Oną Malinauskienę 90-ojo jubiliejaus proga Rusnės seniūnijoje sveikino gausus būrys sveikintojų.

Aną trečiadienį Rusnės seniūnijoje 90–mečio proga buvo pasveikinta buvusi ilgametė bibliotekos darbuotoja Ona Malinauskienė. Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė pasidžiaugė sukaktuvininkės gyvybingumu ir šviesiu protu bei nenuilstančiu noru visur dalyvauti. Jubiliatei padovanota jos mėgstamų geltonų rožių. Šilutės r. savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis perdavė sveikinimus nuo Savivaldybės vadovų, linkėjo sveikatos ir toliau išlikti tokiai žvaliai.

Sveikino artimiausios draugės
Džiugu, kad važiuojant į Rusnę nereikia dardėti aplinkkeliu. Seniūnijoje mūsų jau laukė seniūnė Dalia Drobnienė su darbuotojomis, jubiliatė Ona Malinauskienė ir trys jos draugės – buvusios mokytojos Vanda Virketienė, Genutė Lazauskienė ir Ada Kinderienė. Garavo kava, stalą puošė gardūs sumuštiniai ir saldumynai.
Jaunystė praėjo Dzūkijoje
Ona gimė Alytaus rajone. Šeimoje buvo brolis ir trys seserys. „Šiandien be manęs bėra gyvas tik brolis, kuris buvo jauniausias šeimoje. Tėveliai ūkininkavo, tad mes, vaikai, nuo mažens turėjome dirbti visokius ūkio darbus. Nė vienas darbas nebuvo baisiai sunkus: teko ir šienauti, ir rugius pjauti“, – prisiminimais dalijosi jubiliatė. Kai baigė Merkinės gimnaziją, išvyko gyventi ir dirbti į Vilnių.
Metai, atiduoti vaikams
Iš pradžių dirbo auklėtoja Vilniaus pirmuosiuose vaikų namuose. „Vaikų namuose pradėjau dirbti po karo. Nelengva buvo – daug buvo pamestinukų, apleistų, likimo nuskriaustų vaikų. Aplinkui vyravo skurdas. Žiurkės net apgrauždavo vaikus… Reikėjo įdėti daug pastangų“, – pasakojo O. Malinauskienė.
Vėliau triūsė Viešvilės ir Byrų (netoli Antavilių) vaikų namuose. Ten bedirbdama sutiko Albertą, Švietimo ministerijoje dirbusį buhalteriu, netrukus už jo ištekėjo. Vyras tarnavo kariuomenėje, o Ona su dvejų metų sūnumi Albertu, kurį pavadino vyro vardu, atvyko į Rusnę.
Rusnė pasirodė graži
„Kai atvykau į Rusnę, man pasirodė, kad čia labai daug dviračių – kitokio transporto labai mažai tebuvo. Ir daug žalumos. Man buvo dvidešimt vieneri metai. Nuo 1951 metų pradėjau dirbti Rusnės bibliotekoje ir išdirbau joje trisdešimt aštuonerius metus – iki pat pensijos“, – pasakojo jubiliatė. „Dirbti buvo labai įdomu. Dirbau su Juozu Kinderiu, žinomu poetu, Birute Gaigaliene, kuri vėliau taip pat rašė eiles, yra išleidusi ne vieną knygą. Buvo gera dirbti, nes kolektyvas šaunus buvo. Prisimenu, Rusnės bibliotekoje su skaitytojais yra susitikę poetai ir rašytojai, pavyzdžiui, Juozas Baltušis, Kazys Saja, Justinas Marcinkevičius, Eugenijus Matuzevičius, Paulius Širvys ir kiti. Poetas Eduardas Mieželaitis neatvyko – neturėjo laiko, – prisiminimais dalijosi ilgaamžė. – Nepajutau, kaip prabėgo beveik keturi dešimtmečiai tarp knygų ir žmonių. Pačiai labai patiko skaityti, tad ir skaitytojams galėjau patarti, kokią knygą rinktis“, – pasakojo jubiliatė.
Dirbti, judėti, krutėti…
Seniūnė Dalia Drobnienė pasidžiaugė, kad savo 90-metį švenčianti Ona žvali ir energinga: ,,Nors ir pasiremdama lazdele, ji mėgsta daug vaikščioti, lankosi Rusnėje vykstančiuose renginiuose, ir dar vaikščiodama žingsnius skaičiuoja“.
Jubiliatė pasakojo ir namuose pati apsitvarkanti, ir sode mėgstanti paplušėti, kai tenka ravėti, laistyti, uogas skinti. Šiandien, kaip ir jaunystėje, mėgstanti ir valganti viską. Laukia atvažiuojančių dukros Virginijos ir sūnaus Alberto bei anūkų. Senolė pasidžiaugė, kad turi 5 anūkus ir du proanūkius. Mėgsta žiūrėti televizorių, vaikščioti, susitikti ir kalbėtis su draugėmis. Į kaimynę Genutę kreipiasi, kai prireikia pagalbos.
Daug gražių žodžių O. Malinauskienė pasakė apie seniūnę: „Džiaugiuosi, kad sutikau tokį žmogų gyvenime – visada paklaus, kaip sekasi, pakalbins, pralinksmins, visada padės. Yra net naktį parvežusi iš Šilutės ligoninės po to, kai sulašėjo lašinė. Ir vaistų nuperka, jei paprašau“. Ir papasakoja, kaip buvo sutarusios su draugėmis nebalsuoti už Dalią, kai ją rinko į Savivaldybės tarybą, kad seniūnė jų nepaliktų. Ir nepaliko – tuo džiaugiasi iki šiol.
Gurkšnojant arbatą, vaišinantis kava ir saldumynais, nuskambėjo daina apie Rusnę, kurią užvedė seniūnė. Visoms nieko kito neliko, kaip tik pritarti. Bendrai nuotraukai sustojo artimiausi O. Malinauskienei žmonės. Susitarta susitikti po penkerių metų, per 95–ąjį Onos Malinauskienės jubiliejų.

Birutė Morkevičienė