Alkoholis. Kas dieną – po naujieną…

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga su Seimo nariais įregistravo įstatymo pataisas, kurias priėmus prekiauti alkoholiniais gėrimais festivalių metu nebus draudžiama, sprendimą dėl prekybos alkoholiu komercinių renginių metu priims savivaldybės, kaip tai būdavo daroma iki šiol, tačiau viešuose renginiuose, šventėse, į kuriuos nėra parduodami bilietai, alkoholis bus uždraustas. Pateikiame Sveikatos apsaugos ministerijos žinių.

Žadama, kad šventėse bebus galima pilstyti tik girą.
Nuotrauka iš „Pamario“ archyvo

Pirmasis surūšiavimas
„Komerciniuose renginiuose, t. y. tokiuose, į kuriuos norint patekti reikia nusipirkti bilietą, prekiauti alkoholiu nebus draudžiama“, – aiškina ministras A. Veryga. Iki šiol tokiuose komerciniuose renginiuose buvo galima prekiauti ne stipresniu nei 7,5 proc. alkoholiu ir ši galimybė išliks, tik sprendimą dėl šios prekybos galutinai perims savivaldybės. Tai reiškia, kad vasaros festivalių po atviru dangumi metu, uždaruose koncertuose niekas nedraus pakelti taurės alkoholinio gėrimo.
Siūlomu projektu norima uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais viešų nemokamų renginių metu. Tai reiškia, kad šiais gėrimais nebus leidžiama prekiauti tokiuose renginiuose, kuriuose žmonės negali išreikšti savo sutikimo dalyvauti, pavyzdžiui, Jūros šventėje lankosi šeimos su mažais vaikais, šalia renginių vietų gyvenantys žmonės, kurie nepirko bilieto ir patys nepasirinko, kad jiems būtų siūlomas alkoholis. Jeigu žmogus laisva valia apsisprendžia dalyvauti renginyje, kuriame prekiaujama alkoholiu, tai yra jo teisė, o savo apsisprendimą jis patvirtina įsigydamas bilietą. Tačiau jeigu žmogus pats nepasirinko, kad jam būtų siūloma alkoholio, jam nevalia siūlyti įsigyti. Todėl viešų renginių metu būtų draudžiama tokia prekyba.
Tikimasi, kad tokia tvarka pasitarnaus blaiviai pasilinksminimo kultūrai puoselėti, taip pat padės saugoti viešąją tvarką.
Antrasis surūšiavimas
Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad Seime svarstomas projektas, kuriam pritarus, keisis alkoholio pardavimo viešojo maitinimo įstaigose tvarka. Pagal naująją tvarką licencijos nestacionarioms tik vasarą veikiančioms kavinėms nebus išduodamos, o visus metus veikiančios stacionarios kavinės, restoranai, viešbučiai galės ir toliau prekiauti alkoholiu tiek viduje, tiek lauke. Tokį pasiūlymą pateikė piliečių iniciatyvinė grupė, surinkusi ir 50 tūkst. žmonių parašų. Jei stacionariosios viešojo maitinimo vietos klientų aptarnavimo zona būtų išplečiama į lauką (pavyzdžiui, šalia stacionaraus pastato, kuriame veikia kavinė, suderinus su savivaldybe pastatomi staliukai, kėdės, lietsargiai ir pan.), tokia veikla ir toliau būtų leidžiama. Jeigu šiam projektui bus pritarta, Seimas turės nuspręsti, nuo kada įsigaliotų naujoji tvarka. Paprastai leidimai nestacionarioms kavinėms yra išduodami 3–5 metams, todėl Seimas, priimdamas įstatymą, turės nustatyti mechanizmą, apsaugantį teisėtus verslininkų lūkesčius.
Vyriausybė pritarė
Trumpesnis alkoholinių gėrimų pardavimo laikas, minimalaus pirkėjo amžiaus didinimas, aiškus atskyrimas, kas yra laikoma alkoholio reklama ir jos draudimas, – tai Seimo narių ir Piliečių iniciatyvinės grupės siūlomos alkoholio vartojimo mažinimo priemonės, kurioms Vyriausybė pritarė. Statistika rodo, kad Lietuvoje alkoholio suvartojama gerokai daugiau nei kitose Europos šalyse. Kaip labai probleminę šalį Lietuvą įvardija ir Pasaulio sveikatos organizacija. Todėl Vyriausybė alkoholio vartojimo mažinimą laiko prioritetine sritimi. Tam skirtos priemonės siūlomos pirmą kartą nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
Prieš keletą metų jau buvo apribotas alkoholio pardavimo laikas. Naujomis įstatymo pataisomis ketinama šį laiką dar šiek tiek sutrumpinti ir leisti prekiauti alkoholiu parduotuvėse pirmadieniais–šeštadieniais nuo 10 val. iki 20 val., o sekmadieniais – nuo 10 val. iki 15 val. Tuo tarpu alkoholio pardavimo tvarka viešojo maitinimo įstaigose dėl to nesikeis. Kaip ir iki šiol, vakarais ir naktimis išsinešti alkoholį iš viešojo maitinimo įstaigų nebus leidžiama. Bus draudžiama parduoti alkoholį jaunesniems nei 20 m. asmenims, jie negalės jo vartoti ar turėti su savimi.

Įstatymo pataisų autorių siekiai – kilnūs, kad panašių „vaizdelių“ masinėse šventėse nebeliktų…


Bus atsižvelgta ir į dar vieną paplitusį reiškinį – nelegalią taksi vairuotojų teikiamą paslaugą, kai jie klientams atveža alkoholinių gėrimų. Įstatymo projekte numatyta, kad vairuotojams taksi automobiliuose darbo metu bus draudžiama laikyti ir gabenti alkoholį.
Bus visiškai uždrausta alkoholio reklama, aiškiai atskyrus, kas yra laikoma reklama, o kas – ne. Reklama nebus laikomas įmonės, prekiaujančios alkoholiniais gėrimais, pavadinimas, logotipas ar konkretaus gėrimo logotipas. Tai reiškia, kad prekės ženklai ant įrangos, taurių, baldų ir pan. nebus draudžiami.
Nuomonės
Paklaustas Šilutės miškų urėdijos urėdas, Savivaldybės tarybos narys Vaidas Bendaravičius „Pamariui“ sakė netikintis, kad draudimai visus padarys blaivininkais: „Jeigu per miesto ar miestelio šventę bus uždrausta prekiauti net alumi ar jo išgerti, vis tiek bus tokių, kurie ir išgers, ir prisigers. Tokie eis kur už krūmelio, į namo laiptinę. Tačiau ar visi yra alkoholikai?
Negi nebegalėsime Šilutės miesto šventėje atsigaivinti bokalu alaus?“
Pašnekovas priminė gyvenimo suformuotą tiesą: kas geria, tas ir gers, jokie draudimai jam nepadės, nes žmogus pats turi pripažinti turįs tokią bėdą, pats turi priimti sprendimą nebegerti. Toks yra būtinas pirmasis žingsnis. O keistis reikia motyvacijos.
„Net girtaujantys asmenys, kurie dirba už valstybės mokamą pašalpą viešuosius darbus, ateina blaivūs, padirba tas kelias valandas, nebėga ieškoti buteliuko, ištveria. Štai ką reiškia darbas. Ir ne tik jis gali paskatinti žmogų keistis. Yra įvairių būdų pažadinti žmogaus norą keistis“, – mano urėdas.
V. Bendaravičius yra buvęs Pagėgių savivaldybės administracijos direktorius, nemažai metų dalyvauja savivaldos politikoje. Šiam žmogui susidūrimas su alkoholikais – ne naujiena. „Jeigu asmuo geria, neprisipažįsta jau esąs ligonis, o vis sako galįs sustoti, nebegerti, vis žada ir žada tą padaryti, bet niekas nesikeičia, aplinkiniai su draudimais jam nepadės, – teigia V. Bendaravičius, besistebįs valdžios užmoju neleisti prekiauti alkoholiu vasarą lauko kavinėse, paviljonuose, kurie ir tedirba ne ištisus metus. – Juk čia nesėdi bedarbiai, varguoliai, alkoholikai, čia ne mokykla ar vaikų darželis… Juokingas toks draudimas. Negi karštą dieną tvarkingas vyras turės slėptis, jeigu lauko kavinėje norės atsigaivinti alumi? Į kavinę eina suaugę žmonės, kurie išgali brangiau susimokėti. Pavyzdžiui, Nidoje, Palangoje, kitose vietose vasarą susirenka pailsėti atvykę žmonės, tai jiems bus pritaikytas draudimas atsigaivinti alumi? Tarsi visi nieko nedirbtume, tik gertume ir gertume… Ne visi tokie esame, ne visi užsitarnavome tiek absurdiškų draudimų. Žinoma, girtavimas – didelė problema, ji yra, sutinku. Tai ir sukimės į tą girtaujantį, nuo jo ir pradėkime. Štai pabrango alkoholis. Vėl į Lietuvą jo vežasi iš Latvijos, Lenkijos. Vėl Lietuvos gyventojų pinigai paliekami užsienio šalyse. Ir vešis, ir tai pajus mūsų valstybės ekonomika. Ar tai gerai?“ – svarstė V. Bendaravičius.
Šilutės gyventoja, nepanorusi viešinti savo pavardės, sakė palaikanti visus draudimus, susijusius su alkoholio prekyba ir jo vartojimu. Du vaikus auginanti 39 metų moteris neišgyveno nei su pirmuoju, nei su antruoju vyrais. Abu kartus šeima iširo dėl sutuoktinių girtavimo, smurto, skurdo šeimoje. Dabar ji iš kuklios algos verčiasi su dviem vaikais ir kaip didžiausią turtą brangina ramybę, tylą namuose. Moteris net nusipurtė, pakalbinta apie alkoholį. Yra tiek prisikentėjusi, tiek verkusi, vargusi, kad jai alkoholis siejasi vien su nelaimėmis. Pati neragauja nė lašo. Net per sesers vestuves gėrusi tik sultis. Pasakojo, kad jos tėvai vengę alkoholio, dukros užaugo irgi beveik blaivininkės, vienas iš sūnų kartais išgeria, kitas – nė lašo. Tik jai ir seseriai nepasisekę ištekėti – vis pasitaikydavę girtuokliai.
Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Šilutės balduose“ taikoma nauja pažangi atlygio už darbą sistema

Nuo spalio 1 dienos AB „Šilutės baldai“ įdiegė naują, pažangią keturių pareigybių sistemą. Ją pritaikius, darbuotojams tapo paprasčiau gauti ne tik didesnį darbo užmokestį, bet ir siekti karjeros galimybių. Atsisakius iki tol veikusio įprasto darbuotojų skirstymo pagal 7 kategorijas, anot vadovybės, specialistų vidutinis darbo užmokestis padidėjo daugiau kaip 10 proc. Didesni atlyginimai Antradienį AB „Šilutės baldai“ direktorė Asta Dijokienė kartu su SBA koncerno viešųjų ryšių vadove Virgija Dunauskiene vietos žiniasklaidos atstovus supažindino su nauja atlygio sistema, darbuotojų galimybėmis siekti karjeros,

Anglija pasitiko saulėtu oru

Šiandien reta šilutiškių šeima nėra išlydėjusi savo vaikų ar bent artimųjų į Angliją: kas dirbti, kas mokytis, o kai kurių artimieji ūkanotajame Albione jau suleidę šaknis – turi savo namus. Ir mes vykome aplankyti savųjų vaikų ir anūkų. Kelionė Smagu, kad galėjome skristi iš Palangos oro uosto – nebereikia belstis per visą Lietuvą. Skrydis į Stanstedo oro uostą buvo sėkmingas –tiksliai pagal grafiką pakilome ir po poros valandų nusileidome. Nelijo, švietė saulė, buvo šilta. Mūsų kelionės tikslas buvo Svindonas –

Populiariausi verslai – kirpyklos ir grožio salonai

Šilutės rajono savivaldybės taryba lapkričio mėnesį svarstys sprendimo projektą dėl veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, jų mokesčio dydžių ir mokesčio lengvatų. Iš parengto sprendimo projekto matyti, kad daugelis verslo liudijimų brangs, o populiariausi verslai yra kirpyklos, kosmetikos salonai ir soliariumai. Tvarka Savivaldybių tarybos nustato fiksuotus pajamų mokesčio dydžius veiklai, kuria galima verstis vien įsigijus verslo liudijimą. Nuo sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga – 400 Eur, tačiau tai neturi įtakos nustatant kitų metų minimalų fiksuotą metinį

Lietuvos paštas pradėjo skaičiuoti 100-uosius savo gyvavimo metus

Praėjus 9 mėnesiams po Lietuvos Nepriklausomybės Akto paskelbimo, 1918 m. lapkričio 16 d. tuomečio susisiekimo ministro Martyno Yčo įsakymu Vilniuje buvo įsteigta Pašto valdyba. Ši diena laikoma Lietuvos pašto įkūrimo data. Pirmuoju Pašto valdybos viršininku buvo paskirtas inžinierius Benediktas Domaševičius. Pašto pradžia Šilutėje Šilutėje Lietuvos pašto padalinys atsirado vėliau. Apie tai galima sužinoti iš Zbignevo Steponavičiaus per tris dešimtmečius parengtos knygos „Šilutės paštas“. Klaipėdos krašte Lietuvos paštas veiklą pradėjo šį kraštą prijungus prie Lietuvos. Z. Steponavičius rašo: „1923 m. gegužės