40 proc. didesnes algas dėstytojams ir mokslininkams?

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pasirašė įsakymą dėl studijų kainų indeksavimo. Kaip skelbia Švietimo ir mokslo ministerija, studijų finansavimas peržiūrimas siekiant sudaryti prielaidas studijų kokybei kilti.

Skirstant papildomas lėšas dėstytojų ir mokslininkų atlyginimams, didinamos lėšos vieno studento studijoms. Tai reiškia, kad daugėja lėšų, iš kurių mokami dėstytojų atlyginimai, ir jie kyla, skiriama daugiau lėšų vienam studentui išlaikyti.

Studijų lėšos 15 proc. augs kolegijose, 12 proc. universitetuose ir mokslo institutuose.

„Norint sudaryti prielaidas studijų kokybei kilti, svarbu peržiūrėti ir aukštojo mokslo finansavimą. Vienam studentui tenkančios lėšos iki šiol Lietuvoje – vienos mažiausių ES, reikšmingesnio studijų kainų didinimo nebuvo nuo 2009 metų, didžiąją studijų kainos dalį sudaro dėstytojų atlyginimai“, – sako ministrė J. Petrauskienė.

Pasak jos, nuoseklus dėstytojų ir tyrėjų atlyginimo didinimas – svarbi prielaida stiprinant studijų kokybę, užtikrinant, kad gerėja sąlygos aukštosiose mokyklose dirbantiems žmonėms“.

Kaip pabrėžia ministrė, iš viso per dvejus metus dėstytojų ir mokslininkų darbo užmokestis turėtų didėti vidutiniškai 40 proc. – tai didžiausias teigiamas pokytis per pastarąjį dešimtmetį. Pastaraisiais metais lėšos atlyginimams mokslo sektoriuje didinamos sistemiškai, kyla ne tik dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai, bet ir doktorantų stipendijos.

2018 metais aukštosioms mokykloms skirtos lėšos – 23 mln. eurų – sudarė galimybę dėstytojų ir mokslininkų atlyginimus vidutiniškai didinti 20 proc. 2019 metų pradžioje aukštosios mokyklos pateiks ataskaitas, kaip šios lėšos buvo panaudotos.

Situaciją aptarus su studentais ir aukštųjų mokyklų atstovais, priimtas sprendimas indeksuoti studijų kainą. Nutarta ją universitetams didinti 12 proc., o kolegijoms 15 proc., siekiant stiprinti kolegijų studijas, mažinti aukštojo mokslo finansavimo sistemos netolygumus.

Tikslinant 2019 m. valstybės biudžeto projektą, 2018 m. dėstytojų ir mokslininkų darbo užmokesčio padidinimui papildomai skirtos lėšos perskirstomos indeksuojant studijų kainas ir pagal mokslo rezultatus.

Pavyzdžiui, 2019 metais vienai bakalauro studijų vietai skiriamos lėšos socialinių mokslų srityje universitetuose didės nuo 1285 iki 1439 eurų, kolegijose – nuo 1089 iki 1252 eurų. Technologijos mokslų srityje universitetuose atitinkamai didės nuo 2274 iki 2547 eurų, kolegijose – nuo 1407 iki 1618 eurų. Indeksuotos kainos bus taikomos 2018 ir ankstesniais metais priimtiems studentams.

2019 metais mokslininkų ir dėstytojų atlyginimus planuojama didinti dar apie 16 proc. vidutiniškai, tam papildomai numatyta 22,9 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Dėstytojų ir mokslininkų atlyginimus nusistato pačios aukštosios mokyklos.

Nuo 2019 metų beveik dvigubai didinamos doktorantų stipendijos. Pirmųjų metų doktorantai kas mėnesį gaus 722 eurų stipendijas, o antrųjų-ketvirtųjų metų – 836 eurų. Tam papildomai iš valstybės biudžeto skiriama 8,2 mln. eurų.

ŠMM inf. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.

Vilija Blinkevičiūtė palinkėjo pagėgiškiams išrinkti mere moterį – Aušrą Zongailienę

Europos Parlamento narė socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė lankėsi Pagėgių krašte ir kartu  su pagėgiškiais socialdemokratais susitiko su Vilkyškių pieninės kolektyvu, Pagėgių, Žukų ir Natkiškių gyventojais. Vilija Blinkevičiūtė akcentavo moteriškąsias savybes, kurios praverstų Pagėgių krašto politikoje. Vyrai, vadovaudamiesi principais, savo tvirtomis nuostatomis, kartais priverda neskanios košės, o indus švariausiai išplauna moteris. Pavyzdys – Jungtinė Karalystė ir „Brexit“, kur premjerė moteris grumiasi su vyrų palikimu… „Jūsų krašte vyrai nuaštrinę kampus iki adatos smailumo… Kas susipykę, kas nevertina diskusijų  ar nepriima kitos nuomonės. Atėjo