50 dūmų daviklių saugos Pagėgių savivaldybės šeimas

Prasidėję 2016 m. jau spėjo pasižymėti nelaimėmis – gaisro liepsnose ir dūmuose žūva suaugę žmonės, senoliai ir vaikai. Per 2015 metus gaisruose Pagėgių savivaldybėje nežuvo nė vienas žmogus, tačiau Lietuvoje šių metų pradžioje įsivyravusi skaudžių nelaimių praktika verčia vietos valdžią ir ugniagesius gelbėtojus imtis papildomų saugos priemonių.

Pagėgių savivaldybė administracija nupirko 50 autonominių dūmų daviklių, kuriuos įrengs vietos ugniagesiai gelbėtojai kartu su seniūnijų darbuotojais. Akcija pradėta sausio 27 d.
Pirmiausia lankytasi Lumpėnų seniūnijoje, kadangi dalis šios seniūnijos sodybų patenka į potvynio užliejamas teritorijas, kurios artimiausiu metu gali būti nepasiekiamos dėl pakilusio vandens lygio.
Anot Lumpėnų seniūnės D. Mikelienės, dūmų davikliais būtina aprūpinti tas socialinės rizikos šeimas, kuriose yra vaikų, neįgalių žmonių ar vienišų senyvo amžiaus žmonių.
Aplankyti garbaus amžiaus piliečiai ir vienišos mamos žinojo apie autonominius dūmų daviklius, tačiau dėl finansinių trūkumų jų anksčiau neturėjo ir džiaugėsi įrengiama apsauga. Aplankytos šeimos paragintos prisidėti prie akcijos įsirengiant daugiau dūmų daviklių gyvenamosiose ir kitose patalpose.
Ugniagesiai gelbėtojai gyventojus papildomai konsultuotos ir dėl elektros prietaisų, instaliacijos naudojimo bei dūmtraukių priežiūros. Gyventojų nuomone, dūmtraukius būtina valyti kartą per metus. Deja, toks įsitikinimas yra klaidingas – juos privalu išvalyti šildymo sezono viduryje, t. y. sausio mėnesį. Nežinantys šio reikalavimo ar jo nevykdantys gali labai skaudžiai nukentėti, nes užsidegę suodžiai gali be namų palikti visą šeimą viduryje žiemos. Kaip rodo daugiametė statistika, per šalčius kilę gaisrai patys skaudžiausi – paprastai jie kyla tamsiuoju paros metu, kai gyventojai miega, o paliktos be priežiūros krosnys tampa nelaimių priežastimi.
Pagėgių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba informuoja, kad autonominiai dūmų davikliai yra lengvai įrengiami, nereikalaujantys papildomos priežiūros prietaisai, kurie specialiu garsu informuoja gyventojus apie dūmų atsiradimą patalpoje ir taip padeda išvengti gaisro. Kuo anksčiau pastebimas gaisras, tuo greičiau jį galima užgesinti, patiriama mažiau nuostolių, o svarbiausia – išsaugomas brangiausias mūsų turtas – sveikata ir gyvybė.
Dūmų daviklius rekomenduojama įrengti visose gyvenamosiose patalpose, kuriose nėra tiesioginių ugnies šaltinių (krosnies ar dujinės viryklės), koridoriuose, sandėliukuose ir palėpėse. Dūmų daviklių galima nusipirkti artimiausioje statybinių prekių, buitinės technikos parduotuvėje, o kainuoja kiek daugiau nei populiariausios kavos pakuotė.

„Pamario“ inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite