Mėnesio archyvai: gegužės 2021

Gyventojams už paspirtukus ir kitas mažataršes judumo priemones – 6 mln. eurų

Aplinkos ministerija ir šiemet skirs kompensacines išmokas gyventojams, sunaikinusiems savo taršų automobilį ir įsigijusiems metinį viešojo transporto bilietą arba mažataršę judumo priemonę, elektrinį ar įprastą dviratį arba elektrinį paspirtuką. Šiam tikslui iš Klimato kaitos programos numatyta 6 mln. eurų. Numatyta maksimali 1000 eurų išmoka vienam pareiškėjui už: viešojo transporto (autobusų, troleibusų, geležinkelio) metinius ar kitus bilietus, išskyrus vienkartinius, E-piniginės papildymą viešojo transporto paslaugų išlaidoms kompensuoti, dviračių, elektrinių paspirtukų, lengvųjų automobilių (rekomenduojama elektromobilių) pasidalijimo paslaugų (nuoma, neteikiant vairavimo paslaugos) išlaidas. 500 eurų kompensacija bus mokama

Ateitis – be automobilių

2030 metais žmonės miestuose daugiau naudosis viešuoju transportu, dviračiais, vaikščios pėsčiomis, o automobiliais vyks vos 40 proc. visų kelionių, gerokai išaugs elektromobilių skaičius, traukiniai taps ekologiška ir patrauklia kelionės priemone – tokį „Laisvė judėti“ svarbiausių darbų planą pristatė susisiekimo ministras Marius Skuodis neseniai surengtoje spaudos konferencijoje. „Norime sukurti tokią sistemą, kad žmonėms judėti tiek miestuose, tiek tarp jų būtų kuo patogiau ir paprasčiau, todėl investuosime į kuo daugiau patogių ir greitų jungčių, plėtosime elektromobilių parką, nes šių transporto priemonių skaičius

Geros žinios skiriant ligos, vaiko priežiūros ir nedarbo draudimo, vienišo asmens išmokas

Vyriausybė nusprendė pritarti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymams sudaryti palankesnes sąlygas gauti motinystės ir tėvystės, vaiko priežiūros, ligos bei nedarbo socialinio draudimo išmokas, skirti daugiau lėšų užimtumo skatinimo priemonėms. Taip pat įteisintos vienišo asmens išmokos sąlygos. Ligos ir motinystės įstatymo projektu siūloma asmenims, kuriems pandemijos metu buvo paskelbta prastova, išmokas skaičiuoti iš laikotarpio, buvusio iki karantino paskelbimo, t. y. pagal pajamas, turėtas nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. Taip pat siūloma atsisakyti sąlygos,

Vyriausybė nusprendė ilginti išmokų nukentėjusiems nuo COVID-19 terminą, plėsti paramos gavėjų ratą

Vyriausybė penktadienį pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymams tobulinti Užimtumo įstatymą ilginant subsidijų darbo užmokesčiui, darbo paieškos išmokų skyrimo terminą bei plečiant socialinės paramos gavėjų ratą. Įstatymo projektu numatoma, kad išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie įtraukti į nukentėjusiais nuo ekstremaliosios situacijos ir karantino sąrašą, skiriamos ir mokamos, kai savarankiškai dirbančio asmens paskutinio ataskaitinio mokestinio laikotarpio pajamos, palyginti su priešpaskutinio ataskaitinio mokestinio laikotarpio pajamomis, sumažėjo ne mažiau kaip 30 proc. Nustatyti, kad išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims mokamos ne ilgiau kaip

Siūloma priartinti bankomatus prie miestelių ir kaimo gyventojų

Siūloma nustatyti, kad ne mažiau nei 95 procentai šalies gyventojų turi turėti galimybę ne didesniu nei 5 km atstumu ir ne mažiau nei 97 procentai šalies gyventojų turi turėti galimybę ne didesniu nei 10 km atstumu nuo savo deklaruotos gyvenamosios vietos pasiekti bankomatus, atliekančius grynųjų pinigų išdavimo operacijas. Tokį Bankų  įstatymo pakeitimo projektą penktadienį įregistravo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas kartu su įvairioms frakcijoms atstovaujančiais parlamentarais. Projekte siūlomas įteisinti atstumas nuo bankomatų įvardijamas kaip „protingas atstumas“.

Kada kils palūkanų normos?

Jau daugiau nei dešimtmetį bazinės palūkanų normos euro zonoje artimos nuliui, o nuo 2014 metų vasaros jos yra neigiamos. Ir Europos Centrinis Bankas (ECB), ir kiti didieji pasaulio centriniai bankai žada dar bent kelerius metus išlaikyti itin žemų palūkanų normą bei kitomis priemonėmis skatinti ekonomikų atsigavimą ir suklestėjimą. Kas galėtų sujaukti tokius planus ir paskatinti greitesnį palūkanų normų kilimą? Ekonomikų spurtas ir infliacijos ausys Tarpbankinių palūkanų normų Euribor ateities sandoriai signalizuoja, kad palūkanų normų kilimas išlieka gana tolima perspektyva. Šiuo

Beveik pusė Baltijos šalių šeimų ketina skolintis būstui įsigyti

„Luminor“ banko atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei trečdalis Lietuvoje apklaustų šeimų planuoja įsigyti naują būstą per artimiausius 2-5 metus ir beveik pusė jų tai darytų skolintomis lėšomis. Palyginti su latviais ir estais, lietuviai yra geriau susipažinę su būsto paskolų sąlygomis ir net trečdalis apklaustų šeimų jau žino, kokio dydžio paskolą galėtų gauti bei kokio pradinio įnašo tam reikėtų. „Luminor“ atliktas tyrimas atskleidė, kad naują būstą įsigyti nuosavomis lėšomis planuoja 15 proc. Lietuvoje, 12 proc. Estijoje ir 18 proc. Latvijoje

Savaitgalį jau galima žvejoti kiršlius ir salačius, o žiobrių žvejyba draudžiama nuo pirmadienio

Aplinkos ministerija sulaukia daug paklausimų dėl mėgėjų žvejybos draudimų galiojimo, kai jų pradžia arba pabaiga sutampa su savaitgaliais. Šį savaitgalį tai aktualu žvejojantiems kiršlius ir salačius, kurių draudimo laikotarpis baigiasi bei žiobrius, kurių draudimo laikotarpis prasideda. Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse  nustatyta, kad kai pirmoji draudimo diena yra savaitgalis ar valstybinė šventė, draudimas įsigalioja kitą dieną po savaitgalio ar valstybinės šventės. Draudimas negalioja paskutiniąją draudimo dieną, jei ji yra savaitgalis ar valstybinė šventė. Atsižvelgiant į šią Taisyklių nuostatą, šiais metais gegužės 15