2022 m. perkūnija griaudėjo rečiau. Užfiksuota apie 72 tūkst. žaibų išlydžių
Lietuvoje per metus užfiksuota kiek daugiau nei 71 tūkst. žaibų išlydžių. Kaip įprasta, dauguma išlydžių fiksuota tarp debesų, o į žemę trenkė tik kas ketvirtas žaibas. Dažniausiai perkūnas trankėsi popietės ir vakaro valandomis. Didžiausia teorinė tikimybė būti nutrenktam žaibo užfiksuota lygiai 18.20 val.
Susumavus 2022 metų duomenis nustatyta, kad didžiausias žaibo iškrovų tankis stebėtas Kėdainių, Kalvarijos, Kaišiadorių ir Ukmergės r. sav. Ten vidutiniškai į kiekvieną kvadratinį kilometrą teko po du žaibų išlydžius. Kai kuriose minėtų savivaldybių dalyse žaibų tankis siekė iki 4 išlydžių/km2.
Mažiausiai žaibavo Biržų, Kretingos, Kelmės ir Mažeikių r. savivaldybėse.
Labiausiai žaibavo Lietuvoje birželio 10 d., kai per šalį slinko nedidelės apimties, bet labai intensyvios audros, nešusios smarkias liūtis ir labai stambią krušą. Tuomet užfiksuota beveik 13 tūkst. išlydžių. Įdomu tai, jog pernai nemažai perkūnijų būta žiemos mėnesiais. Ypač vasarį, kai užfiksuoti net 178 žaibų išlydžiai (2021 m. per visus 3 žiemos mėnesius jų buvo tik 6).
2022 m. vasarį per Lietuvą slinko gilūs ciklonai, kurie nulėmė ne tik minėtus perkūnijos pliūpsnius, bet kartais sukeldavo net uraganinio stiprumo vėjo gūsius.
Perkūnija ir ją lydintys vėjai, stambi kruša bei liūtys yra vieni iš pavojingiausių meteorologinių reiškinių, kasmet atnešantys nemažai nuostolių. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje nuo 2012 m. veikia žaibų aptikimo sistema (ŽAS), fiksuojanti atmosferos elektrinių iškrovų laiką, vietą ir stiprumą.
Žaibų detektoriai, esantys Biržų, Šilutės, Varėnos ir Raseinių meteorologijos stotyse beveik 350 km spinduliu aptinka daugiau kaip 90 proc. visų žaibų išlydžių. Tad ŽAS kartu su meteorologiniais radiolokatoriais yra nepamainomas įrankis pavojingoms audroms sekti.
Parengė: LHMT Klimato ir tyrimų skyriaus specialistas Lukas Sudvajus