Trys patarimai, kaip apsisaugoti internete


Sausio 28 d. Europa mini Tarptautinę duomenų saugumo dieną. Šįmet, kai žmonės per karantiną gausiai naudojasi internetu, duomenų saugumo tema yra itin aktuali – vartotojų asmeninius duomenis dažniau taikosi pavogti programišiai, o bendrovės – išnaudoti  reklamai. Kaip apsaugoti privatumą internete ir neužkibti ant internetinių sukčių masalo, rašoma „Bitės“ pranešime žiniasklaidai.

„Internete žmonės linkę elgtis gerokai atsainiau nei realiame gyvenime, dėl to dažnai ir kyla rizika netekti asmeninių duomenų. Juk gatvėje nepuolame bendrauti su nepažįstamaisiais, tuo tarpu socialiniuose tinkluose dalis žmonių į draugus priima nežinomus asmenis ar neapdairiai atidaro nuorodas, kurias siunčia nežinomi siuntėjai. Svarbu suprasti, kad mūsų saugumo užtikrinimui visų pirma svarbu atsakingas mūsų pačių elgesys internete“, – sako Saulius Skirmantas, „Bitės“ kibernetinio ir IT saugumo vadovas.

Naudokite naršyklių plėtinius

Dauguma tinklalapių internete renka informaciją apie vartotojų naršymo įpročius. Apriboti asmeninę informaciją ir apsaugoti kompiuterį nuo užkrato per naršyklę gali padėti naršyklių plėtiniai, pavyzdžiui, „uBlock Origin“. Šį plėtinį palaiko visos populiariausios naršyklės – „Chrome“, „Firefox“, „Opera“.

Kitas plėtinys, „HTTPS Everywhere“, jus nukreips į saugesnę tinklalapio versiją, jei tik tinklalapis ją palaiko.

Pasak S. Skirmanto, šis plėtinys bus ypač pravartus naudojantis viešomis Wi-Fi prieigomis, nes gavusiems prieigą prie Wi-Fi tinklo duomenų neleis matyti, ką darote internete – jūsų duomenys bus užšifruoti.

Paslėpkite IP adresą

Kartais nutinka, kad tinklalapiai neturi šifruotos versijos, todėl naudodami Wi-Fi viešose prieigose ne visuomet galite būti tikri, jog kas nors neseka jūsų naršymo internete.

„Duomenis apsaugoti padeda virtualus privatus tinklas (Virtual private network – VPN), kuris leidžia užmaskuoti jūsų tapatybę paslėpdamas įrenginio IP adresą. Tiesa, atkreipkite dėmesį, kad nemokamos VPN paslaugos dažnai gali labiau pakenkti nei padėti. Nemokamų paslaugų tiekėjai neretai renka duomenis, kuriuos vėliau parduoda trečiosioms šalims“, – pastebi S. Skirmantas.

Bene geriausiai vertinami VPN sprendimai – „Express VPN“ ir Lietuvoje kuriamas „NordVPN“.

Saugokite privatumą socialiniuose tinkluose

Kiekvienas jūsų įrašas, komentaras ar „patinka“ paspaudimas „Facebook“ ar kitiems socialiniams tinklams apie jus suteikia informacijos, kuria jie dalinasi su daugybe kitų bendrovių.

„Vis dažniau pasitaiko atvejų, kai vartotojų asmeniniai naršymo duomenys patenka į trečiųjų šalių rankas ir yra panaudojami, pavyzdžiui, suasmenintai reklamai rodyti. Tai svarbus priminimas, jog asmeninius duomenis reikėtų saugoti ne tik nuo bendrovių, bet ir nuo kitų naudotojų – socialiniuose tinkluose draugų sąraše neturėti nepažįstamų ir su jais nesidalinti asmenine informacija“, – pataria S. Skirmantas.

Kokią informaciją „Facebook“ žino apie jus, galite pamatyti nustatymuose pasirinkę „Nuostatos ir privatumas“, „Nustatymai“, o tuomet dešiniame ekrano kampe – „Jūsų „Facebook“ informacija“. Atsidariusiame meniu ją galėsite atsisiųsti ir peržiūrėti.  Sustabdyti duomenų perdavimą trečiosioms šalims ateityje galite „Facebook Activity“ pasirinkę „Manage Future Activity“, o tuomet – „Future Off-Facebook Activity“.

Sustabdyti duomenų perdavimą trečiosioms šalims ateityje galite Facebook Activity pasirinkę Manage Future Activity, o tuomet – Future Off-F.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite