Ant kelio į Rusnę – pusmetris vandens

Lapkričio 6-os rytą ant apsemtos 450 metrų kelio Šilutė – Rusnė atkarpos vandens gylis siekė 50 cm. Prieš 4 dienas tebuvo 40 cm, penktadienį ir šeštadienį – po 45 cm, o pirmadienio rytą pasiektas iki šiol rudenį (spalio–lapkričio) negirdėtas pusės metro gylis. Jau šeštadienio pavakare automobilius apsemtu ruožu ant specialių priekabų vežantys traktoriai judėjo su didele vandens banga.

Lapkričio 4 ir 5 dienomis (savaitgalis) nelijo. Vakar – taip pat. Tačiau Šilutės r. savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus „Pamariui“ aiškino, kad reikia vakarų vėjo, kuris iš marių vandenį stumtų į jūrą, tuomet marios greičiau priimtų Atmatos atplukdytus vandenis. Nemunas, prie Rusnės salos išsišakojantis į Atmatą ir Skirvytę, į žemupį dabar plukdo iš visų Lietuvos upių ir upelių bei kitų telkinių surinktus lietaus vandenis.
„Lapkričio 5 dieną, sekmadienį, vanduo Nemune ties Panemune pakilo 12 centimetrų, reikia šiek tiek laiko, kad tas vanduo pasiektų Rusnės krantus. Šyša, tekanti per Šilutę, vandenų naštos atsikratė – vandens lygis nukrito 55 cm“, – aiškino R. Rimkus, priminęs, kad mariose vandens lygis krenta labai pamažu.
Lapkričio mėnesio daugiametė kritulių norma Šilutės rajone – 83 mm. Dekados (dešimties dienų) norma – 28 mm. Per pirmąsias 5 lapkričio dienas rajone prilijo 33,3 mm.
Rugsėjo 20 d. dėl lietaus paskelbta ekstremali situacija Šilutės rajone nėra atšaukta.
Rusnės salos gyventojai, kuriems būtina išvažiuoti su reikalais į Šilutę, su automobiliais patenka į 20-30 eilę ir laukia… Trūksta kantrybė, tačiau Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė anksčiau „Pamariui“ sakė, kad žmonės ištvers visus nepatogumus, kad tik kitais metais būtų pastatyta estakada.
Budi amfibija
R. Rimkus paaiškino, kad prie apsemto kelio budi ratinė amfibija, kuria iš Šilutės autobusu atvažiavę gyventojai pervežami per apsemtą kelio ruožą, o kitoje pusėje jau laukia autobusas, kuris nuveža į Rusnę. Taip pagal autobusų kursavimo laiką apsemtu keliu kursuoja ši amfibija. Trys kelininkų traktoriai su spec. priekabomis perveža lengvuosius automobilius. Jeigu kas, ugniagesiai gelbėtojai turi ir vikšrinę amfibiją. „Tokia pagalba galima tik vandens gyliui ant kelio neviršijus 80 centimetrų…“ – sakė R. Rimkus.
Šeštadienio pavakare nuo Šilutės pusės prie apsemto kelio į Rusnę eilėje laukė keliolika automobilių. Dirbo trys traktoriai. Kol du važiuoja į vieną pusę, jiems tenka prasilenkti su iš priekio judančiu trečiuoju – daužiasi vandens bangos viena į kitą, reginys, tiesą pasakius, verčia sugniaužti kumščius… Atokiau sustodavo atvykusieji pamatyti potvynį. Jau važiuojant į Rusnės pusę nuo Šilutės visos pievos abipus kelio atrodė kaip per pavasario potvynį – vandens platybės su boluojančiomis gulbėmis, kitų paukščių pulkeliais, plūduriuojančiais pašaro rulonais…
Lijo rugsėjį. Šilutės rajone patvino laukai, į dirvas neįvažiavo technika, liko nenuimto derliaus, vanduo sėmė sodybas, sodus, gyvenvietes, namų rūsiuose kaupėsi vanduo. Gamta duodavo trumpam atsikvėpti, po to vėl prapliupdavo lietus. Vien spalį Šilutėje iškrito 255,2 mm kritulių, kai mėnesio norma – 90 mm. Lietus pylė ir rugsėjį.


Gera žinia
Lapkričio 2d., ketvirtadienį, Lietuvos automobilių kelių direkcija paskelbė, kad atplėšti vokai su rangovų pasiūlymais statyti estakadą. Jų net 7. LRT radijui direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis sakė, kad estakada neturėtų kainuoti daugiau kaip 10 mln. eurų – tiek lėšų numatyta 2018 metų Kelių programoje. Estakadą planuojama pastatyti kitais metais, o dalis kitų numatytų darbų nusikeltų į 2019-uosius. Sutartį dėl estakados statybos tikimasi pasirašyti su konkursą laimėjusiu rangovu jau lapkričio pabaigoje arba gruodžio pradžioje. Po to vyks projektavimas, o kitais metais bus pradėti darbai. Konkursas paskelbtas rugpjūtį. Estakada turėtų būti dviejų eismo juostų ir sutvarkytas beveik 5 km ilgio kelias nuo Šilutės į Rusnę nutiesiant ir pėsčiųjų bei dviračių taką.
Jeigu konkurso rezultatai nebus apskųsti teismui, jeigu neprasidės ilgos kelionės po teismus, jeigu nebrangs statybos, jeigu užteks suplanuotų 10 milijonų eurų, jeigu statybos darbų netrukdys vanduo…
Tačiau kol kas vandens gylis ant kelio pasiekė šiam metų laikui rekordinį gylį.
Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Patarimai kaip elgtis karštą ir saulėtą dieną

Karštą  ir saulėtą dieną Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja: Stengtis būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Dažniau gerti skysčių – visą dieną po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Einant į lauką, užsidėti galvos apdangalą ir dėvėti saulės akinius su UVA ir UVB filtru. Dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius. Naudokite apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF

Kintų muzikos festivalyje skambės garsų dramos ir skleisis erdvi muzikos panorama

Liepos 17-19 d. Kintų muzikos festivalis kviečia į tris muzikos įvairovę patirti siūlančius koncertus, kuriais festivalio klausytojus džiugins ryškūs ir kiekvienas savaip charizmatiški lietuvių atlikėjai – Daumantas Kirilauskas (fortepijonas), Martynas Švėgžda von Bekkeris (smuikas, Vokietija), Mindaugas Bačkus (violončelė) ir Klaipėdos kamerinis orkestras. „D. Kirilauskas, ko gero, priskirtinas prie tų atlikėjų, kuriam žymiai vertingesnė ne žaidybinė, azartinė laikysena, kaitinanti publiką smagiais efektais <…>, bet gili, išgyventa rimtis, artisto priedermėms būdingas sugebėjimas koncerte sukurti garsų dramos atmosferą“, – taip apie atlikėją atsiliepia

Padėka

Brangūs bičiuliai, „Germanikos“ kolektyvo vardu palugniai dėkavojame visiems šišioniškiams, padėjusiems mums į pirmąją kelionę mariomis išleisti mūsų rankomis kurtą kurėną! Ištisus amžius lietuvininkų ir kopininkų kurėnai raižė Kuršių marias – mūsų protėviams tai buvo ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir laisvės, o vėliau – pagarbaus santykio su gamta arba, kaip šiandien sakytume, – ekologijos, simbolis. Prieš 75 metus, daugeliui lietuvininkų pasitraukus iš gimtųjų žemių, kurėnų žėgliai, atrodė, amžiams dingo iš marių, palikdami jų horizontą tuščią ir bedvasį. Vis dėlto daugybės

Prancūzijos futbolininkai antrą kartą tapo pasaulio čempionais (atnaujinta)

(AFP-ELTA). Visa Prancūzija – džiaugsmo svaigulyje: milijonai žmonių sekmadienį iki vėlumos šventė nacionalinės rinktinės triumfą pasaulio futbolo čempionate Rusijoje. Po pergalės rezultatu 4:2 prieš Kroatiją Paryžius ir kiti miestai virto mėlynai baltai raudonų vėliavų jūra. Vis dėl to kai kuriuose miestuose neišvengta riaušių ir nelaimingų atsitikimų.  Didžiausia džiaugsmo šventė Paryžiuje vyko fanų zonoje prie Eifelio bokšto ir garsiajame Eliziejaus laukų bulvare, kur suplūdo 90 000 žmonių. Dievo Motinos katedroje „Equipe Tricolore“ garbei aidėjo varpai. Prezidentas Emmanuelis Macronas euforiškai palaikė komandą