40 proc. didesnes algas dėstytojams ir mokslininkams?

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pasirašė įsakymą dėl studijų kainų indeksavimo. Kaip skelbia Švietimo ir mokslo ministerija, studijų finansavimas peržiūrimas siekiant sudaryti prielaidas studijų kokybei kilti.

Skirstant papildomas lėšas dėstytojų ir mokslininkų atlyginimams, didinamos lėšos vieno studento studijoms. Tai reiškia, kad daugėja lėšų, iš kurių mokami dėstytojų atlyginimai, ir jie kyla, skiriama daugiau lėšų vienam studentui išlaikyti.

Studijų lėšos 15 proc. augs kolegijose, 12 proc. universitetuose ir mokslo institutuose.

„Norint sudaryti prielaidas studijų kokybei kilti, svarbu peržiūrėti ir aukštojo mokslo finansavimą. Vienam studentui tenkančios lėšos iki šiol Lietuvoje – vienos mažiausių ES, reikšmingesnio studijų kainų didinimo nebuvo nuo 2009 metų, didžiąją studijų kainos dalį sudaro dėstytojų atlyginimai“, – sako ministrė J. Petrauskienė.

Pasak jos, nuoseklus dėstytojų ir tyrėjų atlyginimo didinimas – svarbi prielaida stiprinant studijų kokybę, užtikrinant, kad gerėja sąlygos aukštosiose mokyklose dirbantiems žmonėms“.

Kaip pabrėžia ministrė, iš viso per dvejus metus dėstytojų ir mokslininkų darbo užmokestis turėtų didėti vidutiniškai 40 proc. – tai didžiausias teigiamas pokytis per pastarąjį dešimtmetį. Pastaraisiais metais lėšos atlyginimams mokslo sektoriuje didinamos sistemiškai, kyla ne tik dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai, bet ir doktorantų stipendijos.

2018 metais aukštosioms mokykloms skirtos lėšos – 23 mln. eurų – sudarė galimybę dėstytojų ir mokslininkų atlyginimus vidutiniškai didinti 20 proc. 2019 metų pradžioje aukštosios mokyklos pateiks ataskaitas, kaip šios lėšos buvo panaudotos.

Situaciją aptarus su studentais ir aukštųjų mokyklų atstovais, priimtas sprendimas indeksuoti studijų kainą. Nutarta ją universitetams didinti 12 proc., o kolegijoms 15 proc., siekiant stiprinti kolegijų studijas, mažinti aukštojo mokslo finansavimo sistemos netolygumus.

Tikslinant 2019 m. valstybės biudžeto projektą, 2018 m. dėstytojų ir mokslininkų darbo užmokesčio padidinimui papildomai skirtos lėšos perskirstomos indeksuojant studijų kainas ir pagal mokslo rezultatus.

Pavyzdžiui, 2019 metais vienai bakalauro studijų vietai skiriamos lėšos socialinių mokslų srityje universitetuose didės nuo 1285 iki 1439 eurų, kolegijose – nuo 1089 iki 1252 eurų. Technologijos mokslų srityje universitetuose atitinkamai didės nuo 2274 iki 2547 eurų, kolegijose – nuo 1407 iki 1618 eurų. Indeksuotos kainos bus taikomos 2018 ir ankstesniais metais priimtiems studentams.

2019 metais mokslininkų ir dėstytojų atlyginimus planuojama didinti dar apie 16 proc. vidutiniškai, tam papildomai numatyta 22,9 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Dėstytojų ir mokslininkų atlyginimus nusistato pačios aukštosios mokyklos.

Nuo 2019 metų beveik dvigubai didinamos doktorantų stipendijos. Pirmųjų metų doktorantai kas mėnesį gaus 722 eurų stipendijas, o antrųjų-ketvirtųjų metų – 836 eurų. Tam papildomai iš valstybės biudžeto skiriama 8,2 mln. eurų.

ŠMM inf. 

Hits: 317

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Juokas gydo ir stiprina imunitetą! Rekomenduojame tris knygas, kurios privers kvatotis

Apie juoko naudą girdėjo kiekvienas: gaminasi vitaminas C, atsipalaiduoja raumenys ir mažėja patiriamo streso žala! Sutikite, to reikia kiekvienam šiuolaikiniam žmogui, kuris kartais pamiršta stabtelėti ir pasidžiaugti viena kita smagia akimirka. Gerų progų pasijuokti toli ieškoti nereikia. Visada verta pažiūrėti komediją ar perskaityti nuotaikingą knygą. Rekomenduojame tris romanus, kuriuos skaitydami prunkščiosite ir šluostysite juoko ašaras. Knygas parinkome labai skirtingas, tad tikime, kad jos įtiks įvairių skonių žmonėms.    Fredrik Backman „Gyveno kartą Uvė“ Švedų rašytojas Fredrik Backman garsus tuo, kad

Sveikatą gerinantys pirkiniai visai šeimai

Labai dažnai galima išgirsti žmones sakant, kad šeima jų gyvenime – didžiausias turtas. Ir tai – tiesa, tačiau taip pat nereikėtų pamiršti ir dar vienos, labai svarbios laimingo bei kokybiško gyvenimo sudedamosios dalies. Tai – sveikata. Tik šeima, kurios visi nariai yra visiškai sveiki, gali jaustis labai laiminga bei gyventi visavertį gyvenimą. Taigi, peršasi išvada, kad kiekviena šeima turi atsakingai galvoti apie sveikatą gerinančius sprendimus. Nešvaistykite laiko veltui ir savo dienotvarkę planuokite taip, kad bent valandą per dieną, visi kartu

Lėlių namas: nuo ko priklauso jo kaina?

Nereikia ir sakyti – gražus, erdvus, spalvingas ir stilingas lėlių namas yra kone kiekvienos mergaitės svajonė. Taigi, na, o tėveliams, seneliams, tetoms ar dėdėms, belieka tik įgyvendinti šią svajonę. Vis dėlto, suaugusieji, kurie nusprendžia pradžiuginti mažąsias princeses šiuo drįstume sakyti kilnojamu–nekilnojamu turtu, ne juokais suglumsta: pastebi, kad kainos skiriasi net kelis kartus. Tad atsakykime į klausimą, kodėl egzistuoja tokie didelį skirtumai? Kambarių skaičius Viena iš priežasčių, kodėl lėlių namų kainos yra tokios skirtingos, tai – kambarių skaičius. Šiandien galite savo

Kaip iškepti puikaus skonio šašlykus?

Atšilus lietuviai prisimena mėsos kepimo ant žarijų tradiciją ir mėgaujasi galimybe ruošti mėsą po atviru dangumi naudojasi vis daugiau žmonių.  Prekybos tinklo „Iki“ atstovai pastebi, kad vis daugiau pirkėjų į krepšelius deda ant žarijų kepti tinkamos mėsos paketus. „Populiariausi iš kepti ant žarijų tinkamų gaminių yra kiaulienos ir vištienos šašlykai. Šiltuoju sezonu jų parduodama iki 80 proc. daugiau. Pagal populiarumą po kiaulienos šašlykų rikiuojasi kiaulienos dešrelės – jas pirkėjai taip pat renkasi kepti ant grotelių. Į populiariausių trejetuką patenka ir

Taip pat skaitykite