5 mitai, dėl kurių vedybinės sutartys Lietuvoje – dar retenybė: kuo iš tiesų naudingas toks dokumentas?

Komentuoja teisės firmos „Sorainen“ teisininkė Barbora Bernatonytė

Santuoka dažniausiai yra siejama su romantiniais jausmais, todėl bendrą gyvenimą kurti planuojančioms poroms neretai yra sunku kalbėti apie materialinius tokio žingsnio aspektus. Tai atsispindi ir vedybinių sutarčių statistikoje – Registrų centro duomenimis, pernai Lietuvoje jų buvo užregistruota tik 1 678, o šiemet – 1 580. Be to, netrūkta su šiomis sutartimis susijusių mitų, dėl kurių vengiama ryžtis tokiu būdu apsibrėžti tam tikrus materialinius klausimus, kurie neišvengiamai yra kiekvienos santuokos dalimi. Taigi, kokie mitai, susiję su vedybinėmis sutartimis, vyrauja visuomenėje?

Mitas: vedybinė sutartis apsaugo tik turtingesnę pusę

Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad vedybinė sutartis, visų pirma, yra skirta apsaugoti daugiau turto turintį sutuoktinį. Visgi tai netiesa. Sutartis gali būti naudinga abiem santuoką sudarantiems asmenims. Pavyzdžiui, į vedybinę sutartį gali būti įtraukta nuostata, kad skyrybų atveju finansiškai labiau pažeidžiamas sutuoktinis gautų tam tikro dydžio vienkartinę ar mėnesinę kompensaciją pinigais ar kitu turtu. Taip gali būti apsaugotas, tarkime, toks sutuoktinis, kuris dėl šeimos gerovės dirbo gerokai mažiau, nepabaigė norimų mokslų. Taigi, vedybinė sutartis gali būti sudaryta pagal konkrečius kiekvienos poros poreikius ir atitikti abiejų sutuoktinių interesus.

Mitas: vedybinė sutartis reikalinga tik skyrybų atveju

Dažnai pasiūlymas sudaryti vedybinę sutartį priimamas kaip neužtikrintumo dėl santykių ir santuokos tvirtumo išraiška. Nors vedybinė sutartis išties gali labai palengvinti skyrybų procesą ir sumažinti jo teisines išlaidas, tačiau tai tikrai ne vienintelė situacija, kurioje toks dokumentas gali būti naudingas.

Ikivedybinė ar povedybinė sutartis gali aiškiai apibrėžti abiejų sutuoktinių finansinius įsipareigojimus ir jų ribas. Tai padeda sumažinti konfliktų dėl finansinių klausimų tikimybę. Be to, tokios sutartys gali apsaugoti turtą, įgytą iki santuokos pradžios. Pavyzdžiui, norint apsaugoti paveldėtą nekilnojamąjį turtą nuo potencialių sutuoktinio kreditorių išieškojimo, sutartyje galima apsibrėžti nuostatas, kad tiek paveldėtas nekilnojamas turtas, tiek jo vertės prieaugis visuomet bus vieno iš sutuoktinių asmeninė, o ne bendroji nuosavybė, kaip kad savaime būtų tokios sutarties nesudarius.

Mitas: vedybinė sutartis galioja amžinai

Viena iš baimių, dėl kurios dažnai vengiama pasirašyti vedybinę sutartį, yra manymas, kad toks dokumentas pasirašomas visam gyvenimui, o jo nuostatos galios amžinai. Tai taip pat netiesa. Kaip ir bet kurios kitos sutartys, vedybinės sutartys gali būti pakeistos ar panaikintos šalims sutarus. Tad jei pasikeičia šeimos finansinės, socialinės ar bet kokios kitokios aplinkybės, sutartis gali būti keičiama bendru sutuoktinių sutarimu. Be to, vedybinė sutartis bendru sutuoktinių sutarimu gali būti bet kada nutraukta. Tuomet vėl pradeda galioti bendrosios jungtinės nuosavybės režimas, kuris visą sutuoktinių įgyjamą turtą priskiria bendrajai sutuoktinių nuosavybei.

Mitas: vedybinė sutartis skirta tik turto dalyboms

Nors pagrindinis vedybų sutarties tikslas paprastai yra turto režimo nustatymas santuokoje, tokiame dokumente gali būti aprašomi ir kiti tarpusavio turtiniai santykiai. Vedybų sutartis gali nustatyti abiejų šalių teises ir pareigas, susijusias su turto tvarkymu, vienas kito išlaikymu, dalyvavimu tenkinant šeimos materialinius poreikius ir padengiant išlaidas. Sutartis taip pat gali reglamentuoti turto padalijimo būdą ir tvarką, jei santuoka būtų nutraukta. Pavyzdžiui, sutartyje galima numatyti, kad kiekvieno sutuoktinio pinigai ir nekilnojamasis turtas yra jo asmeninė nuosavybė, o taip pat aiškiai apibrėžti, kokias finansines pareigas šeimoje turi kiekvienas asmuo – kas yra atsakingas už automobilio įsigijimo įmokas, o kam tenka komunalinės būsto išlaidos, ir pan.

Mitas: vedybinė sutartis reguliuoja tik sutuoktinių tarpusavio santykius

Vedybinės sutartys dažniausiai apima tik sutuoktinių tarpusavio turtinių ir neturtinių santykių reguliavimą, tačiau tokiose sutartyse gali būti aptariami ir kiti klausimai. Vedybų sutartis gali nustatyti, kaip bus išlaikomas nepilnametis vaikas. Pavyzdžiui, sutuoktiniai gali susitarti, jog kiekvienas iš tėvų privalo pagal galimybes prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo. Taip pat gali būti nustatoma, jog būtinuosius nepilnamečio poreikius viršijančios išlaidos turės būti atlyginamos tik vieno iš sutuoktinių. Be to, vedybinė sutartis leidžia susitarti, jog sutuoktinių ginčas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo visada bus nagrinėjamas tik pasirinktos valstybės teismuose, nepaisant vaiko gyvenamosios vietos. Tokios nuostatos ateityje gali itin palengvinti ginčo procesą bei patirti mažiau teisminių išlaidų.

Tad, priešingai populiariam įsitikinimui, vedybinė sutartis nėra paprasčiausiai įrankis apsaugoti vieną iš sutuoktinių skyrybų atveju. Tai – įvairiems poreikiams pritaikomas ir turto dalybomis neapsiribojantis dokumentas. Sutuoktiniams sąžiningai ir atvirai bendradarbiaujant sudaromos vedybinės sutartys gali suteikti šeimai daugiau finansinio stabilumo ir aiškumo, o kartu sustiprinti pasitikėjimą bei santykių skaidrumą.

ELTA

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

IN MEMORIAM Gerdrūta Leškytė (1942 03 04–2023 12 05)

IN MEMORIAM Gerdrūta Leškytė (1942 03 04–2023 12 05) Pamario bibliotekininkų bendruomenę pasiekė skaudi žinia. Žiemiškai baltą gruodžio 5-osios rytą Amžinybėn iškeliavo buvusi ilgametė Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos darbuotoja Gerdrūta Leškytė. Daugelis šilutiškių ją prisimena kaip Giedrę iš bibliotekos. Gerdrūta Leškytė gimė 1942 kovo 4 d. Upynoje, Šilalės rajone. 1959 m. baigė Upynos vidurinę mokyklą. Taip pačiais metais pradėjo dirbti Lietuvos TSR valstybinėje respublikinėje bibliotekoje (dabar – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka). 1965–1968 m. dirbo Šilalės rajono Upynos vidurinės

Atsakė, kiek elektros sunaudoja kalėdinės girliandos: suma gali siekti ir eurą, ir kelis šimtus

Artėjant Kalėdoms, norisi namus papuošti elektrinėmis girliandomis ir dekoracijomis, tačiau dažną stabdo dvejonės, kaip tokios puošmenos gali išauginti sąskaitas už elektrą. Ekspertai sako, kad vienareikšmiškai pasakyti, kiek elektros sunaudos kalėdinės dekoracijos, yra sudėtinga, nes tai priklauso ir nuo jų parametrų, ir nuo naudojimo laiko. „Elektrinės girliandos turi labai daug parametrų, kurie gali lemti tokių papuošimų elektros sunaudojimą: girliandos ilgis, lempučių kiekis joje, lempučių tipas ir galingumas. Labiausiai elektros sunaudojimas priklauso nuo girliandos lempučių kiekio, tipo ir galingumo, tad į tai

Popietė „Advento vainikas kitaip“

​Švėkšnoje veikiantis „Diemedžio“ ugdymo centras interneto svetainėje pasidalijo šia gera žinia. ​Adventas – laukimo ir susikaupimo, gerų darbų metas. Norisi draugauti, būti geresniais kitiems, dažniau nusišypsoti. Advento simbolis – vainikas, kuris reiškia šviesos troškimą. Gruodžio 2 dieną, ,,Diemedžio” ugdymo centre vyko edukacinė popietė „Advento vainikas kitaip“, kurią organizavo auklėtoja Vilma Uselienė. Popietė prasidėjo B. Fererro istorija apie 4 advento vainiko žvakes, kurios simbolizuoja taiką, tikėjimą, meilę ir viltį. Ši istorija privertė susimąstyti apie tai, kaip svarbu išsaugoti viltį, nes kol

Šilutės M. Jankaus pagrindinėje mokykloje – „Laiškas Gediminui“

Šių metų spalio-lapkričio mėnesiais Šilutės M. Jankaus pagrindinėje mokykloje buvo įgyvendinamas mokyklinis projektas „Laiškas Gediminui“. 2023-ieji metai yra paskelbti Gedimino laiškų metais, todėl vienas iš projekto tikslų ir buvo paminėti šį istorinį įvykį. Mokiniai, dalyvaudami šiame svarbiame projekte, pagilino savo istorines žinias apie Lietuvos kunigaikštį Gediminą, suprato jo rašytų laiškų svarbą, sužinojo, kas padėjo kunigaikščiui jo sumanymą išpildyti ir su kokiais instrumentais buvo rašomi laiškai. Pirmoje projekto dalyje mokiniai buvo supažindinti su daugybe knygų, esančių bibliotekoje, apie garsųjį Gediminą. Antroje

Taip pat skaitykite