Ant kelio į Rusnę – pusmetris vandens

Lapkričio 6-os rytą ant apsemtos 450 metrų kelio Šilutė – Rusnė atkarpos vandens gylis siekė 50 cm. Prieš 4 dienas tebuvo 40 cm, penktadienį ir šeštadienį – po 45 cm, o pirmadienio rytą pasiektas iki šiol rudenį (spalio–lapkričio) negirdėtas pusės metro gylis. Jau šeštadienio pavakare automobilius apsemtu ruožu ant specialių priekabų vežantys traktoriai judėjo su didele vandens banga.

Lapkričio 4 ir 5 dienomis (savaitgalis) nelijo. Vakar – taip pat. Tačiau Šilutės r. savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus „Pamariui“ aiškino, kad reikia vakarų vėjo, kuris iš marių vandenį stumtų į jūrą, tuomet marios greičiau priimtų Atmatos atplukdytus vandenis. Nemunas, prie Rusnės salos išsišakojantis į Atmatą ir Skirvytę, į žemupį dabar plukdo iš visų Lietuvos upių ir upelių bei kitų telkinių surinktus lietaus vandenis.
„Lapkričio 5 dieną, sekmadienį, vanduo Nemune ties Panemune pakilo 12 centimetrų, reikia šiek tiek laiko, kad tas vanduo pasiektų Rusnės krantus. Šyša, tekanti per Šilutę, vandenų naštos atsikratė – vandens lygis nukrito 55 cm“, – aiškino R. Rimkus, priminęs, kad mariose vandens lygis krenta labai pamažu.
Lapkričio mėnesio daugiametė kritulių norma Šilutės rajone – 83 mm. Dekados (dešimties dienų) norma – 28 mm. Per pirmąsias 5 lapkričio dienas rajone prilijo 33,3 mm.
Rugsėjo 20 d. dėl lietaus paskelbta ekstremali situacija Šilutės rajone nėra atšaukta.
Rusnės salos gyventojai, kuriems būtina išvažiuoti su reikalais į Šilutę, su automobiliais patenka į 20-30 eilę ir laukia… Trūksta kantrybė, tačiau Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė anksčiau „Pamariui“ sakė, kad žmonės ištvers visus nepatogumus, kad tik kitais metais būtų pastatyta estakada.
Budi amfibija
R. Rimkus paaiškino, kad prie apsemto kelio budi ratinė amfibija, kuria iš Šilutės autobusu atvažiavę gyventojai pervežami per apsemtą kelio ruožą, o kitoje pusėje jau laukia autobusas, kuris nuveža į Rusnę. Taip pagal autobusų kursavimo laiką apsemtu keliu kursuoja ši amfibija. Trys kelininkų traktoriai su spec. priekabomis perveža lengvuosius automobilius. Jeigu kas, ugniagesiai gelbėtojai turi ir vikšrinę amfibiją. „Tokia pagalba galima tik vandens gyliui ant kelio neviršijus 80 centimetrų…“ – sakė R. Rimkus.
Šeštadienio pavakare nuo Šilutės pusės prie apsemto kelio į Rusnę eilėje laukė keliolika automobilių. Dirbo trys traktoriai. Kol du važiuoja į vieną pusę, jiems tenka prasilenkti su iš priekio judančiu trečiuoju – daužiasi vandens bangos viena į kitą, reginys, tiesą pasakius, verčia sugniaužti kumščius… Atokiau sustodavo atvykusieji pamatyti potvynį. Jau važiuojant į Rusnės pusę nuo Šilutės visos pievos abipus kelio atrodė kaip per pavasario potvynį – vandens platybės su boluojančiomis gulbėmis, kitų paukščių pulkeliais, plūduriuojančiais pašaro rulonais…
Lijo rugsėjį. Šilutės rajone patvino laukai, į dirvas neįvažiavo technika, liko nenuimto derliaus, vanduo sėmė sodybas, sodus, gyvenvietes, namų rūsiuose kaupėsi vanduo. Gamta duodavo trumpam atsikvėpti, po to vėl prapliupdavo lietus. Vien spalį Šilutėje iškrito 255,2 mm kritulių, kai mėnesio norma – 90 mm. Lietus pylė ir rugsėjį.


Gera žinia
Lapkričio 2d., ketvirtadienį, Lietuvos automobilių kelių direkcija paskelbė, kad atplėšti vokai su rangovų pasiūlymais statyti estakadą. Jų net 7. LRT radijui direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis sakė, kad estakada neturėtų kainuoti daugiau kaip 10 mln. eurų – tiek lėšų numatyta 2018 metų Kelių programoje. Estakadą planuojama pastatyti kitais metais, o dalis kitų numatytų darbų nusikeltų į 2019-uosius. Sutartį dėl estakados statybos tikimasi pasirašyti su konkursą laimėjusiu rangovu jau lapkričio pabaigoje arba gruodžio pradžioje. Po to vyks projektavimas, o kitais metais bus pradėti darbai. Konkursas paskelbtas rugpjūtį. Estakada turėtų būti dviejų eismo juostų ir sutvarkytas beveik 5 km ilgio kelias nuo Šilutės į Rusnę nutiesiant ir pėsčiųjų bei dviračių taką.
Jeigu konkurso rezultatai nebus apskųsti teismui, jeigu neprasidės ilgos kelionės po teismus, jeigu nebrangs statybos, jeigu užteks suplanuotų 10 milijonų eurų, jeigu statybos darbų netrukdys vanduo…
Tačiau kol kas vandens gylis ant kelio pasiekė šiam metų laikui rekordinį gylį.
Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Klasmann-Deilmann Šilutė siūlo darbą

www.klasmann-deilmann.com Koncernas KLASMANN-DEILMANN, vienas iš substratų pramonės lyderių, valdantis Lietuvoje keturias įmones  –  Klasmann-Deilmann Šilutė, Klasmann-Deilmann Ežerėlis, Klasmann-Deilmann Laukėsa, Klasmann-Deilmann BioEnergy. Mūsų klientai  –  daugiau, kaip 70 pasaulio šalių pramoniniai daržovių ir augalų augintojai, kuriems mes įsipareigojame tiekti tik aukščiausios kokybės durpių substratus. Kad užtikrintumėm šį pažadą, mes modernizuojame gamybos linijas, atnaujiname techniką bei investuojame į žmones. Šiuo metu sezoniniams darbams kviečiame:    TRAKTORININKUS (-ES); EKSKAVATORININKUS (-ES); Pareigybių grupės bazinis atlyginimas nuo 800€ (neatskaičius mokesčių) ir priedai.   PAGALBINIUS LAUKO

Ką daryti su vakarykštės vakarienės likučiais?

Maisto švaistymas yra viena didžiausių šiuolaikinių vartotojų problemų, o norint jai užkirsti kelią, dažnai užtenka pradėti nuo savo virtuvės. Lietuviško prekybos ženklo „Maxima“ atstovai primena, kad eksperimentavimas su maisto likučiais gali ne tik prisidėti prie globalių problemų sprendimo, bet ir sutaupyti laiko bei išlaidų, planuojant asmeninį savaitės valgiaraštį. Maisto likučių naudojimas – neatrasti skoniai „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pastebi, kad nuo pirmojo karantino pradžios tautiečiai kardinaliai pakeitė savo pirkimo įpročius. Dauguma pirkėjų, siekdami rečiau lankytis parduotuvėse,

D. Grybauskaitė: vakcinavimo procesas vyksta nevaldomai

Dvi kadencijas šaliai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sukritikavo valdančiuosius teigdama, kad komunikacija apie vakcinas iš valdžios pusės praktiškai neegzistuoja, o patį vakcinavimo procesą vadina chaotišku. „Komunikacija viešojoje erdvėje, bent jau nacionaliniu lygmeniu, iš valdžios pusės praktiškai neegzistuoja. (…) Supratimo, kad turi būti vaizdinė komunikacija, kad turi būti pastovi žodinė, aiškinamoji komunikacija – to tikrai nematau, ir tai tikrai labai gaila, nes tai atspindi ir patį vakcinavimo procesą, kuris yra gana chaotiškas“, – LRT Televizijos laidoje teigė prezidentė. Anot D. Grybauskaitės,

Ar tikrai Macikų karo belaisvių kapavietės skęsta vandenyje?

Atsakymą į šį klausimą šįryt pateikė Šilutės r. savivaldybės atstovai. Reaguodami į prieš kelias dienas viešumoje skelbiamą informaciją, kad pernai rugsėjį Macikuose perlaidojus 1100 ekshumuotų, neatpažintų, dukart išniekintų Antrojo pasaulinio karo belaisvių palaikų šiuo metu skendi vandenyje… Panašu, kad tai melagiena. Mat Savivaldybės atstovams apsilankius Macikų karo belaisvių kapavietėje situacija nepanaši į viešumoje pateikta informaciją. Kapavietės tvarkingos ir neapsemtos vandens.  Štai nuotraukos: Priminsime, kad pernai, rugsėjo 25 d., Macikų kaime buvo pagerbtas Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos, Sovietų Sąjungos

Taip pat skaitykite