Anglų kalbos pamokos naudingos net jei baigėte mokyklą

Prieš kiek metų baigėte mokyklą? Prieš penkerius? Prieš dvidešimt? O gal vis dar mokotės? Kad ir koks jūsų atsakymas, verta pasidalinti viena tiesa: ANGLŲ KALBOS KURSAI NAUDINGOS NET BAIGUS MOKYKLĄ.

Pastaraisiais metais labai dažnai skamba žodžiai, jog mokomasi visą gyvenimą. Mokykla, universitetas ir… viskas? Žmogus jau visažinis ir galintis eiti visur kiaurai? Toli gražu! Kiek daug pasitaiko atvejų, kai užsienio kalbos prireikia netikėtai. Pavyzdžiui, prabėgo dešimt metų nuo aukštosios mokyklos baigimo. Ten lankėte užsienio kalbos paskaitas, bet kurį laiką tos kalbos nevartojote ir primiršote. Ir štai atsiranda galimybė išvykti į naudingą komandiruotę svečioje šalyje. Ką daryti? Ogi prisiminti, kas per dalykai visi tie „have“, „has“ ir t. t.

Anglų kalbos reikšmė

Šiuolaikinėje visuomenėje įsigali samprata, kad svarbu mokytis nepriklausomai nuo amžiaus. Tai reiškia, kad pasiekus karjeros aukštumas gali tekti gilintis į naujus dalykus. O kodėl čia akcentuojama būtent anglų kalba? Todėl, kad:

  • Ja šneka milijonai žmonių įvairiose pasaulio vietose.
  • Ji dažnai tampa pagrindine susirinkimų, seminarų tema.
  • Šia kalba pateikiama gausybė informacinių šaltinių. Nemokate anglų kalbos – neturite prieigos prie plačių klodų.

Anglų kalbos pamokos – nebūtinai nuobodžios

Viskas akivaizdu: nauda didžiulė, tereikia skirti laiko bei pastangų. Kita vertus, ar anglų kalbos pamokos pakankamai įdomios, kad pavyktų išlaikyti dėmesį? Tikrai taip! Šiuolaikiniai mokytojai supranta, kad gramatika nėra Dievas, tad neverčia jos kartoti kaip maldų. Taip pat geri mokytojai suvokia, jog visas procesas nereiškia „kalimo“. Užtat pasitelkia metodus, išties padedančius pasiekti aukštesnį lygį.

Jei mokykloje anglų kalbos pamokos būdavo nuobodžios, turbūt nesitikite, kad įmanomas kitoks variantas. Bet jis tikrai įmanomas. Su tuo sutinka daugybė besimokančiųjų ir jau pasiekusių neprastų rezultatų.

Apibendrinant svarbu pateikti tris punktus. Pirma, mokomasi visą gyvenimą. Antra, anglų kalbos reikšmė neišmatuojamai didelė, todėl šio dalyko pamokos labai tikslingos. Trečia, lygtis „mokslas = nuobodu“ gali būti klaidinga ir neatitinkanti realybės. Nes mokslas = įdomu (ir pravartu)! Šiuolaikiniai metodai tai kuo puikiausiai patvirtina.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. II dalis

Šilutės etnografinio muziejaus įkūrimas Po H. Šojaus mirties 1937 m. dvarą ir jame įkurtą muziejų paveldėjo anūkas Verneris Šojus. Priartėjus karo frontui, 1944 m. rudenį jis su šeima pasitraukė į Vakarus, palikęs dvarą likimo valiai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. spalio 9 d.) Šilutę užėmę Raudonosios armijos daliniai apsistojo dvare, daugelis muziejaus eksponatų dingo arba buvo sunaudoti „karo reikmėms“. Frontui pasitraukus, Šilutės vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas klaipėdiškis Horstas Toleikis. Jis 1945 m. vasario 19 d. pavedė savo pusbroliui

Kokia Lietuvos investicija – „kiečiausia“?

Sausio 11 d. Šilutėje lankėsi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Į susitikimą Savivaldybėje susirinko daug ūkininkų, žemės ūkio įmonių bei su žemės ūkio veikla susijusių įstaigų, organizacijų atstovų. Svečio palydoje taip pat buvo dešimtys ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistų, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų. Anot Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, tiek žmonių į susitikimą su ministru anksčiau nėra buvę susirinkę, net kai švietimo ir mokslo ministrė buvo atvykusi. „Žemės ūkis lenkia…“ – apibendrino meras. Kalbą ministras G. Surplys pradėjo

Padėkos vakaras Švėkšnoje

Švėkšnoje tapo įprasta, kad naujų metų pradžioje seniūnas Alfonsas Šeputis sukviečia aktyvius ir geradariškais darbais garsius švėkšniškius bei jų draugus į Padėkos vakarą. Sausio 11-osios vakare į tokią šventę Tradicinių amatų centre sugužėjo pilnutėlė salė žmonių. Atvyko Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, kraštietis Aldas Kliukas, kurio vadovaujama UAB „Pamario restauratorius“ atkuria Švėkšnos žydų sinagogą, baisoka išvaizda ilgai žmones gąsdinusį pastatą. Suplanuota tvarkyti pastato perdangą, stogą, restauruoti mūro sienas, atkurti autentišką fasadą, langus, duris, lauko

„Tegul Sausio 13-osios aukos mums primena…“

Šiemet sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – išpuolė sekmadienį. Šią valstybinę šventę būrys šilutiškių paminėjo Šventojo Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Šventės proga centrinėje miesto gatvėje trispalvės kažkodėl neplazdėjo… Šv. Mišių pradžioje klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pranešė, kad ši diena yra Kristaus krikšto šventė. Simboliška, kad kartu pagerbiami ir Lietuvos laisvės gynėjai: „1991 metų sausio 13-ąją mūsų broliai ir seserys buvo pakrikštyti kraujo krikštu, kada apsisprendė nusimesti nelaisvės grandines…“ Kartu su klebonu šv. Mišias aukojo šios bažnyčios vikaras Viktoras Daugėla. Po