Aktualu nuosavų namų turėtojams: neišvalyti kaminai ir krosnys kelia gaisro riziką

Image by Gerhard G. from Pixabay.

Šildymo sezonui einant į pabaigą labai tinkamas metas pradėti ruošti šildymo sistemas ateinančiam sezonui. Patartina kaminų ir krosnių valymo bei profilaktikos darbų nepalikti paskutinei akimirkai – Lietuvoje kasmet gyvenamosios paskirties pastatuose kyla per 2000 gaisrų.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, praėjusiais metais ketvirtadalis visų gesinamų gaisrų kilo gyvenamosios paskirties pastatuose – net 2261 atvejis. Nors gaisrų, palyginus su 2019 m., truputį sumažėjo, žuvusiųjų gaisruose skaičius išaugo kone trečdaliu – 36 proc.

Nerimą kelia šių metų statistika. PAGD duomenimis, pirmąjį 2021 m. ketvirtį teko gesinti 1083 gaisrus gyvenamosios ir viešbučių paskirties pastatuose – beveik 27 proc. daugiau nei tuo pat laikotarpiu praėjusiais metais. Tam įtakos turėjo ir staigiai atšalę orai, kai sausio pabaigoje iškrito daug sniego, o minusinė temperatūra laikėsi gana ilgai – gyventojams intensyviau kūrenant, neišvengiamai kilo ir daugiau gaisrų.

Gaisrus sukelia nevalyti kaminai

Pasak draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovo Andriaus Žiukelio, dažniausia gaisro namuose priežastimi tampa nevalytuose kaminuose ir dūmtraukiuose užsidegantys suodžiai.

„Baigus kūrenimo sezoną, būtinai reikėtų išvalyti katilus, krosnis ir židinius, kaminus ir dūmtraukius. Siūlyčiau nelaukti rudens, nes valymo metu pastebėjus kokius nors trūkumus juos bus galima ištaisyti iki šildymo sezono pradžios. Ne laikas ieškoti meistrų, kai jau reikia kūrenti. Dabar nuodugniai išvalius šildymo sistemas, rudenį beliks tik profilaktiškai pavalyti“, – pataria A. Žiukelis.

Kaminus rekomenduojama valyti ne tik po šildymo sezono, bet ir jo viduryje. Kamino užterštumas priklauso nuo naudojamo kuro tipo – kūrenant geromis sausomis malkomis, nesusidaro tiek dervų ant kamino sienelių, kiek kūrenant šlapiomis malkomis ar įvairiomis šiukšlėmis. Kietojo kuro katilus derėtų valyti pagal gamintojo rekomendacijas, nepamirštant kasdien išvalyti pelenų.

„Techniškai kieto kuro katilo ar kamino valymas nėra sudėtingas dalykas, bet prireikus lipti ant stogo namo savininkams reikėtų įvertinti tiek savo gebėjimus, tiek fizinę būklę – tai vienas pavojingesnių darbų namuose. Neretai pasitaiko atvejų, kai gaisras kyla dėl netinkamai išvalyto kamino, nors jo valymo darbai buvo neseniai atlikti, tad geriau kaminų valymą patikėti šios srities specialistams, kurie užtikrins, kad viskas būtų tinkamai paruošta būsimam šildymo sezonui.“, – komentuoja A. Žiukelis.

Nesilaiko saugos reikalavimų

Pasak draudikų, neretai problemų dėl krosnių ir kaminų kyla dėl netinkamai pasirinktų medžiagų statybų metu ir PAGD įsakymo dėl gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklių nesilaikymo.

„Kiekvienam nuosavo namo savininkui pravartu perskaityti šį PAGD įsakymą ir įvertinti, ar jo namuose yra užtikrinama gaisrinė sauga: ar šildymo sistemos, krosnys ir katilai, dūmtraukiai ir kaminai yra įrengti tinkamai, ar laikomasi visų priešgaisrinių rekomendacijų. Gana dažnai susiduriame su tuo, kad neišlaikomas rekomenduojamas 25 cm atstumas tarp dūmtraukio ir statinio degių konstrukcijų, pavyzdžiui, medinė stogo konstrukcija yra per arti kamino“, – tvirtina A. Žiukelis.

Gaisrai individualiuose namuose neretai kyla ne pirmais, o vėlesniais metais, kai išsausėjus namo statyboje naudotai medienai išauga ir gaisro tikimybė, todėl šiltasis metų sezonas yra parankus pasitikrinti, ar nereikėtų atlikti reikalingų rekonstrukcijų. Itin dažnai neužtikrinami priešgaisrinės saugos reikalavimai prie namų ar namuose įrengtose pirtyse.

Draudimo bendrovės BTA atstovas teigia, kad dažnai jau pastatytus namus įsigiję savininkai nežino, kas ir kaip tuos namus statė, tad būtina atidžiai įvertinti gaisro riziką.

„Deja, ne visi statytojai atsakingai atlieka savo darbą – kai kur skuba, kai kur taupo, kai kur ieško sprendimų dėl grožio pamiršdami saugumo reikalavimus, pavyzdžiui, apkala kaminą medinėmis apdailos lentelėmis. Nesilaikant atstumų ir neįvertinus medžiagų atsparumo temperatūroms, gaisro pavojus yra itin realus“, – teigia A. Žiukelis.

PAGD duomenimis, dažniausiai gaisrus sukelia krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ar eksploatacijos pažeidimai. Tris kartus rečiau gaisro priežastimi būna elektros įrenginių ar instaliacijos gedimai, neatsargus žmonių elgesys su ugnimi ir neatsargus rūkymas.

Didžiausia BTA dėl gaisro išmokėta žala 2020 m. siekė per 34 tūkst. eurų, 2019 m. – 217 tūkst. eurų.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nagų grybelis ir pedikiūras – suderinama?

Deja, bet dauguma žmonių mano, kad nagų grybelio infekcija nėra didelė problema, kurią reikėtų iš karto spręsti. Tiesa, pradžioje problema yra maža, tačiau palaipsniui ji gali itin smarkiai progresuoti: vietoj vieno užkrėsto nago, turėsite – penkis. Manoma, kad pedikiūras esant nagų grybeliui viską išspręs, tačiau taip manyti nereikėtų.  Ko vertėtų vengti? Dažnai atsiradusias bėdas stengiamės užmaskuoti, o ne išspręsti. Ne išimtis ir nagų grybelinė infekcija. Atsiradus šiai problemai pirmiausiai stengiamės ją nuslėpti, o vėliau pastebėję, kad nieko iš to gero

Aromaterapiniai difuzoriai. Kaip išsirinkti?

Drąsiai galima sakyti, kad aromaterapiniai difuzoriai yra vienas geriausių pirkinių, kokį tik galite padovanoti savo namams. Jei jūsų namuose nuolat veiks toks prietaisas, tokiu atveju, jūs ne tik galėsite mėgautis mėgstamu aromatu, bet ir jausti teigiamą jų poveikį savo sveikatai. Tiesa, aromaterapinių difuzorių asortimentas šiandien labai didelis, todėl nieko keista, kad daugelis norinčių turėtų tokį gaminį savo namuose, nežino, kaip išsirinkti. Išsirinkti bus kur kas lengviau, jei atkreipsite dėmesį į tam tikras detales Tik skleidžia aromatą? Visus aromaterapinius difuzorius galima

Mokausi ne klasėje…

Saugų Jurgio Mikšo pagrindinėje mokykloje praūžė praktinių studijų savaitės. Pradinukai tapo gamtininkais-tyrinėtojais ir iššmirinėjo artimas ir tolimas pievas sekiodami įvairiausių rūšių vabalėlius, tyrinėdami juos stebinančią augmeniją. 5 ir 8 klasių mokiniai, dirbę savarankiškai nuotoliniu būdu, kūrybiškai atliko pateiktas užduotis ir pristatė savo veiklų rezultatus  konferencijoje „Mokausi pats!“. Šeštokams  priskirta menų programa „M. K.  Čiurlionis – paslaptys kasdienybėje “. Jiems teko pasinerti į šio menininko kūrybą – paieškoti savyje dailininko ir muzikanto gyslelės. Septintokai  tobulino gimtosios ir užsienio kalbų įgūdžius programoje

Šiukšles rūšiuoja trys iš keturių, daugkartinius maišelius naudoja pusė gyventojų

Vos keli procentai šalies gyventojų numoja ranka į ekologiją ir nesiima jokių veiksmų aplinkai saugoti. tai rodo reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Jos duomenimis, trys iš keturių Lietuvos gyventojų rūšiuoja šiukšles, pusė naudoja daugkartinius maišelius, dar tiek pat perka tik tiek maisto, kiek jo suvartoja.   Dauguma (75 proc.) apklaustųjų asmeniškai prisideda prie tvarios aplinkos saugojimo rūšiuodami šiukšles, 48 proc. – pirkiniams naudodami savo daugkartinį maišelį, tiek pat – pirkdami maisto tik tiek, kiek suvartoja. 37 proc.

Taip pat skaitykite