2024 m. stiprinama Lietuvos kariuomenės kovinė galia

2024 m. kariuomenės kovinė galia stiprinama naujais įsigijimais: nuo dronų iki moderniausių gynybos sistemų. Lietuva šiuo metu gyvena greitai besikeičiančioje geopolitinėje aplinkoje, todėl šalies gynybai yra skiriama vis daugiau dėmesio ir lėšų. Didėjantis gynybos biudžetas, kuris per pastaruosius ketverius metus išaugo daugiau kaip du kartus – nuo 1 030 mln. eurų 2020 m. iki 2 092 mln. eurų šiemet – leidžia spartinti anksčiau parengtų ilgalaikių ginkluotės ir karinės technikos įsigijimo planų įgyvendinimą bei dairytis naujų, efektyvių ginkluotės sistemų.

Ginkluotė įsigyjama ne tik pagal kariuomenės ilgalaikius pajėgumų plėtros planus, bet ir sparčiai reaguojama į tai, ko reikalauja kasdien besikeičianti saugumo situacija regione, taip pat yra mokomasi iš Ukrainos pamokų. Šiais metais baigiama ir toliau sėkmingai tęsiama dešimtys kariuomenei svarbių ginkluotės bei technikos įsigijimo projektų, kurių įgyvendinimas reikšmingai sustiprins kariuomenės kovinę galią, karių apsaugą, manevrą sausumoje, oro erdvės gynybą, žvalgybą ir logistinius gebėjimus.

Atsižvelgiant į tai, ko reikia NATO reikalavimus atitinkančiai Lietuvos kariuomenei, yra įsigyjamos pėstininkų kovos mašinos, šarvuotos transporto priemonės, prieštankinė ginkluotė, įvairios paskirties dronai, antidronai, lengvoji ginkluotė, vystomos mūšio valdymo informacinės ir simuliacinės sistemos, perkamos artilerinės sistemos ir kita karinė įranga bei ginkluotė.

Šiemet planuojama užbaigti tokių svarbių įsigijimų projektų, kaip priešmininio bei paieškos ir gelbėjimo laivo, patrulinių laivų radarų, nešarvuotų visureigių įgyvendinimą. Taip pat bus baigta įsigyti atkuriamam Lietuvos kariuomenės Rūdninkų poligonui ir Karinių oro pajėgų Aviacijos bazei reikalinga įvairios paskirties inžinerinė įranga ir technika, priimančiosios šalies paramai skirta įvairios paskirties įranga.

Dar šiais metais kariuomenės ginkluotės arsenalą turėtų papildyti ir koviniai dronai. Karas Ukrainoje, o ir ankstesnės prognozės rodo, kad dronų sistemos vaidina itin svarbų vaidmenį. Be kovinių dronų įsigyjamos ir žvalgybos funkcijų atlikimui skirtos bepiločių orlaivių sistemos, antidroniniai prietaisai, tokie kaip mobilios ir nešiojamos bepiločių orlaivių užkardymo priemonės, bepiločių orlaivių aptikimo sistemos, bepiločių orlaivių visakryptės užkardymo priemonės.

Sėkmingai tęsiami ir kiti anksčiau pradėti krašto apsaugos sistemai svarbūs ginkluotės ir technikos įsigijimų projektai: iki šiol Lietuvos kariuomenės neturėtų reaktyvinių salvinių sistemų, vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų antro etapo, šarvuotų visureigių JLTV antro etapo, 155 mm haubicų antro etapo, vidutinio siekio mobilių radarų, artilerinių radarų, universalių sraigtasparnių platformos, elektroninės kovos įrangos.

Jau pradėtos įsigyti ir mobilios ant šarvuotų visureigių JLTV montuojamas oro gynybos sistemos, leisiančios sėkmingai užtikrinti oro gynybą, greitai ir efektyviai sunaikinti priešo pajėgų dronus. Be dėmesio nelieka ir karių bei rezervo karių aprūpinimas. Perkama individuali kario ginkluotė, ekipuotė ir individualios cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės apsaugos priemonės.

Skyrus papildomų asignavimų gynybai, būtų paankstintas ir dar šiais metais pradėtas pėstininkų kovos mašinų antro etapo įsigijimas, taip pat vyksta diskusijos dėl sunkiosios technikos įsigijimo iniciavimo, kuri būtų reikalinga nacionalinei divizijai. Ginkluotės įsigijimo projektų įgyvendinimas derinamas kartu su amunicijos įsigijimais ir reikalingos infrastruktūros plėtra. Pagal šiemet vykdomus projektus įsigyjama ginkluotė Lietuvos kariuomenę etapais turėtų pasiekti per artimiausius kelis metus.

2024 m. Lietuvos kariuomenės modernizacijai ketinama skirti daugiau kaip 45 proc. gynybos biudžeto arba beveik 1 mlrd. eurų. Pagal galimybes siekiama įsigijimus vykdyti ir iš Lietuvos gamintojų, todėl nemaža dalis lėšų lieka Lietuvos ekonomikoje, tai taip pat leidžia sutrumpinti ir tiekimo grandines.

Krašto apsaugos min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Lietuvos paštas įspėja apie naują sukčių taktiką – smalsumas kainuoja!

Lietuvos paštas atkreipia dėmesį į pastaruoju metu pradėtus vykdyti naujo tipo sukčiavimus. Jais siekiama išvilioti pinigus, pasitelkiant išperkamųjų siuntų siuntimą atsitiktiniams gyventojams. Išperkamoji siunta – tai siunta, už kurią siuntėjo nurodytą sumą siuntos gavėjas sumoka jos atsiėmimo paštomate ar atvykus kurjeriui metu. Sukčiavimo scenarijus paprastas – siunčiamos menkavertės siuntos atsitiktiniams gyventojams. Gyventojas gauna žinutę, kad siunta atkeliavo į paštomatą, ir kviečiama ją atsiimti. Tam, kad atsidarytų paštomato durelės, jis prieš tai turi už siuntą susimokėti. Smalsumo vedinas klientas susimoka ir

Šilutėje gyvenantis Eljotas Zaremba – daugiausia medalių oficialiose varžybose iškovojęs 6-metis sportininkas

„Rekordų akademija“ savo Facebook paskelbė šią naujieną. Paskaitykime. Lietuvos rekordas: Šilutėje gyvenantis Eljotas Zaremba – daugiausia medalių oficialiose varžybose iškovojęs 6-metis sportininkas. Jo sąskaitoje – 61 aukso, 14 sidabro ir 7 bronzos medaliai! Didžioji dalis medalių iškovota Jiu-Jitsu varžybose, vykusiose ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiose ES šalyse, taip pat JAV, Šveicarijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Tarp trofėjų – ir 15 taurių bei NAGA čempiono diržas, iškovotas JAV vykusiame čempionate. Medalius Eljotas pelnė ir kitose sporto šakose – motokrosas, keturračiai, bėgimas,

Lietuvos istorija, įamžinta monetose, medaliuose

Jau praėjo 33 metai nuo Sausio 13-osios įvykių. Ši pergalė Lietuvos istorijoje yra viena iš didžiausių ir reikšmingiausių, ji paskatino sovietų imperijos griūtį. Šiai pergalei įamžinti buvo sukurti ir išleisti specialūs apdovanojimai ir monetos. Lietuvos bankas, minėdamas Sausio 13-osios įvykių penkerių metų jubiliejų, 1996 m. išleido kolekcinę proginę 50 litų monetą. Moneta nukaldinta iš 925 prabos sidabro, sveria 23,3 g, monetos skersmuo 34 mm, tiražas – 6 000 vienetų. Monetos averse vaizduojamas Lietuvos Respublikos herbas skyde, iš abiejų jo pusių

Apsemti kelių ruožai sudaro 70 km

Automobilių kelių direkcija vasario 27 d. paskelbė sąrašą kelių ruožų, kurie vis dar apsemti potvynio vandens. Iš viso Lietuvoje po vandeniu tebėra 70 km kelių, daugiausia – Šilutės rajone, Pagėgių savivaldybės teritorijoje. Apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas: kelyje Rusnė-Pakalnė-Uostadvaris nuo 4,55 iki 7,09 km vandens gylis 20 cm; kelyje Rusnė-Galzdonai-Plaškiai penkiose atkarpose vandens gylis 40, 60, 30, 60 ir 60 cm; kelyje Juknaičiai-Sausgalviai-Tatamiškiai dviejose atkarpose vandens gylis po 50 cm; kelyje Rusnė-Bevardis upelis nuo 2,60 iki 5 km vandens

Taip pat skaitykite