Akcijos „Saugom lydeką“ rezultatai: surengta per 600 reidų ir žala gamtai viršija 113 tūkst. eurų

Per tris mėnesius trukusią akciją „Saugom lydeką“ Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai surengė 566 reidus ir tikrino tiek žvejus mėgėjus, tiek verslininkus. Per šį laikotarpį nustatyti 395 mėgėjų žvejybos pažeidimai ir 4 verslinės žvejybos pažeidimai, iš jų šiurkštūs – 66. Taip pat buvo išaiškinti 88 kito pobūdžio pažeidimai.

9 Lietuvos gyvosios gamtos apsaugos skyriai pateikė akcijos rezultatus. Šilutės skyrius surengė 99 reidus, vos vienu mažiau už Vilniaus skyrių, kitur reidų buvo mažiau. Šilutės pareigūnai nustatė 63 pažeidimus, daugiau jų buvo tik Utenos krašte, ten jų 100. Iš šių pažeidimų Šilutės krašte 9 buvo šiurkštūs, daugiau tokių nustatyta tik Klaipėdoje, jų ten buvo 21, kitur po mažiau. Šilutės aplinkosaugininkai paėmė net 225 nemėgėjų žvejybos įrankius, tai bene didžiausias skaičius, nes Alytaus krašte – 51, Utenos krašte – 47, kitur dar mažiau. Šilutės pareigūnai paėmė tik 1 mėgėjų žvejybos įrankį, o štai Vilniaus krašte – 57, kitur irgi daugiau negu Šilutės krašte.

Per akciją aplinkosaugininkai iš pažeidėjų paėmė 574 įrankius: 101 mėgėjų žvejybos, 465 ne mėgėjų žvejybos ir 8 kitus įrankius. Taip pat paimtos 6 plaukiojimo priemonės, kuriomis buvo padaryti pažeidimai. Akcijos metu aplinkosaugininkai nustatė ir neteisėtų lydekų žvejybos atvejų, kai lydekos buvo sugautos arba buvo naudojami draudžiami šiuo laikotarpiu naudoti žvejybos įrankiai. Per akcijos laikotarpį padaryta žala aplinkai siekia 113 029 Eur.

„Kad būtų apsaugoti lydekų, kitų žuvų ištekliai ir būtų išaiškinti šiurkštūs pažeidimai, kaip ir kasmet dirbome ypač nuosekliai ir sistemingai. Nustatėme daug šiurkščių pažeidimų naudojant tinklinius įrankius. Daug laiko skyrėme žvejų mėgėjų konsultavimui, kadangi smulkūs pažeidimai labai dažnai padaromi iš paprasto nežinojimo“, – sako Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė. Aplinkosaugininkė primena, kad šiurkštūs pažeidimai – tai pažeidimai, kai naudojami draudžiami žvejybos būdai ar įrankiai, šiurkščiai pažeidžiant verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarką.

Aplinkos apsaugos dep. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Degalų kainos pakito nežymiai

Praėjusią savaitę vidutinė benzino kaina Lietuvoje didėjo nežymiai – 0,2 proc., o dyzelino kaina 0,6 proc. sumažėjo. Euro zonos valstybėse benzino vidutinės kainos praėjusią savaitę sumažėjo apie 0,1 proc., o dyzelino sumažėjo 0,6 procento. Palyginus su Euro zonos valstybių degalų kainų vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 16,2 proc. mažesnė, dyzelino – 6,6 proc. mažesnė. Kovo 11-ąją dyzelinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,60 Eur/l, vidutinė benzino kaina siekė 1,50 Eur/l. Benzino vidutinės kainos visose lyginamose Baltijos šalyse ir kaimynėse valstybėse didėjo

Ar išsipildys penkiametės Marijos svajonė tapti Lietuvos Respublikos Prezidente?  

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), išklausiusi penkiametės Marijos svajonę, priėmė jos prašymą registruotis dalyvauti 2059 metais vyksiančiuose Respublikos Prezidento rinkimuose.   Prieš metus susigrūmusi su vėžiu, Marija šiuo metu sėkmingai gydosi ir siekia išgyventi. Ji svajoja užaugti ir išpildyti savo svajonę tapti Lietuvos Respublikos Prezidente. Marija tiki, kad pasveikę vaikai, būsimi Lietuvos lyderiai, išgyvenę ir užaugę, atneš daug žadančių permainų mūsų šaliai, kurs naujos kartos valstybę, gins ir tarnaus jai savo širdimi, protu ir atsidavimu. Kovo 14 dieną mergaitė atvyko į

Pasveikino šimtametę šilutiškę Emiliją Baikauskienę

Gyvenimas šilutiškei Emilijai Baikauskienei padovanojo pačią gražiausią dovaną – 100-ąjį gimtadienį. Apsupta gražiausių gėlių žiedų, pačių artimiausių šeimos narių dėmesiu ir globa kovo 13-ąją E. Baikauskienė minėjo šią ypatingą progą! Nuoširdžiausius sveikinimus jubiliatei gimimo dieną atvežė ir Šilutės rajono savivaldybės vicemerė Daiva Žebelienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Barauskienė, Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus ir socialinio darbo organizatorė Oksana Kalitina. Komunikacijos skyrius

Lietuvos bankas: gynybos stiprinimui – mokesčių pajamos ir skolintos lėšos

Didesnes Lietuvos valstybės gynybos išlaidas galima finansuoti gautomis papildomomis pajamomis atsisakius ar sumažinus galiojančias mokesčių lengvatas, peržiūrėjus turto apmokestinimą ir papildomai skolinantis. Tokią išvadą padarė Lietuvos bankas, kuris, reaguodamas į būtinybę didinti gynybos finansavimą, remdamasis savo ekspertine kompetencija ekonomikos ir finansų srityse, išanalizavo galimus lėšų šaltinius valstybės saugumui didinti ir artimiausiu metu analizę bei išvadas pateiks Finansų ministerijai. „Šalies gynybos finansavimas turėtų būti užtikrinamas mišriu modeliu – finansuojamas iš dviejų šaltinių. Nuolatinio palaikomojo pobūdžio gynybos poreikiai turėtų būti finansuojami papildomomis

Taip pat skaitykite