Agresyvi Putino propaganda ir pasyvi lietuvių reakcija. Taip ir turi būti

Lietuvoje vyksta informacinis karas. Toks fakto konstatavimas jau daugiau nei metus lydi bet kokias politikų ar visuomenės veikėjų kalbas apie Lietuvos ir Rusijos santykius. Šiame kare nuolat pabrėžiama Rusijos valdžios valdomų televizijų galia ir mūsų šalies kai kurių gyventojų grupių pažeidžiamumas. Jau kurį laiką siūlomi ir alternatyvūs ginklai – LRT transliuoja daugiau laidų rusų kalba, VSD skelbia ataskaitas apie Putino agresyvią politiką palaikančius žurnalistus ar žiniasklaidą. Vienu iš Rusijos propagandos mašinų taikinių buvo įvardinta ir rajonų bei miestų spauda. Tačiau kol kas ieškodami priešų ir pavojų beveik nekalbame apie tai, koks tikrasis priešiškos propagandos tikslas ir kaip ji nori paveikti mus.

Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Nuotr. iš D. RADZEVIČIAUS asmeninio archyvo

Tikslas – supriešinti žmones

Bent kiek giliau į gyvenimą žvelgiantys žmonės (o tokių žmonių Lietuvoje yra tikrai dauguma) ir be gąsdinimų ar moralizavimų supranta, jog šiandieninė Rusija ir jos valdžia yra persmelkta šovinizmu, agresija, pykčiu, pavojingomis ambicijomis. Norėdama tai pateisinti, šios šalies valdžia eskaluoja net ir smulkmeniškus konfliktus su jai atrodančiais „tikrais“ priešais (NATO, ES, JAV) ir išgalvoja vis naujų priešų (demokratai, liberalai, laisvamaniai ir t.t.). Ir Rusijai tai sekasi padaryti ne dėl to, jog ji turi galingą manipuliavimo technologijų ginklą – televiziją. Tai pavyksta padaryti, visų pirma, dėl to, jog kalbėdami apie vienos ar kitos propagandinės televizijos laidos, sovietinės dainos ar šovinistinio filmo scenarijų, pamirštame esmę. O esmė labai paprasta – agresyvios propagandos tikslas yra ne priversti visus lietuvius ar latvius patikėti, kad Putinas yra geras. Jos tikslas – suskaldyti visuomenę, kurioje atsirastų bent dvi konfliktuojačios grupės. Ir konfliktai turėtų vykti ne dėl Rusijos ir Lietuvos santykių, ne dėl Putino ir Grybauskaitės leksikos kovingumo. Tikrasis taikinys – supriešinti žmones vertybiniu pagrindu ir priversti juos kovoti tarpusavyje savo šalyje. Toks scenarijus leidžia svetimomis rankomis pasiekti paprasto tikslo – kur du pešasi, Putinas laimi.

Frontas: geriečiai ir blogiečiai

Kai Lietuvoje sukuriamos, eskaluojamos ir net į politines aukštumas keliamos pseudopedofilijos istorijos, tuomet aiškiai matome elementarų propagandos triuką – Lietuvos žmonės skirstomi į nuskriaustuosius ir „valdžios dengiamą pedofilų klaną.“ Pajutusi, kad ES šalyse, taip pat ir Lietuvoje, homoseksualių žmonių teisės sulaukia prieštaringų reakcijų ir net atviros kai kurių politikų, visuomenės grupių konfrontacijos, Rusijos propagandos mašina dar garsiau ir stipriau ėmė šaukti, kad gėjų Europa puola padorius žmones Rusijoje ir visur kitur. Sukūrus tokias priešų fronto linijas ir neva saugias oazes pasiekiamas esminis tikslas – jei Lietuvoje kas nors ims stumti iš savo šalies „netikrus“ piliečius, žiūrėk, net ir kariauti nebus su kuo. Iš pradžių supriešini lietuvius su čigonais, lenkais, žydais, rusais ir šiaip visokiais „pabėgėliais“ (ši tema dabar ypač eskaluojama), heteroseksualius žmones su homoseksualiais, elitą su „runkeliais“, dirbančiuosius su darbdaviais (lyg pastarieji nedirbtų), jaunimą su pensininkais, emigrantus su pasilikusiais nuolat gyventi Lietuvoje… Vien tai padalina Lietuvą į dvi šalis, kur yra teisieji ir „blogiečiai“. Ir kai viešoje erdvėje vieni kitus šiandien skirstome į gerus ir blogus, teisingus ir niekšus, nejučia savęs klausi – kuri ir kieno propaganda mums yra pavojingiausia?

Fragmentiškas pasaulio suvokimas

Informaciją dabartinis žmogus, deja, dažniausiai perima ne iš knygų, laikraščių, o pirmiausia iš vaizdo kultūros kanalų: televizorių ekranų ir kompiuterių monitorių. Ankstyvesnė rašto, knyginė civilizacija formavo vientisą pasaulio suvokimą, o iš tekančių vaizdų susidedanti informacija gimdo kitokį – fragmentišką – pasaulio suvokimą. Ir tokiame fragmentų pasaulėlyje, jei mes elgsimės kaip Rusijos šiuolaikinės televizijos produkcijos propagandistai, skirstantys žmones į teisuolius bei fašistus, tuomet neilgai trukus imsime braukti iš savo gyvenimo, aplinkos tuos, su kuriais gyvenome ilgą laiką ramiai ir net draugiškai. Beje, lengviausia supriešinti žmones kalbant apie jų moralines vertybes ir pinigus.

Šiandien visuomenė Lietuvoje yra praradusi autoritetus. Politikai, teismai ir net gydytojai nenusipelno didesnės pagarbos. Tačiau visuomenė turi aiškų autoritetą – tai viešoji nuomonė. Liaudiškai tariant, pletkai. Mums tampa svarbu atrodyti taip, kad kitiems būtume gražūs. Vakaruose yra ištirta, kad kiekvieną dieną žmogus sukaupia informacijos, kurios užtektų 6 laikraščiams užpildyti, kai prieš 24 metus jos būtų užtekę vos pustrečio laikraščio puslapio. O tai yra beveik 200 kartų daugiau. Didžiąją dalį informacijos žmonės gauna žiūrėdami televizorių arba žaisdami kompiuteriu, o tai yra ne itin intelektualūs užsiėmimai. Tas pats vyksta ir su naujienomis: vaizdą apie pasaulio įvykius susidarome daugiausia iš antraščių. Paklausus apie naujienos esmę, niekas nieko protingai ir nepaaiškins.

Atsirinkti turime patys

Profesorius S. Martinas įprotį žiūrėti televizorių lygina su narkotikų vartojimu: „Tai suteikia tik trumpalaikį, paviršutinišką pasitenkinimą, padeda trumpam užmiršti problemas, tačiau atidėjus jų sprendimą nusivylimas ir nepasitenkinimas gyvenimu tik dar labiau sustiprėja.“ Turintiems asmeninių ir bendravimo problemų žmonėms nuolatinis televizoriaus žiūrėjimas dažnai tampa įpročiu, kurio poveikis, anot profesoriaus, yra panašus į raminamųjų vaistų poveikį. Akivaizdu, kad šiandien apie kai kurias temas ir neva aktualijas mes kalbame pernelyg daug ir pamirštame svarbiausius dalykus. Besikeičiantys televizjos vaizdai, trumpų žinučių ir pavadinimų naujienų portaluose skaitymas yra tik rezultatas ir pasekmė mūsų pačių natūros. Ne televizorius ar kompiuteris kaltas, kad ten galima rasti daugybę prasto skonio ir net psichinei sveikatai pavojų keliančio turinio. Vartodami jį be atodairos patys renkamės tokį kelią ir skatiname tokio turinio kūrėjus. Kol kvailų buitinių konfliktų eskalavimo, o ne rimtų diskusijų laidos turi didesnius reitingus, kol koviniai ir smurtiniai Rusijos propagandistų kuriami filmai ar pseudožinių laidos populiaresnės už melodramas, tol agresyvios propagandos nuodai lėtai smelksis į mūsų smegenis. Bet gal pakaktų mums patiems šiandien daugiau pasikliauti savimi ir savo asmenine patirtimi bendraujant su kitais žmonėmis? Ir gal reikia atsakyti sau patiems į paprastą klausimą – ar esame teisūs reikalaudami iš kitų būti panašiais į mus, galvoti kaip mes galvojame, dirbti kaip mes dirbame? Nes kitaminčiai nėra mūsų priešai. Priešai yra tie, kurie reikalauja diskriminuoti ir engti kitaip manančius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

„Mano VMI“ jau galima rasti žemės mokesčio deklaracijas

žemės mokesčio

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad nuo spalio 21 d. privačios žemės savininkai prisijungę prie Mano VMI jau gali sužinoti mokėtiną žemės mokesčio sumą už 2021 m. ir iš karto ją apmokėti. VMI e. paslaugomis nesinaudojantieji žemės mokesčio deklaracijų sulauks paštu iki lapkričio pradžios. Žemės mokestį šiais metais reikia sumokėti iki lapkričio 15 d. Šilutės rajono savivaldybėje šiais metais žemės mokestis apskaičiuotas 11,5 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybės biudžetą sumokės beveik 646,2 tūkst. eurų: apie

Artėja galingas vėjas, pajūryje siautės audra

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad ketvirtadienį, spalio 21 d., Lietuvos link pasuko naujas žemo atmosferos slėgio sūkurys ir užgrius didele jėga.  Stiprės pietų, pietvakarių vėjas, kurio gūsių gali neatlaikyti medžiai, yra pavojaus ir nesandariems statiniams, lauke paliktiems daiktams. Ypač pavojinga palikti automobilius po medžiais, kurie, neatlaikę stipraus vėjo, gal lūžti, užgriūti automobilius, pastatus ir kt. Nulaužtų, išverstų medžių gali rastis ir keliuose, gatvėse, todėl patartina be būtinos priežasties  nevykti į kelionę. Visoje šalyje vėjo gūsiai sieks 15-20 m/s. Artėjant vakarui

Kas geriausiai padeda įveikti rudeninį liūdesį?

Kaip įveikti liūdesį? Trumpėjančios dienos, vis labiau apniukęs oras ir spaudžiantis šaltukas – tai tik kelios priežastys, kurios atrodo kaltos dėl suprastėjusio nuotaikos ir išaugusio noro nieko neveikti. „Eurovaistinės“ farmacininkė sako, kad slogią nuotaiką rudenį įveikti galima, tereikia nedelsti ir imtis priemonių. Farmacininkė Elvyra Ramaškienė sako, kad rudenį dažniau nei įprastai klientai užsuka į vaistinę ieškodami priemonių, kurios padėtų išsaugoti energiją ir gerą nuotaiką. „Rudenį dažniau pasidaro liūdna, nes baigiasi vasara, mažai saulės, tad ir mūsų organizme nepasigamina natūraliai vitaminas

Kaip elgtis siaučiant stipriam vėjui?

Kaip elgtis siaučiant stipriam vėjui?

Šiandien Lietuvoje siaus labai stiprus vėjas, ypač vakariniuose šalies rajonuose. Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) stiprina budinčias pajėgas ir ruošiasi operatyviai likviduoti galimus gedimus bei prašo gyventojų gamtos stichijų metu būti atidiems. Kaip elgtis siaučiant stipriam vėjui? Svarbu nesiartinti prie elektros įrenginių ar oro linijų, o pastebėjus pažeistus elektros tinklo įrenginius ar nutrūkusius laidus, būtinai nedelsiant apie tai pranešti ESO telefonu 1852. Pateikiame keturis svarbiausius elgesio principus, padėsiančius išvengti skaudžių nelaimių. Pagrindinis dalykas, kurį turi atsiminti kiekvienas, tai pastebėjus nutrūkusį elektros

Taip pat skaitykite