Mėnesio archyvai: balandžio 2023

Ruošiant automobilį pavasariui nepakanka vien pakeisti padangas…

Po žiemos tinkamai nesutvarkytas automobilis gali kelti pavojų tiek pačiam vairuotojui, tiek kitiems eismo dalyviams, todėl techninės priežiūros nereikėtų apleisti. Ekspertai rekomenduoja nesusitelkti tik į padangų keitimą ir ratų geometrijos korekciją – po žiemos dėmesio reikia ir kėbului, ir net valytuvams. Pasak „Audi“ ir „Volkswagen“ servisų specialistų, pavasarinis padangų keitimas yra tinkamas metas patikrinti važiuoklę, nes žiemą ir pavasarį temperatūrai svyruojant apie nulį, keliuose atsiranda duobių, kurios tampa dažna važiuoklės ir automobilio pakabos pažeidimų priežastimi. Taip pat svarbu patikrinti ratų

Reikalavimus nacionalinei paramai gauti atitinka beveik 90 proc. šalies pieno gamintojų

8 mln. eurų siekiančią nacionalinę paramą galės gauti 9 iš 10 pieno gamintojų. Reikalavimus šiai paramai gauti atitinka 10 615 ūkininkų. Pieno gamintojai iki gegužės 5 d. kviečiami teikti paraiškas. Daugiausia pieno gamintojų, tinkamų nacionalinei pagalbai gauti, yra Šilalės rajone. Čia potencialių paramos gavėjų yra 989. Tai yra 91 proc. visų rajone pieną pardavusių pieno gamintojų. Kelmės rajone tokių pieno gamintojų priskaičiuojama 776 – tai yra 96 proc. gamintojų nuo bendro skaičiaus rajone. Šilutės rajone pieno gamintojų, atitinkančių reikalavimus paramai

Ekspertų patarimai: kodėl pavasarį tikrinti automobilio važiuoklę – gyvybiškai svarbu

Po žiemos ne tik žmogaus organizmui reikalingas pastiprinimas vitaminais, dažnam automobiliui po apsnigtų, slidžių ir šlapių kelių sezono taip pat būtina profilaktinė apžiūra bei atnaujinimas. Draudikai atkreipia dėmesį, kad staigūs temperatūros pokyčiai, druskos ir duobės keliuose, susidariusios dėl sniego sankaupų, ypatingai paveikia transporto priemonės važiuoklę. „Automobilio važiuoklės paskirtis – užtikrinti tinkamą ir nuolatinį transporto priemonės ratų kontaktą su kelio danga. Važiuoklės būklė ypač svarbi atliekant posūkio manevrą. Jei dėl netvarkingos važiuoklės vienas ratas kelyje patenka į duobę, ant kelkraščio ar

Lietuvoje dirbantys ukrainiečiai per metus sumokėjo daugiau kaip 58 mln. eurų mokesčių

Lietuvoje šiuo metu dirba daugiau kaip 24 tūkst. ukrainiečių, įdarbintų nuo karo Ukrainoje pradžios ir dirbančių pagal darbo sutartis. Tai pusė visų į mūsų šalį atvykusių darbingo amžiaus ukrainiečių. Iš viso nuo karo pradžios apie 12,7 tūkst. ukrainiečių įsidarbinti padėjo Užimtumo tarnyba, o dar 1,9 tūkst. darbo vietų ukrainiečiams siūloma šiuo metu. Iki 2023 m. kovo mėnesio, tai yra per metus nuo karo pradžios, Lietuvoje prieglobstį radę ukrainiečiai į mūsų šalies biudžetą sumokėjo daugiau kaip 58 mln. eurų mokesčių, iš

Laivai jau skrodžia vandenis

Primename, kad balandžio 1 d. Vidaus vandens kelių direkcija paskelbė navigacijos sezono pradžią eksploatuojamuose valstybinės reikšmės vidaus vandens keliuose. Jau paruoštas laivakelis nuo Kauno iki Atmatos žiočių bei Kuršių marios: farvateris pažymėtas šviečiančiais navigaciniais ženklais-bujomis, nuolatos tikrinami gyliai ir vykdomi valymo darbai. Likusieji vietinės reikšmės vandens keliai bus paruošti iki balandžio 20 d. Lietuvoje yra 884,4 km valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių, iš kurių 2023 m. eksploatuojami 467 km. Navigacijos trukmė – iki 241 parų nuo balandžio 1 d. iki

Šilutės įstaigose įrengti dar 4 defibriliatoriai

Keturiose Šilutės įstaigose įrengti automatiniai išoriniai defibriliatoriai: Šilutės kultūros ir pramogų centre, F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje, Šilutės Vydūno gimnazijos sporto salėje bei Laisvalaikio ir sporto namuose, kurių atidarymas suplanuotas balandžio 20 d. o lankytojų laukiama jau balandžio 21 d. Čia veiks baseinas. Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis informavo, kad keturis automatinius išorinius defibriliatorius nupirko savivaldybė, vieno kaina su įrengimu sudaro 1520 Eur. Visas pirkinys kainavo 6080 Eur. S. Šeputis priminė, jog anksčiau tokia įranga buvo nupirkta ir sumontuota

R. Baškytė: „Kad pažintum šalį, turi pažinti jos saugomas teritorijas“

Vykdami į užsienio šalis, stengiamės pakeliauti po jų nacionalinius parkus ir draustinius. Ten tikėdamiesi pamatyti išskirtinius gamtos kūrinius. Tačiau gyvendami Lietuvoje nebūtinai esame aplankę nors pusę jos saugomų teritorijų, kurios sudaro net 18 proc. viso šalies ploto. „Mes ne ore kabome, o gyvename valstybėje, kuri turi tam tikras gamtines sąlygas. Tai yra mūsų pamatas. Jeigu aš pažįstu gamtą, tai tampu jos bičiuliu ir galiu prisidėti prie išsaugojimo. Juk žmogus saugo tada, kai jam yra svarbu, kai jam patinka, kai jis