5 patarimai siunčiantiems kalėdines dovanas paštu

Lietuvos paštas pradeda didžiausią metuose šventinių pašto siuntų ir kalėdinių sveikinimų siuntimo maratoną. Kad visos siuntos laiku ir saugiai pasiektų tikslą, verta žinoti, kaip tinkamai jas parengti.

„Rinkdami, pakuodami ir siųsdami kalėdines dovanas bei sveikinimus parodome dėmesį mylimiausiems ir artimiausiems žmonėms. Kad šventinio džiaugsmo neaptemdytų pažeista, pasimetusi ar grąžinta siunta, reikia žinoti kelis esminius dalykus, kaip užtikrinti sėkmingą siuntos kelionę iki adresato“, – sako Lietuvos pašto Tinklo direktorė Inga Dundulienė.
Lietuvos paštas, atsižvelgęs į pasikartojančias siuntėjų klaidas ir dažniausiai kylančius klausimus, dalinasi 5 svarbiausiais kalėdinių dovanų siuntimo paštu patarimais.
1 patarimas. Nedelskite!
Laiškus, atvirlaiškius ir pašto siuntinius reikėtų išsiųsti kuo anksčiau. Tik tokiu atveju šventiniai linkėjimai dar iki Kalėdų spės pasiekti adresatus.
Gavėjui Lietuvoje pašto siuntą rekomenduojama išsiųsti ne vėliau kaip iki gruodžio 16 dienos. Į užsienio šalis keliausiančias siuntas reiktų išsiųsti iki šios savaitės pabaigos.
2 patarimas. Tvirtai supakuokite pašto siuntą
Transportavimo metu ar dėl įvairių išorės veiksnių siunta gali būti pažeista. Incidentų bus išvengta, pasirinkus tinkamą pašto siuntos pakuotę ir kruopščiai, tvirtai siuntą supakavus, ypač siunčiamus dužius daiktus.
Labai svarbu pasirinkti tvirtą siuntos pakuotę, kad ji atlaikytų ne tik siuntoje esančių daiktų svorį, bet ir galimą išorinį slėgį. Tuščios kartotinės dėžės ertmės turi būti pripildytos pakavimo medžiagos, neleidžiančios siuntoje esantiems daiktams judėti. Kaip vidinis siuntos užpildas gali būti naudojama plėvelė su oro burbuliukais, raukšlėtasis („gofruotas“) kartonas, putplastis, popieriaus drožlės, vata, medžio drožlės ar specialios fiksuojamosios putos, įpurškiamos į ertmes tarp daikto ir vidinių siuntos dėžutės kraštų.
Siunta turi būti užklijuota tvirta lipniąja juosta, apjuosta per visą siuntos apimtį (mažiausiai trijose vietose) taip, kad transportuojama siunta neplyštų ar neatsidarytų, nepažeistų kitų siuntų.
3 patarimas. Taisyklingai adresuokite pašto siuntą
Ant siunčiamų laiškų, atvirlaiškių ir siuntų itin svarbu įskaitomai užrašyti gavėją ir tikslų jo adresą. Būtina nurodyti ne tik gavėjo vardą, pavardę, gatvę, namo ir buto numerius, bet nepamiršti parašyti ir miesto, kaimo ir (ar) savivaldybės pavadinimą bei pašto kodą.
Ant pašto siuntos papildomai nurodžius gavėjo mobiliojo telefono numerį, gavėjas apie gautą ir pašte atsiimtiną siuntą (jeigu laiškininkui nepavyko jos pristatyti gavėjui į namus arba ji neįtilpo į gaunamųjų laiškų dėžutę) bus informuojamas SMS žinute.
Į užsienį siunčiamą siuntą reikėtų adresuoti pagal tos šalies reikalavimus. Žinotina, kad gavėjo šalies pavadinimas turi būti užrašytas didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis anglų arba prancūzų kalba. Taisyklingo siuntų adresavimo pavyzdžių rasite Lietuvos pašto tinklalapyje – ČIA.
4 patarimas. Pašto siuntas registruokite ir apdrauskite
Norėdami sekti savo siuntos judėjimo kelią arba apdrausti ją nuo nelaimingų atsitikimų pasinaudokite galimybe siuntą registruoti bei įvertinti. Gyventojai gali pasirinkti, ar laiškus ir siuntas siųsti paprastuoju ar registruotuoju paštu.
Registruotosios pašto siuntos statusas garantuoja, kad siunta gavėjui bus įteikta pasirašytinai, t. y. tiesiai į rankas. Jeigu registruotosios siuntos pakuotė transportavimo metu pažeidžiama ar pasimeta, siuntėjas gali kreiptis į pašto operatorių ir tikėtis susigrąžinti siuntimo išlaidas.
5 patarimas. Nesiųskite paštu draudžiamų daiktų
„Rinkdamiesi dovanas, kurios bus siunčiamos paštu, patikrinkite, ar tai nėra draudžiami siųsti daiktai. Taip pat papildomai pasidomėkite, kokius ribojimus taiko šalis, į kurią siunčiate pašto siuntą“, – sako I. Dundlienė.
Lietuvos paštas primena, kad siuntėjas yra atsakingas už siunčiamos siuntos turinį ir privalo užtikrinti, kad joje nebūtų draudžiamų ir pavojingų siųsti daiktų. Jei tokių pašto siuntoje aptinkama, ši pareigūnų sulaikoma arba konfiskuojama ir gavėjo nepasiekia.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Į Graikiją – pasaulio kultūros lopšį

Trijų dienų kelionė į Graikiją nebuvo nuobodi. Ją paįvairino neįprastas mūsų akiai kraštovaizdis: tolumoje ir šalikelėse besidriekiantys kalnai, tuneliai, raudonuojantys aguonų laukai, žydinčios akacijos ir įvairiaspalviai oleandrų krūmai. Graikijos, dar vadinamos Vakarų pasaulio kultūros lopšiu, dievai tikrai nenuskriaudė, padovanodami tokią turtingą istoriją, kuria neįmanoma nesididžiuoti, nuostabią gamtą ir net 13 676 km įspūdingos Viduržemio jūros pakrantės. Tačiau tik apie 4000 km pajūrio tenka Graikijos žemyninei daliai. Dar vienas Graikijos turtas – salos ir priglaudė likusius tūkstančius kilometrų paplūdimių, įlankėlių, lagūnų…

„Visada jauni“ – su Vydūno žodžiu…

„Didžiausias rūpestis yra tautą išlaikyti. Kad nėra tokio supratimo, matyti iš tuščio raginimo pasilikti lietuviais, mylėti savo tautą, kalbą, tėvynę. Tautos išlaikyti vien kalbomis negalima“, – šie Vydūno žodžiai nuskambėjo Juknaičių šventėje „Visada jauni“. Šiemet minimas Vydūno gimimo 150–metis. Ar filosofo žodžiai prarado prasmę? Parke prie Juknaičių ežerėlio puslankis suolų – su geltonais, žaliais ir raudonais balionais. Atvykusieji į šventę ir prisėdę ant suolelio, netrukus atrišo baliono raištelį ir visi vienu metu paleido į padangę Lietuvos trispalvės spalvų balionų –

Rusnės estakados statyba pradėta laišku ateities kartoms…

Šiandien, 2018 m. birželio 22 d., 11.00 val. kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė 6,56 kilometre buvo iškilmingai įbetonuota simbolinė Rusnės estakados statybos darbų pradžios kapsulė su laišku ateities kartoms. „Pamarys“ skelbia šio laiško turinį ir jį pasirašiusių garbingų asmenų pavardes. (Istorinių iškilmių akimirkas užfiksavo Petras Skutulas.) LAIŠKAS PAMARIO KRAŠTO ATEITIES KARTOMS Rusnė – vienintelis Lietuvos miestelis, esantis saloje Nemuno deltoje ir viena seniausių gyvenviečių, garsėjanti gamtos grožiu, paukščių įvairove, medine architektūra, senosiomis žvejų tradicijomis ir potvyniais. Didžiausia Lietuvoje Rusnės sala pelnytai

Nepažinta Italija: per Jonines vyrai valgo sraiges, moterys prausiasi šv. Jono eliksyru

  Poilsiautojų iš Lietuvos pamėgtos Italijos didybė atsiskleidžia gerokai kitaip atokiau nuo lankytinų objektų esančiuose šalies miesteliuose. Juose vyrauja paprastumas, kuklumas, minimalizmas ir verda tikras itališkas gyvenimas. Pavyzdžiui, jei šį savaitgalį lankysitės Italijos paslaptimi pramintame Abrucų regione įsikūrusioje L’Akviloje, didelė tikimybė, kad pakliūsite į Joninių, arba La notte di San Giovanni, sūkurį. Kai kur šią šventę italai vis dar švenčia pagal senąsias tradicijas. Tikisi meilės ir sveikatos Nuo seno Italai tiki, kad trumpiausią vasaros naktį galima apsisaugoti nuo ligų, blogų