Akistata su biblioteka ir bibliotekininkais

LR Seimas 2016 metus skelbia Bibliotekų metais. Juos pasitikdami Šilutės bibliotekininkai pakvietė savo ilgamečius partnerius, kolegas iš Estijos bei Vakarų Lietuvos regiono bibliotekininkus į tarptautinę konferenciją.
Draugystė ir bendradarbiavimas su Estijos Viljandžio miesto biblioteka šilutiškius sieja nuo 1974 metų. Šįkart F. Bajoraičio viešosios bibliotekos duris pravėrė 32 bibliotekininkai iš Viljandžio.

Šilutės F. Bajoraičio viešosios ir Viljandžio (Estija) bibliotekų vadovės Dalia Užpelkienė ir Reet Lubi pasirašė atnaujintą bendradarbiavimo sutartį.

Emigruoja ir iš Estijos
Kolegos estai jau senai audė mintį artimiau susipažinti su Pamario viešosios bibliotekos bei kitų Klaipėdos regiono viešųjų bibliotekų naujoviška veikla. Svečiai aplankė Švėkšnos filialą, grožėjosi miestelio urbanistiniu paveldu, lankėsi Klaipėdos ir Kretingos bibliotekose, dalyvavo Šilutėje surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Akistata su biblioteka ir bibliotekininku: įdomu, nes netikėta?“.
Viljandžio miesto bibliotekos direktorė Reet Lubi pripažino, kad ir Estijos neaplenkė emigracija, ir ten mažėja gyventojų. Iš 978 bibliotekų Estijoje 556 yra viešosios. Tradicinė biblioteka ieško įvairiausių bendravimo su skaitytojais formų ir būdų. Ieškant naujovių prireikia kūrybiškumo, kaip pritraukti skaitytojų, palengvinti knygų grąžinimą, kai biblioteka nedirba.
Estijoje populiarios bibliotekėlės, knygų lentynos veikia ligoninėse, oro uoste, autobusų ir traukinių stotyse, gatvėse. Ypač daug dėmesio skiriama skatinant skaityti vaikus. Į biblioteką mažieji gali ateiti net su savo augintiniais ir surengti jiems skaitymo pamokėlę…
Kuo patrauklios bibliotekos?
Patirtimi konferencijoje dalijosi Klaipėdos regiono bibliotekininkai. Šilutiškiai pristatė 2014 m. pasaulio literatūros klasiko Kristijono Donelaičio 300-sosioms metinėms skirtą programą „Kristijonas Donelaitis: epochos ir dabarties sąskambiai“. Gargždų J. Lankučio viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Diana Ciparienė patikino, kad šilutiškiai – nepailstantys, visada žengiantys priešakinėse linijose. Bibliotekininkė iš Gargždų gvildeno aktualią – laiko stokos – problemą. Laiką palyginusi su brangiausia valiuta, rekomendavo ją leisti bibliotekoje. Skaidrėmis demonstravo bibliotekininkų kolektyvinio gyvenimo akimirkas, demonstruodama, kur dingsta jų laikas.

Tarptautinė bibliotekininkų konferencija F. Bajoraičio bibliotekoje.

Tauragės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos direktorius, fotomenininkas Sigitas Kancevyčius tikino, kad biblioteka be fotografijos – kaip parduotuvė be reklaminės nuotraukos vitrinoje būtų nuobodi ir nepatraukli. Anot jo, gera nuotrauka suprantama visomis pasaulio kalbomis, tad siūlė bibliotekų vadovams negailėti lėšų gerai fotografijos technikai pirkti ir fotografija sudominti kuo daugiau žmonių.
Apie Klaipėdos miesto viešosios bibliotekos teikiamas mokymo ir mokymosi paslaugas pasakojo Jolita Baltrimienė, Informacinių technologijų ir projektų valdymo skyriaus vedėja. Biblioteka disponuoja gausiais resursais: 110 kompiuterių tinklas, 2 informacinių technologijų klasės, 56 profesionalūs specialistai per metus moko ir konsultuoja per 900 vartotojų. „Mokomės, kad galėtume mokyti kitus“, – sakė J. Baltrimienė, įsitikinusi, kad biblioteka yra pasiekusi tokį lygį, kai vartotojams ateiti čia taip pat svarbu, kaip ligoniams pas gydytojus…
Biblioteka – pilaitėje
Konferencijos dalyviai neliko abejingi Plungės viešosios bibliotekos direktorės Violetos Skierienės pranešimui apie biblioteką, įsikūrusią kultūros paveldo objekte – restauruotoje Plungės dvaro laikrodinėje-oranžerijoje. Raudonų plytų pilaitę primenantis pastatas yra seniausias išlikęs Plungės dvaro statinys, statytas 1846 m., grafų Zubovų laikais. Pilaitė-laikrodinė yra maža Florencijoje esančių Palazzo Vecchio rūmų kopija. Ilgą laiką istoriniame Plungės parke stovėjęs statinys buvo apleistas. „Ėjome sunkiu keliu, turėjome tikslą prikelti nykstantį pastatą naujam gyvenimui. Esame vienintelė biblioteka Lietuvoje, tikriausiai ir Europoje, įsikūrusi kultūros paveldo objekte su senoviniu laikrodžiu su ypatingu mechanizmu, pagamintu XIX a. viduryje. Plungės laikrodis yra retas ir svarbus technikos istorijos paminklas, turintis tik vieną rodyklę“, – pasakojo V. Skierienė, pakvietusi paklausyti įrašo, kaip muša šio laikrodžio varpas.
Skuodo r. savivaldybės viešoji biblioteka išsiskiria žemaitiškų tradicijų puoselėjimu. Bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Renata Griciūtė pasakojo apie bibliotekos organizuojamus konkursus, skatinančius skuodiškius vartoti žemaičių tarmę, puoselėti tarmės autentiškumą ir individualumą.
Konferencijoje buvo ne vien dalykinių pranešimų. Bibliotekininkai iš Šilalės netradiciškai pristatė vieną iš savo bibliotekos veiklų – savo išleistą kulinarinio paveldo knygą „Pasmuokavok, kap skane“. Šilališkės porino linksmas žemaitiškas istorijas, pasakojimus praturtino šmaikščiomis dainomis bei patarimais, kaip užauginti dideles kopūstų galvas, ką daryti, kad plaukai blizgėtų lyg sviestu patepti…
Savanoriai iš Europos
Konferencijos metu Šilutės F. Bajoraičio viešosios ir Viljandžio miesto bibliotekų vadovės Dalia Užpelkienė ir Reet Lubi pasirašė atnaujintą bendradarbiavimo sutartį, kuria sutarta plėtoti draugiškus kultūros, bibliotekininkystės, projektų įgyvendinimo ir kitų sričių ryšius.
Renginyje taip pat dalyvavo savanoriai Marko Pavone iš Italijos, Stefanija Peri iš Graikijos, Bryan Pasaalacgua iš Prancūzijos, tuo metų talkinę Klaipėdos bibliotekoje.

Laima PUTRIUVIENĖ

Tauragiškis S. Kancevyčius bibliotekos neįsivaizduoja be fotografijų.

Šilališkė Renata Gužauskienė ir linksmų pasakojimų paporino, ir dainų padainavo.

Hits: 66

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite