Ant kelio į Rusnę – pusmetris vandens

Lapkričio 6-os rytą ant apsemtos 450 metrų kelio Šilutė – Rusnė atkarpos vandens gylis siekė 50 cm. Prieš 4 dienas tebuvo 40 cm, penktadienį ir šeštadienį – po 45 cm, o pirmadienio rytą pasiektas iki šiol rudenį (spalio–lapkričio) negirdėtas pusės metro gylis. Jau šeštadienio pavakare automobilius apsemtu ruožu ant specialių priekabų vežantys traktoriai judėjo su didele vandens banga.

Lapkričio 4 ir 5 dienomis (savaitgalis) nelijo. Vakar – taip pat. Tačiau Šilutės r. savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus „Pamariui“ aiškino, kad reikia vakarų vėjo, kuris iš marių vandenį stumtų į jūrą, tuomet marios greičiau priimtų Atmatos atplukdytus vandenis. Nemunas, prie Rusnės salos išsišakojantis į Atmatą ir Skirvytę, į žemupį dabar plukdo iš visų Lietuvos upių ir upelių bei kitų telkinių surinktus lietaus vandenis.
„Lapkričio 5 dieną, sekmadienį, vanduo Nemune ties Panemune pakilo 12 centimetrų, reikia šiek tiek laiko, kad tas vanduo pasiektų Rusnės krantus. Šyša, tekanti per Šilutę, vandenų naštos atsikratė – vandens lygis nukrito 55 cm“, – aiškino R. Rimkus, priminęs, kad mariose vandens lygis krenta labai pamažu.
Lapkričio mėnesio daugiametė kritulių norma Šilutės rajone – 83 mm. Dekados (dešimties dienų) norma – 28 mm. Per pirmąsias 5 lapkričio dienas rajone prilijo 33,3 mm.
Rugsėjo 20 d. dėl lietaus paskelbta ekstremali situacija Šilutės rajone nėra atšaukta.
Rusnės salos gyventojai, kuriems būtina išvažiuoti su reikalais į Šilutę, su automobiliais patenka į 20-30 eilę ir laukia… Trūksta kantrybė, tačiau Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė anksčiau „Pamariui“ sakė, kad žmonės ištvers visus nepatogumus, kad tik kitais metais būtų pastatyta estakada.
Budi amfibija
R. Rimkus paaiškino, kad prie apsemto kelio budi ratinė amfibija, kuria iš Šilutės autobusu atvažiavę gyventojai pervežami per apsemtą kelio ruožą, o kitoje pusėje jau laukia autobusas, kuris nuveža į Rusnę. Taip pagal autobusų kursavimo laiką apsemtu keliu kursuoja ši amfibija. Trys kelininkų traktoriai su spec. priekabomis perveža lengvuosius automobilius. Jeigu kas, ugniagesiai gelbėtojai turi ir vikšrinę amfibiją. „Tokia pagalba galima tik vandens gyliui ant kelio neviršijus 80 centimetrų…“ – sakė R. Rimkus.
Šeštadienio pavakare nuo Šilutės pusės prie apsemto kelio į Rusnę eilėje laukė keliolika automobilių. Dirbo trys traktoriai. Kol du važiuoja į vieną pusę, jiems tenka prasilenkti su iš priekio judančiu trečiuoju – daužiasi vandens bangos viena į kitą, reginys, tiesą pasakius, verčia sugniaužti kumščius… Atokiau sustodavo atvykusieji pamatyti potvynį. Jau važiuojant į Rusnės pusę nuo Šilutės visos pievos abipus kelio atrodė kaip per pavasario potvynį – vandens platybės su boluojančiomis gulbėmis, kitų paukščių pulkeliais, plūduriuojančiais pašaro rulonais…
Lijo rugsėjį. Šilutės rajone patvino laukai, į dirvas neįvažiavo technika, liko nenuimto derliaus, vanduo sėmė sodybas, sodus, gyvenvietes, namų rūsiuose kaupėsi vanduo. Gamta duodavo trumpam atsikvėpti, po to vėl prapliupdavo lietus. Vien spalį Šilutėje iškrito 255,2 mm kritulių, kai mėnesio norma – 90 mm. Lietus pylė ir rugsėjį.


Gera žinia
Lapkričio 2d., ketvirtadienį, Lietuvos automobilių kelių direkcija paskelbė, kad atplėšti vokai su rangovų pasiūlymais statyti estakadą. Jų net 7. LRT radijui direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis sakė, kad estakada neturėtų kainuoti daugiau kaip 10 mln. eurų – tiek lėšų numatyta 2018 metų Kelių programoje. Estakadą planuojama pastatyti kitais metais, o dalis kitų numatytų darbų nusikeltų į 2019-uosius. Sutartį dėl estakados statybos tikimasi pasirašyti su konkursą laimėjusiu rangovu jau lapkričio pabaigoje arba gruodžio pradžioje. Po to vyks projektavimas, o kitais metais bus pradėti darbai. Konkursas paskelbtas rugpjūtį. Estakada turėtų būti dviejų eismo juostų ir sutvarkytas beveik 5 km ilgio kelias nuo Šilutės į Rusnę nutiesiant ir pėsčiųjų bei dviračių taką.
Jeigu konkurso rezultatai nebus apskųsti teismui, jeigu neprasidės ilgos kelionės po teismus, jeigu nebrangs statybos, jeigu užteks suplanuotų 10 milijonų eurų, jeigu statybos darbų netrukdys vanduo…
Tačiau kol kas vandens gylis ant kelio pasiekė šiam metų laikui rekordinį gylį.
Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jurginės – „Čyru vyru pavasaris, Jurai, mesk skrandą į pašalį“

Lietuvos etnografijos muziejus taip pavadino paskelbtą balandžio 23 d. minimoms Jurginėms skirtą publikaciją. O sinoptikai, balandžio 21-22 dienomis dalį Lietuvos nuklojus sniegui, skrandos nusimesti neragina. Šaltoka, ypač naktimis, kai daug kur stiprios šalnos, trūksta šilumos ir dienomis. Bet yra ir gerų žinių: oras pamažu šyla, gal sulauksime ir žadamų 24 laipsnių šilumos? O šįkart – apie Jurgines. Nemažai turime atmintinų dienų bei metinių švenčių. Bet prisiminti vertėtų dar vieną – balandžio 23 – Šv. Jurgio dieną.  Nuo seno šią dieną

Medikų dienos proga

Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga bus pagerbti nusipelnę šalies medikai. Minint balandžio 27-ąją – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tradiciškai apdovanojimais pagerbs labiausiai nusipelniusius sveikatos apsaugos srityje dirbančius profesionalus, suteikdama 26-iems Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, 27-iems – Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo ir 23-ims – Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą. 27 Nusipelniusių Lietuvos slaugytojų sąraše – Laimutė Pocienė iš Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centro. Šilutės rajono medikų šiuose sąrašuose nėra. „Šiemet už nuopelnus ir pasiekimus bus apdovanota aštuonios dešimtys

Gyvulininkystės ūkiams siūloma naujovė – pavadavimo ūkyje paslaugos

Žemės ūkio ministerija pradėjo diskusiją su socialiniais parneriais dėl naujos bandomosios pilotinės priemonės „Pavadavimo ūkyje paslaugos“, skirtos šalies gyvulininkystės sektoriui. Šią intervencinę priemonę, pritarus Europos Komisijai, ketinama įtraukti į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą. „Gyvulininkystės ūkiuose pavadavimo paslauga labai aktuali, nes tai sunkus rutininis darbas dėl nepertraukiamo gamybos ciklo, nenormuotos darbo dienos, ypač pieno gamyboje. O siūloma nauja paslauga aktuali ir vyresnio amžiaus, ir jauniesiems ūkininkams“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.Pagalba bus skirta

Agrarinės aplinkosaugos veiklose dalyvaujantiems ūkininkams trumpėja įsipareigojimų laikotarpis

Žemės ūkio ministerijai patikslinus Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisykles (toliau – AGRO taisyklės), ūkininkams sutrumpintas paskutinių metų įsipareigojimų laikotarpis – dirbti žemę jie gali nelaukdami žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pareiškėjai galės vykdyti pasirinktą priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų gruodžio 31 d., išskyrus atvejus, kai veikloje numatyti specialūs terminai, tada įsipareigojimai turės būti tęsiami iki jų įvykdymo pabaigos. Prisiimtų

Taip pat skaitykite