40 proc. didesnes algas dėstytojams ir mokslininkams?

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pasirašė įsakymą dėl studijų kainų indeksavimo. Kaip skelbia Švietimo ir mokslo ministerija, studijų finansavimas peržiūrimas siekiant sudaryti prielaidas studijų kokybei kilti.

Skirstant papildomas lėšas dėstytojų ir mokslininkų atlyginimams, didinamos lėšos vieno studento studijoms. Tai reiškia, kad daugėja lėšų, iš kurių mokami dėstytojų atlyginimai, ir jie kyla, skiriama daugiau lėšų vienam studentui išlaikyti.

Studijų lėšos 15 proc. augs kolegijose, 12 proc. universitetuose ir mokslo institutuose.

„Norint sudaryti prielaidas studijų kokybei kilti, svarbu peržiūrėti ir aukštojo mokslo finansavimą. Vienam studentui tenkančios lėšos iki šiol Lietuvoje – vienos mažiausių ES, reikšmingesnio studijų kainų didinimo nebuvo nuo 2009 metų, didžiąją studijų kainos dalį sudaro dėstytojų atlyginimai“, – sako ministrė J. Petrauskienė.

Pasak jos, nuoseklus dėstytojų ir tyrėjų atlyginimo didinimas – svarbi prielaida stiprinant studijų kokybę, užtikrinant, kad gerėja sąlygos aukštosiose mokyklose dirbantiems žmonėms“.

Kaip pabrėžia ministrė, iš viso per dvejus metus dėstytojų ir mokslininkų darbo užmokestis turėtų didėti vidutiniškai 40 proc. – tai didžiausias teigiamas pokytis per pastarąjį dešimtmetį. Pastaraisiais metais lėšos atlyginimams mokslo sektoriuje didinamos sistemiškai, kyla ne tik dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai, bet ir doktorantų stipendijos.

2018 metais aukštosioms mokykloms skirtos lėšos – 23 mln. eurų – sudarė galimybę dėstytojų ir mokslininkų atlyginimus vidutiniškai didinti 20 proc. 2019 metų pradžioje aukštosios mokyklos pateiks ataskaitas, kaip šios lėšos buvo panaudotos.

Situaciją aptarus su studentais ir aukštųjų mokyklų atstovais, priimtas sprendimas indeksuoti studijų kainą. Nutarta ją universitetams didinti 12 proc., o kolegijoms 15 proc., siekiant stiprinti kolegijų studijas, mažinti aukštojo mokslo finansavimo sistemos netolygumus.

Tikslinant 2019 m. valstybės biudžeto projektą, 2018 m. dėstytojų ir mokslininkų darbo užmokesčio padidinimui papildomai skirtos lėšos perskirstomos indeksuojant studijų kainas ir pagal mokslo rezultatus.

Pavyzdžiui, 2019 metais vienai bakalauro studijų vietai skiriamos lėšos socialinių mokslų srityje universitetuose didės nuo 1285 iki 1439 eurų, kolegijose – nuo 1089 iki 1252 eurų. Technologijos mokslų srityje universitetuose atitinkamai didės nuo 2274 iki 2547 eurų, kolegijose – nuo 1407 iki 1618 eurų. Indeksuotos kainos bus taikomos 2018 ir ankstesniais metais priimtiems studentams.

2019 metais mokslininkų ir dėstytojų atlyginimus planuojama didinti dar apie 16 proc. vidutiniškai, tam papildomai numatyta 22,9 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Dėstytojų ir mokslininkų atlyginimus nusistato pačios aukštosios mokyklos.

Nuo 2019 metų beveik dvigubai didinamos doktorantų stipendijos. Pirmųjų metų doktorantai kas mėnesį gaus 722 eurų stipendijas, o antrųjų-ketvirtųjų metų – 836 eurų. Tam papildomai iš valstybės biudžeto skiriama 8,2 mln. eurų.

ŠMM inf. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Teatro vadovė ir dvasinio konsultavimo specialistė

Rugsėjo pradžioje Šilutės kamerinio dramos teatro direktorė Ramunė Kiniulytė gimtadienio proga sulaukė dėmesio – ne šiaip gimtadienis, jau 40 metų. Kilusi iš Tauragės, jau 18 metų Šilutėje. Po teologijos mokslų studijų bendrakursė pakvietė į Šilutę, dirbo versle. Teatre – jau keturiolikti metai, jam vadovauja 12 metų. Baigė magistrantūrą, nenutolo nuo religijotyros, papildomai įgijo dvasinio konsultavimo žinių. Šilutės kultūros ir pramogų centre jau triūsia statybininkai – šį pastatą pradedama renovuoti. Šilutės kamerinis dramos teatras prisiglaudė buvusiame vaikų darželyje (Liepų 16, Šilutėje).

Žuvienės virimo čempiono žiedą išsivežė dzūkai

Tokia žinia vainikavo šeštadienį Šilutėje surengtą vienuoliktąjį tarptautinį Žuvienės virimo čempionatą. Lazdijų komanda „Dzūkų jūros piratai“, čempionate dalyvavę devintą kartą, šventė pergalę: vyr. virėjas Ramūnas Zdanevičius gavo tik nugalėtojui skirtą raudonos spalvos prijuostę, specialią plaketę, čempiono vėliavą ir žiedą. Nugalėtojų bėgimą katilų alėja lydėjo sveikinimo šūksniai. Šiemet į vienuoliktąjį tarptautinį Žuvienės virimo čempionatą Šilutės senojo turgaus aikštėje suvažiavo 55 komandos. Prie žuvienės ir žuvies sriubos katilų sukosi ne tik Šilutės rajono, bet ir iš visos Lietuvos, taip pat Latvijos, Lenkijos,

Patarimai žmonėms, kurie nori kurti verslą

Vos prieš keletą metų, bene įtakingiausias pasaulyje finansų rinkos žurnalas Forbes, Lietuvą įvertino kaip penkioliktą geriausią valstybę pasaulyje naujo verslo kūrimui. Tokia aplinka čia yra dėl puikios geografinės padėties, mažos geopolitinio konflikto rizikos, gana palankios mokestinės politikos ir sparčiai augančios ekonomikos. Lietuviams, kurie savo gimtojoje šalyje nori kurti verslą, nėra geresnio laiko daryti tai, nei dabar. Tuo metu, kai technologinės inovacijos užima vis didesnę mūsų gyvenimo dalį, atsiranda galybė unikalių nišų, kuriose galite įsitvirtinti, ir kur galite uždirbti. Tačiau svarbu

Seniūnė Dalia Drobnienė – apie kelių statybas ir… žiniasklaidos sąžinę

Dalia Drobnienė – tikra Rusnės salos dukra, čia gimusi ir užaugusi, čia jau septinti metai einanti seniūnės pareigas. Apie jau pastatytą estakadą kelyje į Rusnę, apie kelio nuo Prezidento Kazio Griniaus tilto iki estakados tvarkymo darbus D. Drobnienė kalba kaip solidžią darbo patirtį sukaupusi kelių ir tiltų statybos inžinierė. Premjerą Saulių Skvernelį gerbia ir to neslepia, šalies žurnalistus peikia žodžių neparinkdama… Pokalbį su Rusnės seniūne Dalia DROBNIENE pradėjome nuo Rugsėjo 1–osios proga saloje vykusių švenčių. – Buvau abiejose mokyklose. Rusnės