Akcija „Sveikatingumo pertraukų savaitė“

Šilutės rajono ir Pagėgių krašto mokyklas pasiekė šią teritoriją aptarnaujančio Visuomenės sveikatos biuro direktorės Virginijos Vaivadaitės raštas, informuojantis apie rugsėjį – spalį vyksiančią akciją „Sveikatingumo pertraukų savaitė“. Iki rugsėjo 19 d. laukiama informacijos iš mokyklų, kurios dalyvaus akcijoje, – joms teks padėkos raštai ir dovanų.

Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras, kuris pagal sutartį aptarnauja ir Pagėgių savivaldybės teritoriją, kasmet pateikia šioms savivaldybėms atliktus tyrimus ir išvadas apie gyventojų sveikatą: ligas, mirties priežastis ir kt.
Nerimą kelia informacija apie vaikų ir moksleivių sveikatą: iškrypę stuburai, prastas regėjimas, virškinamojo trakto ir kitokie susirgimai. Ko gero, panaši situacija visoje Lietuvoje. Vyriausybė patvirtino planą, skirtą vaikų sveikatai stiprinti. Sveikatos apsaugos ministerija bei Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras ir inicijavo akciją „Sveikatingumo pertraukų savaitė“.
V. Vaivadaitė įsitikinusi, kad mokyklos noriai įsijungs į šią akciją, nes jos tikslas – atkreipti mokyklų bendruomenių (ypač moksleivių) dėmesį į sveikos gyvensenos ir sveikatos stiprinimo svarbą, asmeninę atsakomybę už savo ir aplinkinių sveikatą, aktyviai ilsėtis ir išmokti atsipalaiduoti nuo įtampos. Akcijos metu dera atverti klasių langus ir išvėdinti patalpas, o mokytojus ir mokinius tuo metu užimti įvairia su sveikatinimu susijusia veikla galbūt salėse, o gal ir lauke. Kuo užimti? Į tai atsako Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro parengtos rekomendacijos.
Įtraukti verta visus
Mokyklose dirba visuomenės sveikatos specialistai, be pedagogų, yra socialinių darbuotojų, psichologų. Verta įtraukti ir moksleivius, ir jų tėvus. Burti, organizuoti, planuoti kasdienius užsiėmimus visą akcijos savaitę gali iniciatyvinė grupė, moksleivių klasė. Akcijos metu kiekvienos dienos programa gali rūpintis atskiros grupės ar klasės. Kaip pavyks, parodys akcijos aptarimas. Be to, akcija turi telkti mokyklos bendruomenę, plėsti pažintis, tapti draugystės ir malonių susitikimų švente. Vieną dieną, tarkim, ilgąją pertrauką paskirti judėjimo galiai, kitą dieną galima susitelkti su labai svarbia tylos galia, kai patogiai susėdus, šiltai apsigaubus tyloje girdimas paukščių čiulbėjimas, jūros ošimas, upelio čiurlenimas… Antuanas de Sent Egziuperi sakė, kad sielos erdvė, kurioje ji gali išskleisti sparnus, yra tyla. O šiuo metu Europoje galbūt net 100 milijonų žmonių yra veikiami sveikatai žalingo kelių transporto triukšmo. Triukšmas dirgina, trukdo susikaupti, gali iššaukti nemigą, sukelti stresą. Todėl akcijos metu klasėje praleistos ramybės minutės leistų pajusti atsipalaidavimo galią – kartais net trumpam užsnūstama, o atsibudus pajuntamas jėgų antplūdis. Tyloje galima piešti, lipdyti, vaidinti pantomimos spektaklį. Tyla būtų ir tuomet, jeigu akcijos metu mokykloje niekas garsiai nekalbėtų, nešūkautų, nekeltų triukšmo bėgiodami. Net mokyklos skambutį gali pakeisti natūralus gamtos garsas.
Ramina ir bendra daina bei muzika. Psichologai teigia, kad muzika padeda gydyti neurozę, depresiją, širdies ir kraujagyslių ligas, net malšina skausmą. Žinoma, smagi ryto muzika pakelia nuotaiką, suteikia energijos, o vakare labiau tiktų rami ir atpalaiduojanti. Tikėtina, kad išradingumu garsios mokyklos suorganizuos dainų pertraukas, suburs skirtingus muzikos žanrus mėgstančiųjų grupes, klausysis įrašų.
Kiti pasiūlymai
Aristotelis sakė, kad juokas slopina įtampą, nes jis yra poilsis. Tad akcijoje siūloma prisiminti juoko (šypsenos) galią. Juk suaugęs žmogus per dieną nusišypso vidutiniškai 15 kartų, vaikai – 400… Augdami tiek prarandame. O minutė nuoširdaus juoko lygi 40 minučių gilios relaksacijos. Todėl iš keblios bei nemalonios situacijos turėtų išvesti juokas, o ne puolimas į neviltį. Juokas veikia smegenis, liemenį, kojas, akis, pėdas. Juokas – vienintelis užkratas, kurio nereikia bijoti ir saugotis.
Padėkos diena „Ačiū už…“ leistų priminti visagalį dėkingumą, kurį Ciceronas pavadino didžiausia vertybe, visų vertybių motina. „Ačiū“ stiprina draugystę, kuria šiltesnius santykius ir … nieko nekainuoja. Galbūt akcija primins, kaip rašyti padėkos laišką draugui, mokytojui, kaip pradžiuginti kitus mažytėmis dovanėlėmis ir kaip padėkoti tiems, kurie bando per mokyklas atgręžti įvairaus amžiaus žmones į sveikatos kelią.
Judėjimo galiai skirtoje akcijos dalyje tiks įvairūs judrūs žaidimai, rungtys, kartu pristatant taisyklingo kvėpavimo svarbą. Gal pavyktų sugrįžti prie mankštos? Gal pavyks išmokti atsipalaidavimo pratimų? Tiktų ir šokiai pagal pomėgius, o gal pavyktų visiems išmokti bendrą šokį, kuris tiktų ir per mokyklos šventes.
Dar Vydūnas pastebėjo, kad daug daugiau žmonių miršta per daug valgydami negu iš bado. Vaisių ir daržovių nauda sveikatai, be teorijos, gali būti pristatyta ir susinešus tai, kas užauginta savame darže ar sode, čia pat paragaujant išspaustų sulčių, suplaktų kokteilių. Ant stalo gali rastis ir namuose ar čia pat pagamintų salotų, kitų patiekalų.
Vanduo. Nevalgęs žmogus gali išgyventi keliasdešimt parų, negėręs – vos keletą dienų. Kodėl?
Asmens higienos svarba. Išties verta priminti, kodėl reikia plautis rankas.
Darbo ir poilsio higienos nauda. Gal pavyktų išmokti pratimų, kurie padėtų įveikti įtampą darbo vietoje? Vos 2-3 minutes reikia skirti akių pratimams, kad jas pailsintume dirbdami prie kompiuterio, ilgokai skaitydami ar rašydami.
Visuomenės sveikatos biuro direktorė Virginija Vaivadaitė įsitikinusi, kad sveikatos svarbą suvokiančios mokyklos aktyviai dalyvaus akcijoje ir bus proga įsitikinti jų kūrybingumu. Saugoti sveikatą ir mokytis, kaip tai daryti, – šiuo metu ir mokyklos rūpestis, nes mokykla irgi suinteresuota mokyti ir į gyvenimą išlydėti kuo sveikesnius savo auklėtinius. Tikėtina, kad V. Vaivadaitės žodžiai išsipildys, nes Visuomenės sveikatos biuras palaiko glaudžius ryšius su Šilutės ir Pagėgių krašto mokyklomis, netrūksta abipusio pasitikėjimo ir supratimo. „Pamarys“ irgi domėsis, kaip vyks akcija „Sveikatingumo pertraukų savaitė“.

Stasė SKUTULIENĖ

Hits: 54

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nuo COVID-19 jau paskiepytas kas penktas šalies gyventojas

Padidinus vakcinacijos tempus Lietuvoje bent viena vakcinos doze jau pavyko paskiepyti 19,5 proc. visuomenės, t. y. beveik kas penktą šalies gyventoją. Vyresnių nei 65 metų gyventojų vakcinuota daugiau nei pusė – 53 proc. Nors savivaldybės nepanaudotas vakcinas jau gali siūlyti žemiau esančios prioritetinėms grupėms, balandžio mėnesį pagrindinis prioritetas yra skiriamas senjorų vakcinacijai. Vyresni nei 65 metų amžiaus gyventojai yra registruojami skiepijimui bet kuria jų pageidaujama vakcina. Nesulaukus kvietimo, senjorai raginami patys kreiptis į savo savivaldybę detalesnei informacijai ir pasinaudoti valstybės

Nuo pirmadienio atsiveria daugiau parduotuvių, kino teatrai, leidžiami renginiai

Nuo pirmadienio Vyriausybės sprendimu veiklą gali atnaujinti parduotuvės, veikiančios prekybos centruose, kino teatrai, leidžiami renginiai. Prekybos centruose, kuriuose veiklą vykdo daugiau nei viena parduotuvė ar vienas prekybininkas ir prekybos plotas sudaro mažiau kaip 50 proc. viso prekybos centro ar kitos prekybos vietos prekybos ploto, vienu metu galinčių būti lankytojų skaičius apskaičiuojamas pagal bendrą prekybos centro, turgavietės ar kitos prekybos vietos prekybos plotą, kurio vienam lankytojui turi tekti ne mažiau kaip 50 kv. metrų arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip

Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškariu 

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos instituto vyr. mokslo darbuotojas profesorius Juozas Skirius: Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pastebėjo, kad šiuo metu valstybės skola išaugusi iki neįprasto lygio, tačiau esą nereikėtų tuo gąsdintis. Lietuvos banko duomenimis, 2020 m. pabaigoje valstybės skola siekė 24,8 mlrd. eurų arba beveik 51 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasak G. Šimkaus, Lietuvos skola nesiekia Mastrichto kriterijaus (60 proc. BVP) ir yra mažesnė nei kitose euro zonos valstybėse. Įdomu, kad 2019-aisiais mūsų šalies skola siekė

Paspirtukų vairuotojai patiria nuostolių

Elektrinis paspirtukas – puikus sprendimas, norint greitai ir saugiai nukeliauti netolimą atstumą. Vis dėlto tai yra transporto priemonė, todėl jai galioja Kelių eismo taisyklės. Draudikai pastebi, kad kasmet daugėja važiuojančiųjų paspirtukais sukeltų eismo įvykių.  Žala kasmet didėja  „Elektriniai paspirtukai, kuriems nereikalingas vairuotojo pažymėjimas, gali važiuoti iki 25 kilometrų per valandą greičiu, todėl jais paprasta aplenkti dviratininkus ir pėsčiuosius, tačiau vienas neatsargus manevras gali sukelti pavojingą situaciją. Su paspirtukais susijusias žalas fiksuojame jau keletą metų. 2019 metais tokių žalų buvo 140,

Taip pat skaitykite