Akcija „Saugom lašišą“: ką svarbu žinoti apie lašišų ir šlakių prekybą bei supirkimą

Prasidėjus akcijai „Saugom lašišą“ Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai atkreipia dėmesį, kad lašišų ir šlakių verslinė žvejyba yra draudžiama, o pagautus mėgėjų žvejybos metu laimikius pardavinėti yra draudžiama, todėl rinkoje negali būti lašišų ir šlakių pardavimų ar supirkimų, neturint jų įsigijimo dokumentų.

Prieš prasidedant akcijai, rugpjūčio 28 d., Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnai gavo informacijos iš nevyriausybinės organizacijos narių apie galimai neteisėtą lašišos įsigijimą. Drevernoje buvo nustatytas asmuo, neteisėtai nupirkęs lašišą, kurią planavo patiekti savo restorano lankytojams. Už neteisėtai pagautos lašišos įsigijimą asmeniui surašytas administracinių nusižengimų protokolas.

„Labai vertiname visuomenės įsitraukimą, siekiant išsaugoti šių vertingų žuvų išteklius.  Dėkojame „Lašišos dienoraščio“ nariams už suteiktą informaciją. Mes ir toliau tęsime verslinės ir mėgėjų žvejybos priežiūrą, kad būtų išaiškinti žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai.

Nuo kiekvieno iš mūsų priklauso, ar ši neteisėta prekyba žuvimis liausis, todėl skatiname gyventojus būti atsakingais ir prieš perkant žuvį, pardavėjų paprašyti įsigijimo dokumentų ir nepirkti neteisėtai sugautų laimikių“, – sako Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė.

Primename, kad mėgėjų žvejybos metu sugautais laimikiais yra draudžiama tiek prekiauti, tiek ir juos įsigyti. Už draudžiamu metu sužvejotų šviežių žuvų perdirbimą, pardavimą ar supirkimą yra taikoma administracinė atsakomybė iki 290 eurų.

Asmenims, neteisėtai pagavusiems pagautą lašišą ar šlakį, gresia bauda iki 550 eurų ir 970 eurų žalos žuvų ištekliams atlyginimas. Jei padarytos žalos gamtinių rezervatų ar ichtiologinių draustinių vandens telkiniuose atlyginimo dydis skaičiuojamas taikant trigubą padarytos žalos žuvims apskaičiavimo bazinį įkainį.

Aplinkosauginė akcija „Saugom lašišą“, prasidėjusi rugsėjo 1 d., truks iki lapkričio 20 d., kurios metu aplinkosaugininkai vykdys reidus, tęs reguliarią verslinės žvejybos kontrolę, taip pat bus tikrinami žvejai mėgėjai, kad užtikrinti lašišų ir šlakių apsaugą per jų migraciją ir nerštą.

Aplinkos apsaugos departamento inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vydūno viešojoje bibliotekoje atidaryta garsoteka. Kas tai?

Ilgai puoselėta bibliotekos kolektyvo mintis bibliotekoje įkurti kampelį, kur būtų galima ne tik skaityti, bet ir klausytis knygų, poezijos, kraštiečių kūrybos ar atsiminimų, jau materializuota. Rugsėjo 26-os popietę į Vydūno viešosios bibliotekos naujai įkurtos garsotekos atidarymą rinkosi bičiuliai ir svečiai. Planuojama, jog ši erdvė suteiks galimybę skaityti tiems, kurie to daryti negali dėl regėjimo ar kitų problemų, ar tiesiog norintiems atsipūsti nuo kasdienybės. Ši erdvė taipogi galės tapti patogia darbo vieta lankytojams: studentams, mokiniams ar dirbantiesiems. Garsoteka bus nuolat plečiama,

Fizinis aktyvumas, smegenų lavinimas ir miegas – svarbiausi būdai, padedantys gerinti atmintį

Atmintis – gyvybiškai svarbi žmogaus gyvenimui. Dauguma situacijų, kai ką nors pamirštame, eikvoja mūsų laiką ir kelia įtampą. Didėjant informacijos srautams, greitėjant gyvenimo ritmui, nemažai žmonių skundžiasi suprastėjusia atmintimi. Dėl to nukenčia gyvenimo kokybė. Specialistų teigimu, atmintį, kaip ir kūną, reikia nuolat lavinti. Geriausiai tai atliekame kokybiškai išsimiegodami, būdami fiziškai aktyvūs, subalansuotai maitindamiesi ir kontroliuodami stresą. Pasak Šeškinės poliklinikos medicinos psichologės Monikos Zarembaitės, atmintis žmogui yra labai svarbi. Be jos ne tik nieko neišmoktume, bet ir neprisimintume pernykščių vasaros atostogų

Tyrimas: ketvirtadalis į pensiją išėjusių lietuvių planuoja dirbti toliau

25 proc. arba lygiai ketvirtadalis lietuvių, pasiekę pensinį amžių, ketina ir toliau dirbti bent dalį darbo dienos, rodo Baltijos šalių gyventojų apklausos duomenys. Beveik pusė jų – 12 proc. – planuoja likti dirbti pilnu etatu. Psichologų teigimu, pasilikti darbe sulaukus pensijos gyventojus skatina kompleksinės priežastys, tarp kurių finansinis saugumas – nėra vienintelė. „Citadele“ banko užsakymu „Norstat“ atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenys rodo, kad Lietuvoje, sulaukę pensinio amžiaus pilnu etatu planuoja dirbti 12 proc., o dalį etato – 13 proc. gyventojų.

Apmokės gydymo įstaigoms viršsutartines paslaugas

Siekiant gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams, numatoma gydymo įstaigoms apmokėti visas šiais metais virš sutarties suteiktas ambulatorines, dienos stacionaro bei dienos chirurgijos  ir slaugos paslaugas. Tam bus skirtos reikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos. Tikimasi, jog šis sprendimas paskatins gydymo įstaigas priimti daugiau naujų pacientų, trumpės paslaugų laukimo eilės. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad vykdomas pažadas, duotas gydymo įstaigoms, didesne apimtimi apmokėti už suteiktas sveikatos paslaugas, taip sprendžiant eilių problemą. „Po pandemijos sveikatos apsaugos sistema susidūrė su

Taip pat skaitykite