandens lygis krenta labai pamažu.
Lapkričio mėnesio daugiametė kritulių norma Šilutės rajone – 83 mm. Dekados (dešimties dienų) norma – 28 mm. Per pirmąsias 5 lapkričio dienas rajone prilijo 33,3 mm.
Rugsėjo 20 d. dėl lietaus paskelbta ekstremali situacija Šilutės rajone nėra atšaukta.
Rusnės salos gyventojai, kuriems būtina išvažiuoti su reikalais į Šilutę, su automobiliais patenka į 20-30 eilę ir laukia… Trūksta kantrybė, tačiau Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė anksčiau „Pamariui“ sakė, kad žmonės ištvers visus nepatogumus, kad tik kitais metais būtų pastatyta estakada.
Budi amfibija
R. Rimkus paaiškino, kad prie apsemto kelio budi ratinė amfibija, kuria iš Šilutės autobusu atvažiavę gyventojai pervežami per apsemtą kelio ruožą, o kitoje pusėje jau laukia autobusas, kuris nuveža į Rusnę. Taip pagal autobusų kursavimo laiką apsemtu keliu kursuoja ši amfibija. Trys kelininkų traktoriai su spec. priekabomis perveža lengvuosius automobilius. Jeigu kas, ugniagesiai gelbėtojai turi ir vikšrinę amfibiją. „Tokia pagalba galima tik vandens gyliui ant kelio neviršijus 80 centimetrų…“ – sakė R. Rimkus.
Šeštadienio pavakare nuo Šilutės pusės prie apsemto kelio į Rusnę eilėje laukė keliolika automobilių. Dirbo trys traktoriai. Kol du važiuoja į vieną pusę, jiems tenka prasilenkti su iš priekio judančiu trečiuoju – daužiasi vandens bangos viena į kitą, reginys, tiesą pasakius, verčia sugniaužti kumščius… Atokiau sustodavo atvykusieji pamatyti potvynį. Jau važiuojant į Rusnės pusę nuo Šilutės visos pievos abipus kelio atrodė kaip per pavasario potvynį – vandens platybės su boluojančiomis gulbėmis, kitų paukščių pulkeliais, plūduriuojančiais pašaro rulonais…
Lijo rugsėjį. Šilutės rajone patvino laukai, į dirvas neįvažiavo technika, liko nenuimto derliaus, vanduo sėmė sodybas, sodus, gyvenvietes, namų rūsiuose kaupėsi vanduo. Gamta duodavo trumpam atsikvėpti, po to vėl prapliupdavo lietus. Vien spalį Šilutėje iškrito 255,2 mm kritulių, kai mėnesio norma – 90 mm. Lietus pylė ir rugsėjį.


Gera žinia
Lapkričio 2d., ketvirtadienį, Lietuvos automobilių kelių direkcija paskelbė, kad atplėšti vokai su rangovų pasiūlymais statyti estakadą. Jų net 7. LRT radijui direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis sakė, kad estakada neturėtų kainuoti daugiau kaip 10 mln. eurų – tiek lėšų numatyta 2018 metų Kelių programoje. Estakadą planuojama pastatyti kitais metais, o dalis kitų numatytų darbų nusikeltų į 2019-uosius. Sutartį dėl estakados statybos tikimasi pasirašyti su konkursą laimėjusiu rangovu jau lapkričio pabaigoje arba gruodžio pradžioje. Po to vyks projektavimas, o kitais metais bus pradėti darbai. Konkursas paskelbtas rugpjūtį. Estakada turėtų būti dviejų eismo juostų ir sutvarkytas beveik 5 km ilgio kelias nuo Šilutės į Rusnę nutiesiant ir pėsčiųjų bei dviračių taką.
Jeigu konkurso rezultatai nebus apskųsti teismui, jeigu neprasidės ilgos kelionės po teismus, jeigu nebrangs statybos, jeigu užteks suplanuotų 10 milijonų eurų, jeigu statybos darbų netrukdys vanduo…
Tačiau kol kas vandens gylis ant kelio pasiekė šiam metų laikui rekordinį gylį.
Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Šilutės balduose“ taikoma nauja pažangi atlygio už darbą sistema

Nuo spalio 1 dienos AB „Šilutės baldai“ įdiegė naują, pažangią keturių pareigybių sistemą. Ją pritaikius, darbuotojams tapo paprasčiau gauti ne tik didesnį darbo užmokestį, bet ir siekti karjeros galimybių. Atsisakius iki tol veikusio įprasto darbuotojų skirstymo pagal 7 kategorijas, anot vadovybės, specialistų vidutinis darbo užmokestis padidėjo daugiau kaip 10 proc. Didesni atlyginimai Antradienį AB „Šilutės baldai“ direktorė Asta Dijokienė kartu su SBA koncerno viešųjų ryšių vadove Virgija Dunauskiene vietos žiniasklaidos atstovus supažindino su nauja atlygio sistema, darbuotojų galimybėmis siekti karjeros,

Anglija pasitiko saulėtu oru

Šiandien reta šilutiškių šeima nėra išlydėjusi savo vaikų ar bent artimųjų į Angliją: kas dirbti, kas mokytis, o kai kurių artimieji ūkanotajame Albione jau suleidę šaknis – turi savo namus. Ir mes vykome aplankyti savųjų vaikų ir anūkų. Kelionė Smagu, kad galėjome skristi iš Palangos oro uosto – nebereikia belstis per visą Lietuvą. Skrydis į Stanstedo oro uostą buvo sėkmingas –tiksliai pagal grafiką pakilome ir po poros valandų nusileidome. Nelijo, švietė saulė, buvo šilta. Mūsų kelionės tikslas buvo Svindonas –

Populiariausi verslai – kirpyklos ir grožio salonai

Šilutės rajono savivaldybės taryba lapkričio mėnesį svarstys sprendimo projektą dėl veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, jų mokesčio dydžių ir mokesčio lengvatų. Iš parengto sprendimo projekto matyti, kad daugelis verslo liudijimų brangs, o populiariausi verslai yra kirpyklos, kosmetikos salonai ir soliariumai. Tvarka Savivaldybių tarybos nustato fiksuotus pajamų mokesčio dydžius veiklai, kuria galima verstis vien įsigijus verslo liudijimą. Nuo sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga – 400 Eur, tačiau tai neturi įtakos nustatant kitų metų minimalų fiksuotą metinį

Lietuvos paštas pradėjo skaičiuoti 100-uosius savo gyvavimo metus

Praėjus 9 mėnesiams po Lietuvos Nepriklausomybės Akto paskelbimo, 1918 m. lapkričio 16 d. tuomečio susisiekimo ministro Martyno Yčo įsakymu Vilniuje buvo įsteigta Pašto valdyba. Ši diena laikoma Lietuvos pašto įkūrimo data. Pirmuoju Pašto valdybos viršininku buvo paskirtas inžinierius Benediktas Domaševičius. Pašto pradžia Šilutėje Šilutėje Lietuvos pašto padalinys atsirado vėliau. Apie tai galima sužinoti iš Zbignevo Steponavičiaus per tris dešimtmečius parengtos knygos „Šilutės paštas“. Klaipėdos krašte Lietuvos paštas veiklą pradėjo šį kraštą prijungus prie Lietuvos. Z. Steponavičius rašo: „1923 m. gegužės