Mėnesio archyvai: vasario 2021

Šlapio sniego apdraba – kas tai?

Kadangi šalyje nuo praėjusios savaitės vidurio vis dar yra be elektros likusių gyventojų, kai dėl šlapio sniego apdrabos miškingose vietose virstantys medžiai nutraukė elektros laidus, verta plačiau pakalbėti apie šio retai pasitaikančio meteorologinio reiškinio prigimtį ir statistiką. Šlapio sniego apdraba yra viena iš apledėjimo rūšių, apibūdinama kaip  šlapio sniego sluoksnis, prilipęs prie laidų, medžių ir kitų (dažniausiai horizontalių) paviršių. Paprastai krintant šlapdribai, oro temperatūra sukiojasi apie nulį arba būna teigiama. Kai oro temperatūra žemesnė nei 0°C, šlapias sniegas sušąla tankiu,

Vien per sausį Šilutės rajone užregistruota 90 mirčių…

Šilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos poskyris skelbia, kad sausį užregistruotas 21 naujagimis, 90 mirusių asmenų, 3 santuokos ir 15 ištuokų. Sulaukta 18-os berniukų ir 3 mergaičių, 8 naujagimiai yra Šilutės miesto gyventojai, kiti – kaimiškųjų seniūnijų. Populiarūs vardai – Kajus, Gabrielius, Gabija, reti – Oskaras, Matėjus, Iglė. Per vieną mėnesį – 90 mirčių. Šilutės rajone tai labai didelis skaičius. Beveik po tiek pat mirusiųjų užregistruota vyrų ir moterų, bei po tiek pat Šilutėje ir kaimų seniūnijose. Vienas vyras ir viena

Vasario 2-ąją minima Pasaulinė pelkių diena

Lietuva ir dar 170 valstybių yra pasirašę pelkėms apsaugoti skirtą Ramsaro konvenciją. Šiuo lygiai prieš 50 metų Irano mieste Ramsare sudarytu tarptautiniu susitarimu saugomos ne tik visos planetos išlikimui svarbios pelkės, bet ir kitos vietos, kuriose gausu vandens. Tai žemapelkės, aukštapelkės, nendrynai, dirbtiniai ir natūralūs vandens telkiniai, pastoviai ar laikinai užmirkusios teritorijos. Visos jos vadinamos šlapžemėmis. Lietuvoje yra per pelkes nusidriekusių pažintinių takų, kur gyventojai gali pasigrožėti natūralia gamta. Iš aštuonių tokių takų vienas yra Šilutės rajone – tai Kintų

Testą po sąlyčio su užsikrėtusiuoju COVID-19 sutinka atlikti vidutiniškai kas penktas žmogus

Sausį žmonių, kurie po turėto sąlyčio su užsikrėtusiuoju koronavirusine infekcija (COVID-19) sutinka atlikti laboratorinį tyrimą COVID-19 ligai nustatyti, dalis, skaičiuojant nuo visų nustatytų didelės rizikos sąlytį turėjusiųjų, lyginant su gruodžiu, išliko panaši. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys rodo, kad nuo gruodžio 1 d. iki sausio 23 d. iš visų nustatytų didelės rizikos sąlytį turėjusių asmenų tyrimui NVSC užregistravo vidutiniškai 20 proc., šiems žmonėms sutikus tokį tyrimą atlikti. Sąlygos atlikti testą sudaromos visiems didelės rizikos sąlytį turėjusiems asmenims. NVSC ragina

Pandemija Lietuvoje traukiasi? Rodikliai gerėja

Pandemija Lietuvoje toliau traukiasi. Atvejų skaičiaus ir teigiamų tyrimų procento kritimas 2021 m. sausio 25–31 d. pagreitėjo, palyginti su praeitos savaitės situacija: Toliau daugėja savivaldybių, kuriuose per 7 dienas buvo fiksuota iki 5 atvejų per dieną – tokių dabar yra 24 ir dar 18-oje atvejų skaičius neviršija 10 atvejų per dieną; Seniūnijų lygmeniu Lietuvoje taip pat atsiranda „žaliųjų zonų“, kuriose nefiksuota naujų atvejų per 14 dienų. Išlaikydami esamą atvejų kritimo tempą, 200 atvejų per dieną vidurkį, kurį išlaikius būtų pasiekta

Į Lietuvą atvykti leista 792 Baltarusijos piliečiams

Vasario 2 d. duomenimis vidaus reikalų ministro įsakymu yra išduoti 792 leidimai Baltarusijos piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką ypatingais humanitariniais tikslais, iš jų  – 367 Baltarusijos piliečiai jau yra Lietuvoje, o prieglobsčio pasiprašė 90 asmenų. Toks vidaus reikalų ministro leidimas išduodamas gavus Užsienio reikalų ministerijos motyvuotą siūlymą dėl užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką dėl ypatingų humanitarinių priežasčių (pvz. dėl susiklosčiusių politinių aplinkybių ar kitokių grėsmių). Tokie leidimai išduodami nukentėjusiems nuo režimo ir represijų ar persekiojamiems Baltarusijos piliečiams, aktyviems opozicijos atstovams.

Nukentėjusiems nuo korovaniruso pandemijos – papildomai 45 mln. eurų lengvatinėms paskoloms

Žemės ūkio ir žuvininkystės srityse veikiantys ūkio subjektai, dėl COVID-19 protrūkio susidūrę su apyvartinio kapitalo trūkumu, vėl gali gauti finansavimą lengvatinėms paskoloms ir užtikrinti savo veiklos tęstinumą. Jiems valstybė papildomai skyrė 44 mln. 818 tūkst. eurų – šios lėšos jau pradedamos skolinti. Praėjusiais metais pagal Nacionalinės plėtros įstaigos UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo (ŽŪPGF) administruojamą skatinamąją finansinę priemonę lengvatinių paskolų už 88,5 mln. eurų suteikta beveik 700 nuo COVID-19 nukentėjusių ūkio subjektų. Žemės ūkio ministerija inicijavo, kad paskolų priemonei

Draudikai primena: įprotis vaikščioti su išmaniuoju rankose šiomis dienomis – ypač pavojingas

Pasivaikščioti išėję pėstieji turėtų būti itin atidūs – sinoptikų prognozuojama silpnai teigiama temperatūra tirpdys sniegą, ją keičiantis lengvas šaltukas grasins plikledžiu. Atodrėkio metu nuo stogų krenta ir tirpstančios sniego pusnys bei varvekliai, sukeldami pavojų praeivių ar prie pastatų paliktų automobilių saugumui. Pasak draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento direktorės Karolinos E. Karpovos, permainingų orų metu, neigiamai temperatūrai kaitaliojantis su teigiama, kasmet itin padidėja traumų tikimybė. „Išnagrinėję savo turimą statistiką galime pastebėti tendencijas: dažniausiai nugriūnama pakankamai neįvertinus slidumo, einant per greitai,