50 dūmų daviklių saugos Pagėgių savivaldybės šeimas

Prasidėję 2016 m. jau spėjo pasižymėti nelaimėmis – gaisro liepsnose ir dūmuose žūva suaugę žmonės, senoliai ir vaikai. Per 2015 metus gaisruose Pagėgių savivaldybėje nežuvo nė vienas žmogus, tačiau Lietuvoje šių metų pradžioje įsivyravusi skaudžių nelaimių praktika verčia vietos valdžią ir ugniagesius gelbėtojus imtis papildomų saugos priemonių.

Pagėgių savivaldybė administracija nupirko 50 autonominių dūmų daviklių, kuriuos įrengs vietos ugniagesiai gelbėtojai kartu su seniūnijų darbuotojais. Akcija pradėta sausio 27 d.
Pirmiausia lankytasi Lumpėnų seniūnijoje, kadangi dalis šios seniūnijos sodybų patenka į potvynio užliejamas teritorijas, kurios artimiausiu metu gali būti nepasiekiamos dėl pakilusio vandens lygio.
Anot Lumpėnų seniūnės D. Mikelienės, dūmų davikliais būtina aprūpinti tas socialinės rizikos šeimas, kuriose yra vaikų, neįgalių žmonių ar vienišų senyvo amžiaus žmonių.
Aplankyti garbaus amžiaus piliečiai ir vienišos mamos žinojo apie autonominius dūmų daviklius, tačiau dėl finansinių trūkumų jų anksčiau neturėjo ir džiaugėsi įrengiama apsauga. Aplankytos šeimos paragintos prisidėti prie akcijos įsirengiant daugiau dūmų daviklių gyvenamosiose ir kitose patalpose.
Ugniagesiai gelbėtojai gyventojus papildomai konsultuotos ir dėl elektros prietaisų, instaliacijos naudojimo bei dūmtraukių priežiūros. Gyventojų nuomone, dūmtraukius būtina valyti kartą per metus. Deja, toks įsitikinimas yra klaidingas – juos privalu išvalyti šildymo sezono viduryje, t. y. sausio mėnesį. Nežinantys šio reikalavimo ar jo nevykdantys gali labai skaudžiai nukentėti, nes užsidegę suodžiai gali be namų palikti visą šeimą viduryje žiemos. Kaip rodo daugiametė statistika, per šalčius kilę gaisrai patys skaudžiausi – paprastai jie kyla tamsiuoju paros metu, kai gyventojai miega, o paliktos be priežiūros krosnys tampa nelaimių priežastimi.
Pagėgių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba informuoja, kad autonominiai dūmų davikliai yra lengvai įrengiami, nereikalaujantys papildomos priežiūros prietaisai, kurie specialiu garsu informuoja gyventojus apie dūmų atsiradimą patalpoje ir taip padeda išvengti gaisro. Kuo anksčiau pastebimas gaisras, tuo greičiau jį galima užgesinti, patiriama mažiau nuostolių, o svarbiausia – išsaugomas brangiausias mūsų turtas – sveikata ir gyvybė.
Dūmų daviklius rekomenduojama įrengti visose gyvenamosiose patalpose, kuriose nėra tiesioginių ugnies šaltinių (krosnies ar dujinės viryklės), koridoriuose, sandėliukuose ir palėpėse. Dūmų daviklių galima nusipirkti artimiausioje statybinių prekių, buitinės technikos parduotuvėje, o kainuoja kiek daugiau nei populiariausios kavos pakuotė.

„Pamario“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Siūloma nustatyti 282 vilkų sumedžiojimo limitą ir jo neskirstyti rajonais

Aplinkos ministerija parengė įsakymo projektą dėl vilkų sumedžiojimo 2022-2023 m. limito ir kviečia visuomenę, suinteresuotas institucijas su juo susipažinti. Atsižvelgus į vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenis, rūšies apsaugos poreikius ir moksliniais tyrimais apskaičiuotą vilkų šeimų skaičių, siūloma nustatyti 282 vilkų sumedžiojimo limitą. Siekiant, kad vilkai būtų medžiojami proporcingai jų natūraliai gausai, limito rekomenduojama neskirstyti rajonams. Vilko apsaugos planas įpareigoja nustatant sumedžiojimo limitą įvertinti besiveisiančių vilkų šeimų skaičių. Tyrimai rodo, kad Lietuvos teritorijoje gyvena ne mažiau kaip 87 vilkų šeimos. Vilko

Taip pat skaitykite