90-mečio proga pasveikinta pedagogė senjorė Aldona Petrošienė

Aktyvi Šilutės bendruomenės narė, pedagogė senjorė, gidė, pamario krašto patriotė Aldona Petrošienė Trijų Karalių dieną minėjo savo 90-ąjį jubiliejų. Gimtadienio sveikinimus jubiliatei atvežė Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Dalia Rudienė bei Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis.

Ypatingas šis naujų metų pirmadienis buvo Aldonai. Tądien netilo buvusių kolegų, mokinių, auklėtinių, bičiulių ir bendražygių gimtadienio sveikinimai.

A. Petrošienė puikiai žinoma šilutiškiams. Net 59 metus ji dirbo tuometėje Šilutės pirmojoje vidurinėje mokykloje biologijos mokytoja. „Nors lygiagrečiai dar dirbau ir kitose įstaigose, Pirmoji vidurinė mokykla buvo mano antri namai. Čia praleidau beveik visą savo gyvenimą“, – kalbėjo jubiliatė.

Ponia Aldona užaugo tarnautojų šeimoje Kaune. Moteris labai džiaugėsi, kad jos gyvenimas buvęs laimingas, tėvai gyveno pasiturinčiai, o ji galėjo mokytis Kauno mergaičių gimnazijoje. Tačiau karas neaplenkė ir šios šeimos, Aldonos tėtį suėmė, o joms su mama teko slapstytis pas svetimus žmones.

Pirmoji darbo vieta – Vilkyčių pagrindinė mokykla, o nuo 1952-ųjų pradėjo mokytojauti Pirmojoje vidurinėje mokykloje.

„Visą gyvenimą buvau labai veikli, turėjau daug įvairių užsiėmimų, visuomeninės veiklos ir man norisi to iki šiol. Visuomet aktyviai dalyvavau Šilutės bendruomenės gyvenime. Šokau, dainavau, vedžiau ekskursijas, keliavau. Kai dabar pažvelgi atgal, tai nors ir buvo daug neteisybės mano atžvilgiu, tačiau aš tvirtai žengiau gyvenimu ir niekada nesėdėjau vietoje“, – kalbėjo A. Petrošienė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neišleistos monetos ir banknotai atspindi Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį

Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetis – įdomus laikotarpis Lietuvos istorijoje, kuris atsispindi ne tik to meto sudėtinguose politiniuose įvykiuose, bet ir numizmatikoje bei bonistikoje. Šie mokslai tiria pinigus, monetų gamybos istoriją ir jų reikšmę visuomenei. „Spindulio“ bendrovėje Kaune tarpukariu įkurta nauja monetų kalykla 1936 m. nukaldino ir išleido į apyvartą sidabrines 5 litų monetas, skirtas Jonui Basanavičiui, bei 10 litų monetas, skirtas Vytautui Didžiajam. Tačiau nedaugelis žino, kad 1938 m. planuota išleisti ir sidabrinę 2 litų monetą su Antano Smetonos atvaizdu. Ši

Norite sulos?

Pavasarį atšilus orams, kai sulos mėgėjai pradeda leisti pirmąją sulą, Aplinkos apsaugos departamentas pataria, kaip tai daryti tinkamai tiek nuosavame miške, tiek valstybei priklausančioje žemėje. Kaip tinkamai leisti sulą? Valstybei priklausančioje žemėje sulą leisti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų. Jei medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.  Kuriuos medžius, augančius valstybei priklausančioje žemėje, planuojama kirsti, gali pasakyti miško,

Olimpiadoje – Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazisčių sėkmė

Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba praneša, kad vasario 28 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje įvyko VI Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados II turas Mažosios Lietuvos regione. Olimpiadoje dalyvavo 11 mokinių iš Klaipėdos Sendvario progimnazijos, Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos, Klaipėdos rajono Vėžaičių pagrindinės mokyklos, Gargždų „Minijos“ progimnazijos, Gargždų „Kranto“ progimnazijos, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos, Šilutės pirmosios, Šilutės rajono Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazijų. Susumavus abiejų Olimpiados užduočių (testo ir etnokultūrinės veiklos ir raiškos) rezultatus, paskelbti Mažosios Lietuvos regione įgyvendinamo

Automobilių vagys vis dar pridaro nuostolių – kaip apsaugoti savo turtą?

Nors automobilių ir jų dalių vagysčių per pastaruosius metus gerokai sumažėjo, tokio pobūdžio nusikaltimai niekur nedingo. Lietuvos Policijos duomenimis, 2022 m. fiksuotos 231, o 2023 m. – 288 automobilių vagystės. Draudimo bendrovė ERGO pernai fiksavo 8 automobilių vagystes, kai 2022 m. tokių buvo 5. Tiesa, krentantys vagysčių skaičiai nereiškia, kad sumažėjo gyventojams padaryta žala: praėjusiais metais vidutinė draudikų sumokėta kompensacija siekė 13,5 tūkst. eurų, kai 2022 m. ši kompensacija sudarė 8 tūkst. eurų. Apie tai, kodėl gyventojų patiriama žala auga

Taip pat skaitykite