Aktualu jaunimui: ką reikia žinoti apie PSD įmokas rugsėjį

Rugsėjis svarbus mėnuo ne tik jaunimui, kuris tęsia mokslus mokykloje ar pradėjo studijuoti. Nuo rugsėjo nebesimokantiems, nestudijuojantiems ir dirbti nepradėjusiems jaunuoliams atsiranda naujų įsipareigojimų – gali tekti savarankiškai pradėti mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas.

Visi jaunuoliai, kurie šią vasarą baigė gimnazijas, profesines mokyklas ar studijas, privalomuoju sveikatos draudimu buvo draudžiami valstybės lėšomis iki rugpjūčio pabaigos. Tad iki šiol jiems nereikėjo rūpintis įmokomis. Jei iki rugsėjo pabaigos nepradės studijuoti, dirbti arba jei Užimtumo tarnyba jiems nesuteiks bedarbio statuso, tokiais atvejais PSD įmoką reikės sumokėti patiems.

Minimali vieno mėnesio PSD įmoka šiais metais – 58,63 euro. Savarankiškai PSD besidraudžiančių žmonių įmokos mokamos vienu įmokos kodu 444. Privalomojo sveikatos draudimo įmokas turi mokėti visi nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys. To reikia tam, kad žmogus galėtų pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis, turėtų teisę į kompensuojamuosius vaistus, medicinos pagalbos priemones ir kita. „Sodra“ primena, ką skirtingais atvejais svarbu prisiminti mokslus baigusiems jaunuoliams.

Įstojau į universitetą

Jeigu studentas mokysis nuolatinių (dieninių) studijų programose Lietuvoje, jam įmokų mokėti nereikės. Dieninių studijų studentai privalomuoju sveikatos draudimu yra draudžiami valstybės lėšomis. Svarbu atkreipti dėmesį, kad studijuojančių neakivaizdžiai valstybė nedraudžia. Sveikatos draudimas iki vasaros pabaigos negalioja studentams, kurie baigė studijas žiemą. Jiems PSD galioja iki studijų baigimo mėnesio paskutinės dienos.

Derinsiu studijas su darbu

Jei žmogus įsidarbins, PSD įmokas nuo atlyginimo apskaičiuos ir perves darbdavys. Jei bestudijuodamas studentas nuspręs mokslus derinti su savarankiška veikla – dirbs su individualios veiklos pažyma arba verslo liudijimu – reikės mokėti nustatytas PSD įmokas, kurių dydis priklausys nuo veiklos formos ir draudžiamųjų pajamų.

Baigiau mokyklą, nestudijuosiu

Jei pabaigę mokyklą ar studijas žmogus toliau mokytis neketina, tačiau rugsėjį nepradės dirbti ir nesikreips į Užimtumo tarnybą dėl darbo paieškų, turės PSD įmokas mokėti savarankiškai.

Išvykstu studijuoti į užsienį

Tie jaunuoliai, kurie išvyksta studijuoti į ES šalis, Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną ar Šveicariją, kasmet kviečiami pateikti teritorinei ligonių kasai pažymą ant originalaus aukštosios mokyklos blanko. Dokumentas patvirtina, kad jie studijuoja nuolatinių studijų programoje. Netinka tokių pažymų kopijos ar kvietimai studijuoti.

Pažyma teikiama kasmet, kol tęsiamos studijos, nes PSD galioja vienerius mokslo metus. Išvykstantiems studijuoti į minėtas šalis, verta turėti Europos sveikatos draudimo kortelę, kurią išduoda Teritorinės ligonių kasos. Kortelė garantuoja būtinąją medicinos pagalbą užsienyje.

Lietuvos piliečiai, kurie išvyksta studijuoti į kitas šalis (pvz., JAV, Jungtinę Karalystę), nėra draudžiami valstybės lėšomis. Svarbu prisiminti, kad kitose šalyse studijuojantys jaunuoliai savo sveikatos draudimu turi pasirūpinti patys ir draustis privačioje draudimo bendrovėje.

Studijuosiu kitoje šalyje pagal mainų programą

Studentams, išvykstantiems į užsienio universitetus pagal mainų programas, galioja tokia pati tvarka, kaip ir nuolat užsienyje studijuojantiems jaunuoliams. Jei vykstama į ES šalis, Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną ar Šveicariją, PSD mokėti nereikės, o tose šalyse studentas galės naudotis medicinos paslaugomis.

Tuo tarpu vykstantiems į kitas šalis reikėtų patiems pasirūpinti savo sveikatos draudimu – kitaip gali tekti mokėti už sveikatos paslaugas iš savo kišenės.

Išeinu akademinių atostogų

Akademinių atostogų metu studentų sąrašuose esantys studentai yra draudžiami valstybės lėšomis, tad ir PSD įmokų mokėti nereikia. Studijas nutraukę ir iš studentų sąrašų išbraukti jaunuoliai valstybės lėšomis nedraudžiami. Jiems reikia savarankiškai pradėti mokėti PSD įmokas nuo kito mėnesio, jei neįsidarbina, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje ir nesiima ekonominės veiklos, dėl kurios skaičiuojamos PSD įmokos.

SODROS inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vydūno viešojoje bibliotekoje atidaryta garsoteka. Kas tai?

Ilgai puoselėta bibliotekos kolektyvo mintis bibliotekoje įkurti kampelį, kur būtų galima ne tik skaityti, bet ir klausytis knygų, poezijos, kraštiečių kūrybos ar atsiminimų, jau materializuota. Rugsėjo 26-os popietę į Vydūno viešosios bibliotekos naujai įkurtos garsotekos atidarymą rinkosi bičiuliai ir svečiai. Planuojama, jog ši erdvė suteiks galimybę skaityti tiems, kurie to daryti negali dėl regėjimo ar kitų problemų, ar tiesiog norintiems atsipūsti nuo kasdienybės. Ši erdvė taipogi galės tapti patogia darbo vieta lankytojams: studentams, mokiniams ar dirbantiesiems. Garsoteka bus nuolat plečiama,

Fizinis aktyvumas, smegenų lavinimas ir miegas – svarbiausi būdai, padedantys gerinti atmintį

Atmintis – gyvybiškai svarbi žmogaus gyvenimui. Dauguma situacijų, kai ką nors pamirštame, eikvoja mūsų laiką ir kelia įtampą. Didėjant informacijos srautams, greitėjant gyvenimo ritmui, nemažai žmonių skundžiasi suprastėjusia atmintimi. Dėl to nukenčia gyvenimo kokybė. Specialistų teigimu, atmintį, kaip ir kūną, reikia nuolat lavinti. Geriausiai tai atliekame kokybiškai išsimiegodami, būdami fiziškai aktyvūs, subalansuotai maitindamiesi ir kontroliuodami stresą. Pasak Šeškinės poliklinikos medicinos psichologės Monikos Zarembaitės, atmintis žmogui yra labai svarbi. Be jos ne tik nieko neišmoktume, bet ir neprisimintume pernykščių vasaros atostogų

Tyrimas: ketvirtadalis į pensiją išėjusių lietuvių planuoja dirbti toliau

25 proc. arba lygiai ketvirtadalis lietuvių, pasiekę pensinį amžių, ketina ir toliau dirbti bent dalį darbo dienos, rodo Baltijos šalių gyventojų apklausos duomenys. Beveik pusė jų – 12 proc. – planuoja likti dirbti pilnu etatu. Psichologų teigimu, pasilikti darbe sulaukus pensijos gyventojus skatina kompleksinės priežastys, tarp kurių finansinis saugumas – nėra vienintelė. „Citadele“ banko užsakymu „Norstat“ atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenys rodo, kad Lietuvoje, sulaukę pensinio amžiaus pilnu etatu planuoja dirbti 12 proc., o dalį etato – 13 proc. gyventojų.

Apmokės gydymo įstaigoms viršsutartines paslaugas

Siekiant gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams, numatoma gydymo įstaigoms apmokėti visas šiais metais virš sutarties suteiktas ambulatorines, dienos stacionaro bei dienos chirurgijos  ir slaugos paslaugas. Tam bus skirtos reikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos. Tikimasi, jog šis sprendimas paskatins gydymo įstaigas priimti daugiau naujų pacientų, trumpės paslaugų laukimo eilės. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad vykdomas pažadas, duotas gydymo įstaigoms, didesne apimtimi apmokėti už suteiktas sveikatos paslaugas, taip sprendžiant eilių problemą. „Po pandemijos sveikatos apsaugos sistema susidūrė su

Taip pat skaitykite