40 proc. didesnes algas dėstytojams ir mokslininkams?

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pasirašė įsakymą dėl studijų kainų indeksavimo. Kaip skelbia Švietimo ir mokslo ministerija, studijų finansavimas peržiūrimas siekiant sudaryti prielaidas studijų kokybei kilti.

Skirstant papildomas lėšas dėstytojų ir mokslininkų atlyginimams, didinamos lėšos vieno studento studijoms. Tai reiškia, kad daugėja lėšų, iš kurių mokami dėstytojų atlyginimai, ir jie kyla, skiriama daugiau lėšų vienam studentui išlaikyti.

Studijų lėšos 15 proc. augs kolegijose, 12 proc. universitetuose ir mokslo institutuose.

„Norint sudaryti prielaidas studijų kokybei kilti, svarbu peržiūrėti ir aukštojo mokslo finansavimą. Vienam studentui tenkančios lėšos iki šiol Lietuvoje – vienos mažiausių ES, reikšmingesnio studijų kainų didinimo nebuvo nuo 2009 metų, didžiąją studijų kainos dalį sudaro dėstytojų atlyginimai“, – sako ministrė J. Petrauskienė.

Pasak jos, nuoseklus dėstytojų ir tyrėjų atlyginimo didinimas – svarbi prielaida stiprinant studijų kokybę, užtikrinant, kad gerėja sąlygos aukštosiose mokyklose dirbantiems žmonėms“.

Kaip pabrėžia ministrė, iš viso per dvejus metus dėstytojų ir mokslininkų darbo užmokestis turėtų didėti vidutiniškai 40 proc. – tai didžiausias teigiamas pokytis per pastarąjį dešimtmetį. Pastaraisiais metais lėšos atlyginimams mokslo sektoriuje didinamos sistemiškai, kyla ne tik dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai, bet ir doktorantų stipendijos.

2018 metais aukštosioms mokykloms skirtos lėšos – 23 mln. eurų – sudarė galimybę dėstytojų ir mokslininkų atlyginimus vidutiniškai didinti 20 proc. 2019 metų pradžioje aukštosios mokyklos pateiks ataskaitas, kaip šios lėšos buvo panaudotos.

Situaciją aptarus su studentais ir aukštųjų mokyklų atstovais, priimtas sprendimas indeksuoti studijų kainą. Nutarta ją universitetams didinti 12 proc., o kolegijoms 15 proc., siekiant stiprinti kolegijų studijas, mažinti aukštojo mokslo finansavimo sistemos netolygumus.

Tikslinant 2019 m. valstybės biudžeto projektą, 2018 m. dėstytojų ir mokslininkų darbo užmokesčio padidinimui papildomai skirtos lėšos perskirstomos indeksuojant studijų kainas ir pagal mokslo rezultatus.

Pavyzdžiui, 2019 metais vienai bakalauro studijų vietai skiriamos lėšos socialinių mokslų srityje universitetuose didės nuo 1285 iki 1439 eurų, kolegijose – nuo 1089 iki 1252 eurų. Technologijos mokslų srityje universitetuose atitinkamai didės nuo 2274 iki 2547 eurų, kolegijose – nuo 1407 iki 1618 eurų. Indeksuotos kainos bus taikomos 2018 ir ankstesniais metais priimtiems studentams.

2019 metais mokslininkų ir dėstytojų atlyginimus planuojama didinti dar apie 16 proc. vidutiniškai, tam papildomai numatyta 22,9 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Dėstytojų ir mokslininkų atlyginimus nusistato pačios aukštosios mokyklos.

Nuo 2019 metų beveik dvigubai didinamos doktorantų stipendijos. Pirmųjų metų doktorantai kas mėnesį gaus 722 eurų stipendijas, o antrųjų-ketvirtųjų metų – 836 eurų. Tam papildomai iš valstybės biudžeto skiriama 8,2 mln. eurų.

ŠMM inf. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Ar apmokestins automobilių stovėjimą Šilutės centrinėje gatvėje?

Šilutės r. savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komitete išklausyta informacija dėl galimybės apmokestinti automobilių stovėjimą Šilutės miesto centrinėse – Lietuvininkų ir Tilžės – gatvėse. Tilžės gatvėje dabar įprasta automobilius statyti abipus gatvės, važiuoti telieka siauroku gatvės viduriu. Kad miesto centras užkimštas stovinčiais automobiliais, jau niekas neneigia. Ką daryti? Posėdyje paminėta, kad automobilių stovėjimo aikštelės yra šalia Šilutės kultūros ir pramogų centro pastato, Šilutės H. Šojaus muziejaus, tačiau centrinėje Lietuvininkų gatvėje jų nuolatos pristatyta tiek, kiek tik telpa. Yra aikštelės netoli

„Atsiverkime: pasaulio grožis – mūsų sieloje“

Tokiais žodžiais lapkričio 22 d. prasidėjo Šilutės trečiojo amžiaus universiteto renginys, kuriame dalyvavo psichologė Rūta Gagienė, architektė, fotografė, dailininkė ir muzikantė Tatjana Petravičienė. Savo pirmosios poezijos knygos eilėmis pasidalijo Irena Šeputienė, padedama TAU literatų būrelio narių. Suaugusiųjų mokymo centro direktoriaus pavaduotoja Daiva Būdvytienė papasakojo apie suaugusiųjų mokymosi savaitės „Mokymosi pasaulis laukia. Keliaukime“ renginius. Veikė I. Šeputienės knygų ir T. Petravičienės pieštų fraktalų parodėlės. Renginio vedėja Aldona Sapronaitienė, priminusi Vydūno žodžius „Tik kuriantis žmogus yra gražus“, pirmiausia pakvietė kalbėti psichologę Rūtą

„Žvaigždūnės“ sėkmė

Dešimtąjį kartą Klaipėdoje lapkričio 21–23 d. vyko vienas didžiausių Baltijos šalyse tarptautinis įvairių šokių stilių (gatvės, šiuolaikinio, pop, baleto ir šou) atlikėjų čempionatas Lietuvos taurei laimėti („Lithuanian Cup 2019“). Pirmąją vietą pop stiliaus suaugusiųjų šokėjų kategorijoje laimėjo „Žvaigždūnės“ šokių klubo grupė „Mensa“. Grupė „Šaula“ jaunimo kategorijoje pelnė trečią vietą. Šokėjai buvo apdovanoti taurėmis, diplomais ir medaliais. Šiame šokių čempionate nėra jokių nominacijų, paguodos prizų, todėl laimėtos pirmoji ir trečioji vietos šilutiškiams suteikė labai daug džiaugsmo. Dalyvauti, varžytis ir laimėti prieš

Šilutės meno mokyklos pūtikai skina laurus

Vilniuje, Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje įvyko trečiasis Nacionalinis varinių pučiamųjų instrumentų solistų konkursas ,,Vario garsai“. Sėkmingai jame pasirodė Šilutės meno mokyklos muzikantai. Pučiamųjų instrumentų mokytojo eksperto Gražvydo Railos klasės trimitininkas Martynas Dirgėla tapo B grupės II vietos laureatu (koncertmeisterė Giedrė Augaitytė). Muzikos, meno mokyklų bei specializuoto muzikinio ugdymo programų konkurso dalyviai skirstomi į keturias amžiaus grupes: A – iki 11 metų, B – 12-13 metų, C- 14-15 metų, D- 16-19 metų. B grupėje, be kitų varinių instrumentų, dalyvavo