Advokatė: „Turite ilgalaikę valstybinės žemės nuomos sutartį? Rytoj ji gali būti ir nutraukta“

Advokatų kontoros „Magnusson“ advokatė Dalia Stakvilevičiūtė.

Birželio pabaigoje patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) taisyklės dėl nuomos teisės į valstybinės žemės sklypus perleidimo. Jos turi suvienodinti tvarką visoje šalyje, tačiau gali įžiebti tik daugiau ginčų, pastebi advokatai.

Iki šiol tokių taisyklių nebuvo ir NŽT teritoriniai skyriai vadovavosi tik Vyriausybės nutarime „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ išdėstytais reikalavimais. Pasak advokatų kontoros „Magnusson“ advokatės Dalios Stakvilevičiūtės, šiomis taisyklėmis siekiama sureguliuoti visų NŽT skyrių taikomas skirtingas praktikas dėl sutikimų perleisti statinius, esančius valstybinės žemės sklype, išdavimo.

„Šiose taisyklėse užkoduoti ginčai. Jei juridinis asmuo turi ilgalaikę valstybinės žemės nuomos sutartį, jis jaučiasi saugiai, galvodamas, kad jo teisės yra garantuotos minėta sutartimi. Tačiau teismai formuoja tokią praktiką, kad sutartys gali būti peržiūrimos ir koreguojamos. Ypač tuo atveju, jei statinys ar žemės sklypas yra netvarkingas ar atsiranda skundas“, – pažymi D. Stakvilevičiūtė.

Nuomos sutartis NŽT sutikimo negarantuoja

Anot advokatės, jeigu anksčiau yra sudaryta nuomos sutartis, galiojanti kelis dešimtmečius, juridiniai asmenys įprastai mano, kad nepaisant statinio būklės, jie gali žemės sklypo nuomos teisę perleisti, o statinį parduoti. Tačiau gausu situacijų, kai asmenys kreipiasi į NŽT, kuri atlikusi patikrinimą ne tik neišduoda sutikimo, bet ir nutraukia nuomos sutartį, nors prieš tai nei sklypas, nei sutartis niekam nekliuvo. Tokie ginčai keliasi į teismus.

„Priminimas verslininkams – jei turi valstybinę žemę, nesvarbu, kad sudaryta ilgalaikė sutartis, gali atsidurti tokioje situacijoje, kad tavo nuomos sutartis bus nutraukta, o tai sąlygoja reikalavimą nugriauti statinį. Turėjau vieną atvejį, kuomet vyras vystė verslą ir nebaigė statyti pastato, tuomet žmona jį perėmė paveldėjimo keliu. Atsirado pirkėjas, kuriam ji norėjo perleisti nuomos teisę, tačiau NŽT nedavė sutikimo ir įpareigojo nugriauti statinį. Teismų vertinimu, jei daug metų nieko nesiėmei, nerodei iniciatyvos, vadinasi, valstybinė žemė gali būti panaudota tinkamiau“, – pavyzdį pateikia ji.

NŽT – statybos inspekcijos „darže“?

Taisyklėse nurodoma, kad NŽT vertins, ar statinys yra tinkamas, kad būtų perleidžiama valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis. Tačiau D. Stakvilevičiūtės teigimu, kyla klausimas, kodėl ši tarnyba įgauna tokią galią, pati tarnyba tai kritiškai vertina, mat pagal teisės aktus NŽT neatlieka statinių naudojimo pagal paskirtį priežiūros.

„Pagal taisykles jie vertins, ar valstybės žemėje esantys perleisti statiniai, įrenginiai gali būti naudojami pagal kadastre įrašytą jų tiesioginę naudojimo paskirtį, ar turi galimybę funkcionuoti savarankiškai. Jie turės pareigą patikrinti, ar naujai pastatytas, rekonstruotas, kapitališkai suremontuotas ir pertvarkytas statinys yra įregistruotas kadastre ir registre. Statinio naudojimą prilygina žemės naudojimui, dėl to atsiranda daug klausimų ir teisinių ginčų, taip pat gali kilti abejonių dėl šitų taisyklių gyvavimo“, – akcentuoja ji.

Pasak advokatės, taisyklėse numatyta naujoji NŽT funkcija tikrinti statinį yra diskutuotina, mat tai jau turėtų būti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ar savivaldos sritis.

„Statinio eksploatavimas prilyginamas žemės naudojimui. Jei statinys dar statomas, NŽT vertina, jog valstybinė žemė yra nenaudojama – ne visai teisinga ar logiška išvada. NŽT ir teisininkai šiuo metu diskutuoja, kad statinio naudojimas neturėtų būti visiškai prilyginamas žemės sklypo naudojimui, bet praktika nusistovi tokia, kad priklausomai nuo statinio būklės bus sprendžiama teisė į nuomą. Statinys turi būti ne tik tvarkingas ir naudojamas, taip pat svarbu, kad būtų atliktos visos reikalingos teisinės procedūros, sumokėti nuomos mokesčiai ir pan.“, – atkreipia dėmesį D. Stakvilevičiūtė.

Kokiais atvejais nesitikėti sutikimo?

Taisyklėse aprašyti atvejai, kuomet atsisakoma išduoti sutikimą perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą, reikalingą perleidžiamam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Vienas jų – kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas netinkamai vykdo nuomos sutartį: nenaudoja žemės sklypo pagal paskirtį, nemoka žemės nuomos mokesčio ar nevykdo kitų pagal nuomos sutartį prisiimtų įsipareigojimų. Taip pat kai nustatoma, kad perleidžiami statiniai ar įrenginiai nėra tinkami naudoti pagal Nekilnojamojo turto (NT) kadastre įrašytą pagrindinę naudojimo paskirtį.

„Sutikimo neduodama ir tuomet, kai statinys buvo rekonstruotas ar kapitališkai suremontuotas, bet tai nebuvo įregistruota NT kadastre ir NT registre. Kai nustatoma, kad statinių įrenginių savininkas ir valstybinės žemės nuomininkas vykdo ar įvykdė pastatų rekonstrukciją, pastatė arba stato naują statinį, kuris pagal valstybinės žemės nuomos sutartį negalėjo būti pastatytas arba statomas. Kai atlikus patikrinimą nustatoma, kad pastatas negali būti naudojamas pagal paskirtį, jo statyba ar rekonstrukcija nevykdoma“, – vardija D. Stakvilevičiūtė.

NŽT priima sprendimą per 20 darbo dienų nuo prašymo išduoti sutikimą ir visų reikiamų dokumentų gavimo dienos, arba, kai atliekamas faktinių duomenų patikrinimas – per 5 darbo dienas nuo faktinių duomenų patikrinimo vietoje atlikimo dienos. Jei reikia priskirti atskirai funkcionuojančiam statiniui dalį sklypo, tokio plano derinimas gali užtrukti ir pusę metų, jei yra daug statinių savininkų – ir dešimtmetį.

Situacijos, kai statinys kabo ore

Pasak advokatės, problemų gali kilti įvairiais atvejais. Pavyzdžiui, Registrų centre buvo registruotos nebaigtos statybos, sudaryta ilgalaikė žemės nuomos sutartis, tačiau NŽT įvertino, kad tokia sutartis negalėjo būti sudaryta, ir ją nutraukė. Kitas pavyzdys – kuomet anksčiau suformuotas ir įregistruotas sklypas, sudaryta nuomos sutartis ne pagal statinio paskirtį. Pavyzdžiui, prie sandėliavimo statinio įregistruotas kitos – komercinės – paskirties žemės sklypas.

„Ginčai kyla ir tuomet, jeigu perleidžiamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikia ne viso išnuomoto valstybinės žemės sklypo ploto. Realus pavyzdys – kai prie juridiniam asmeniui priklausančio statinio buvo kiemo aikštelė, tačiau NŽT įvertino, kad žemės sklypo dalis po aikštele nepriskiriama. Teisinis kazusas. Negi statinys kybo ore? Nuomos teisės nėra, išsipirkti galimybės nėra, bet statinį turi. Ištisus dešimtmečius neišsprendžiamos probleminės situacijos kyla tuomet, kai didelėje teritorijoje yra per 20 savininkų, kurie negali tarpusavyje susitarti“, – aiškina NT teisės specialistė.

Ji priduria, kad ginčai kyla, kai valstybinės žemės sklype lieka tik pastato dalis – buvo atvejis, kai taip nutiko dėl gaisro. Kilo klausimas dėl teisės atstatyti namą, teismas apgynė žmonių teises ir nusprendė, kad tai nėra susiję su asmenų netinkamu veikimu ar neveikimu – valstybė neturėtų uždarbiauti iš žmonių nelaimės.

 

 

vyr. projektų vadovė
Gintarė Saulytė-Šulgat

gintare@ideaprima.lt

+37067865759

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tegul sklando Vydūno mintys tarp mūsų

Šią penktadienio pavakare prie Bitėnų (Pagėgių sav.) kapinių, kartais pavadinamų Mažosios Lietuvos panteonu, vartų susirinko būrelis žmonių. Jie iš M. Jankaus muziejaus, Rambyno regioninio parko, Pagėgių savivaldybės, Vydūno bibliotekos. Proga susirinkti – prieš 30 metų šioje smėlio kalnelio viršukalnėje amžinojo poilsio buvo paguldyti iš Vokietijos pargabenti garsiojo Vydūno (Vilhelmo Storosto) palaikai. Vydūno bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė, lyg atsiprašydama susirinkusiųjų, sakė, kad renginys nebus toks, kokį planavo dėl tądien ir naktį siautusios vėtros. Prieš žengiant per vartus į jaukias kapinaites, M.

Spalio 22-oji. Griežtesnė tvarka Šilutės prekybos centruose

Lietuvoje nuo spalio 22 d. dėl sparčiai plintančio COVID-19 įsigaliojo griežtesnė tvarka aptarnaujant pirkėjus prekybos centruose bei mažose parduotuvėse. Vienur aptarnauja tik turinčius galimybių pasą, kitur reguliuoja pirkėjų srautus pagal į parduotuvę įsinešamų krepšelių ar vežimėlių prekėms kiekį. Prekybos centre IKI Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, veikiantis prekybos centras „Iki“ spalio 22 d. aptarnavo pirkėjus, tik gavusius su ištraukiama rankena didokus krepšius prekėms susidėti. Prie įėjimo į prekybos salę budinti centro darbuotoja pirkėjui primindavo, kad paimtų šį krepšį. Patogus, nes

Naktį audra talžė ir Šilutės rajoną

Jau spalio 21-oji, ketvirtadienis, su vėju ir dažnu lietumi neleido užmiršti Hidrometeorologijos tarnybos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos paviešintų ir net gyventojams išsiųstų pranešimų, kad bus audra, siautės stiprus vėjas. Šilutėje orai buvo keistai permainingi: štai Pagryniuose, Šilutės priemiestyje, stiprus vėjas plėšė medžių lapus, padange greitai slinko debesys, tai nušvisdavo saulė, tai staiga prapliupdavo lietus, o pavakare padangėje pasirodė vaivorykštės puslankis, greta – mažiau ryškus antras. Vėjas vis stiprėjo. Tačiau ir toks pabjuręs oras šalčio neatnešė. Naktis jau buvo

„Mano VMI“ jau galima rasti žemės mokesčio deklaracijas

žemės mokesčio

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad nuo spalio 21 d. privačios žemės savininkai prisijungę prie Mano VMI jau gali sužinoti mokėtiną žemės mokesčio sumą už 2021 m. ir iš karto ją apmokėti. VMI e. paslaugomis nesinaudojantieji žemės mokesčio deklaracijų sulauks paštu iki lapkričio pradžios. Žemės mokestį šiais metais reikia sumokėti iki lapkričio 15 d. Šilutės rajono savivaldybėje šiais metais žemės mokestis apskaičiuotas 11,5 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybės biudžetą sumokės beveik 646,2 tūkst. eurų: apie

Taip pat skaitykite