Anglų kalbos pamokos naudingos net jei baigėte mokyklą

Prieš kiek metų baigėte mokyklą? Prieš penkerius? Prieš dvidešimt? O gal vis dar mokotės? Kad ir koks jūsų atsakymas, verta pasidalinti viena tiesa: ANGLŲ KALBOS KURSAI NAUDINGOS NET BAIGUS MOKYKLĄ.

Pastaraisiais metais labai dažnai skamba žodžiai, jog mokomasi visą gyvenimą. Mokykla, universitetas ir… viskas? Žmogus jau visažinis ir galintis eiti visur kiaurai? Toli gražu! Kiek daug pasitaiko atvejų, kai užsienio kalbos prireikia netikėtai. Pavyzdžiui, prabėgo dešimt metų nuo aukštosios mokyklos baigimo. Ten lankėte užsienio kalbos paskaitas, bet kurį laiką tos kalbos nevartojote ir primiršote. Ir štai atsiranda galimybė išvykti į naudingą komandiruotę svečioje šalyje. Ką daryti? Ogi prisiminti, kas per dalykai visi tie „have“, „has“ ir t. t.

Anglų kalbos reikšmė

Šiuolaikinėje visuomenėje įsigali samprata, kad svarbu mokytis nepriklausomai nuo amžiaus. Tai reiškia, kad pasiekus karjeros aukštumas gali tekti gilintis į naujus dalykus. O kodėl čia akcentuojama būtent anglų kalba? Todėl, kad:

  • Ja šneka milijonai žmonių įvairiose pasaulio vietose.
  • Ji dažnai tampa pagrindine susirinkimų, seminarų tema.
  • Šia kalba pateikiama gausybė informacinių šaltinių. Nemokate anglų kalbos – neturite prieigos prie plačių klodų.

Anglų kalbos pamokos – nebūtinai nuobodžios

Viskas akivaizdu: nauda didžiulė, tereikia skirti laiko bei pastangų. Kita vertus, ar anglų kalbos pamokos pakankamai įdomios, kad pavyktų išlaikyti dėmesį? Tikrai taip! Šiuolaikiniai mokytojai supranta, kad gramatika nėra Dievas, tad neverčia jos kartoti kaip maldų. Taip pat geri mokytojai suvokia, jog visas procesas nereiškia „kalimo“. Užtat pasitelkia metodus, išties padedančius pasiekti aukštesnį lygį.

Jei mokykloje anglų kalbos pamokos būdavo nuobodžios, turbūt nesitikite, kad įmanomas kitoks variantas. Bet jis tikrai įmanomas. Su tuo sutinka daugybė besimokančiųjų ir jau pasiekusių neprastų rezultatų.

Apibendrinant svarbu pateikti tris punktus. Pirma, mokomasi visą gyvenimą. Antra, anglų kalbos reikšmė neišmatuojamai didelė, todėl šio dalyko pamokos labai tikslingos. Trečia, lygtis „mokslas = nuobodu“ gali būti klaidinga ir neatitinkanti realybės. Nes mokslas = įdomu (ir pravartu)! Šiuolaikiniai metodai tai kuo puikiausiai patvirtina.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Savižudybių prevencija: svarbu atpažinti ir padėti

Higienos instituto duomenimis, 2017 m. nusižudė beveik 750 gyventojų. Nors Lietuvoje savižudybių mastas kasmet mažėja, tačiau pagal jų skaičių, tenkantį šimtui tūkstančių gyventojų, kitas Europos Sąjungos šalis lenkiame du tris kartus. Specialistai teigia: 8 iš 10 apie savižudybę galvojantys asmenys duoda aplinkiniams vienokius ar kitokius ženklus. Juos atpažinę, galime išgelbėti gyvybę. Statistika nėra tiksli Higienos institutas pastebi, kad situacija šiek tiek gerėja: praėjusiais metais nusižudė 9 proc. mažiau gyventojų nei prieš metus ir 20 proc. mažiau nei prieš trejus metus.

Negatyvias pasekmes jaučia ne tik priklausomi žmonės, bet ir jų šeimos nariai

Įvairios priklausomybės sukelia daug negatyvių pasekmių – tiek į jas įklimpusiems žmonėms, tiek šalia esantiems artimiesiems. Ir vis tik net nusprendusiems keisti gyvenimo būdą atsisakyti žalingų įpročių nėra taip paprasta. Siekiant visiškai išsilaisvinti, gali prireikti specialisto – psichoterapeuto ar net psichiatro – pagalbos.   Pasikeičia elgesys   Lietuvos psichologų sąjungos narys, klinikinis psichologas, kognityvinės elgesio terapijos psichoterapeutas Julius Burkauskas svarbiausiu priklausomybės nuo psichoaktyvių medžiagų požymiu įvardija stiprų ar net nenugalimą norą vartoti šias medžiagas. „Atsiradus priklausomybei vartojimas tampa svarbesnis nei

Žalingi įpročiai – kelias prisikviesti onkologines ligas

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, mūsų šalyje kasmet nustatoma apie 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis, beveik 20 proc. Lietuvos gyventojų mirčių sudaro mirtys nuo vėžio. Anot mokslininkų, apie 80 proc. vėžį lemia gyvenimo būdas ir aplinka. Ypač vėžio riziką didina rūkymas (netgi pasyvus), piktnaudžiavimas alkoholiu, ilgai trunkantis stresas,  neigiamos emocijos (pyktis, pavydas, pesimizmas ir kt.), nes jos silpnina imuninę sistemą.  Didina riziką Nacionalinis vėžio institutas įspėja: alkoholio vartojimas susijęs su padidėjusia rizika susirgti mažiausiai 7 rūšių vėžiu: burnos, stemplės, ryklės,

Vaiko ketinimas nusižudyti – tai paslėptas pagalbos šauksmas

Iš gyvenimo vis dažniau nutaria pasitraukti Lietuvos jauniausieji – vaikai ir paaugliai, dar nesulaukę pilnametystės, tačiau dažnais atvejais jau spėję patirti tokius gyvenimo išbandymus, apie kuriuos kiti suaugusieji nesusapnuotų net savo baisiausiuose košmaruose. Šį kraupiausią, o kartu ir greičiausią problemų sprendimo kelią kasmet pasirenka apytiksliai 25–30 nepilnamečių, o savižalos atvejų yra fiksuojama keleriopai daugiau. Apie tai, kokie yra pagrindiniai požymiai, įspėjantys apie suicidinio elgesio pavojų, ir kaip derėtų elgtis tokio asmens artimiesiems, pasakoja gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė, Santaros klinikų