2020-ieji – metai, kokių dar nematėme

„Pamarys“ pasidomėjo, kokie besibaigiantys 2020 metai buvo vietos politikams.

 

Šilutės r. savivaldybės tarybos narė, Žemaičių Naumiesčio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Laimutė Uselienė:

„Tikras iššūkis buvo pavasarį per karantiną pradėtas nuotolinis mokymas. Spragų mokinių žiniose liko, jos dar didėja. Tai turės įtakos mokinio ateičiai, sakyčiau, net gyvenimui. Daug priklauso nuo mokinio supratimo, ar nori mokytis, ar gali. Reikia ir sąlygų. Žinau tokių, kurie mokytis išeina į atskirą pastatą, tai tarsi išėjimas į mokyklą…  Nelengvi metai ir pedagogams, ir mokiniams bei jų tėvams, ir gimnazijos administracijai.

Susidūrėme su suvaržymais: nesiburti, nebendrauti, neišvykti… Jie buvo ir tebėra reikalingi, bet psichologiškai sunkūs. Gali ir depresija užpulti. Visomis prasmėmis pandemijos pasekmės bus jaučiamos dar ilgai, gal net labai ilgai. Juk palietė visas žmogaus gyvenimo ir veiklos sritis.

Antra savaitė gydausi nuo koronaviruso infekcijos. Nežinau, kur užsikrėčiau, nes dirbu nuotoliniu būdu, esu buvusi tik vietos parduotuvėje, vaistinėje, su sergančiais COVID-19 kontaktų neturėjau… Labai sunkios buvo ligos pirmosios dienos: kosulys, kaulų laužymas ir visa kita… Buvo taip blogai, kad vaistus nuo skausmo gerdavau tris kartus per dieną, dabar užtenka tik vakare. Laukiu vakcinos, tikrai skiepysiuosi. Sako, persirgus imunitetas susidaro 3-4 mėnesiams, bet galima ir pakartotinai susirgti.

Sunku pasakyti, kas dėl pandemijos, karantinų nukentės labiausiai. Manau – visi.

Pažįstu Žemaičių Naumiestyje verslininkų, kurie teikė maitinimo paslaugas. Menkai jiems pagelbėjo prekyba maistu išsinešti. Verslai bus stipriai nukentėję, daugėja bendarbių, šalies eknomikai suduotas didelis smūgis.

Ir Šilutės rajono savivaldybės taryba dirba nuotoliniu būdu, į mūsų bendravimą įnešta naujų vėjų. Savivaldybė turi skolų, nesurenkami planuoti mokesčiai. Su gyventojais nesusitinkame, jų neišklausome, pernai susitikdavau gerokai dažniau. Sunkūs šie metai visiems“.

 

Edgaras Padimanskas: „Antra savaitė saviizoliacijoje…“

Šilutės r. savivaldybės tarybos narys, Šilutės ligoninės konsultacinės poliklinikos vedėjas COVID-19 skyriaus vadovas:

„Man su kolegomis lapkritį Šilutės ligoninėje teko įkurti skyrių koronavirusu užsikrėtusiems asmenims gydyti. Dvi savaites buvau saviizoliacijoje, nes žmona, dukros susirgo, o mano COVID-19 testas buvo neigiamas. Gal kokia klaida? Gal besimtome forma būsiu sirgęs?

Jeigu testas vėl bus neigiamas, netrukus grįšiu į darbą, į skyrių, kur gydomi koronavirusu užsikrėtę pacientai. Mūsų rajone situacija nėra bloga. Buvusio Vaikų ligų skyriaus patalpose su kolegomis įrengėme skyrių COVID-19 ligoniams gydyti, čia sugabenta visa reikalinga įranga, priemonės. Nors į darbą neinu, bet žinau, kad pirmadienį šiame skyriuje buvo 16 ligonių, iš jų 4 būklė sunkesnė, tačiau nėra tokia, kad tektų vežti gydyti į Klaipėdos ligoninę dėl sunkios būklės. Jei prireikia reanimuoti, naudoti plaučių vėdinimo įrangą, iš Šilutės išvežame į Klaipėdą.

Mūsų ligoninė yra atraminė, mes gydome vidutinio sunkumo ir sunkesne forma sergančius pacientus. Gal 3-4 pacientus esame išvežę į Klaipėdą, nes jiems reikėjo reanimacijos ir kitų sudėtingų procedūrų. Anksčiau COVID-19 ligonius gydėme buvusio Slaugos skyriaus patalpose, dabar esame įsikūrę erdviau, yra visa būtina įranga.

Koks darbas tokiame skyriuje?

Kai išgirstu, kad medikai neva ten vaikštinėja koja už kojos, norėčiau pasiūlyti padirbėti taip, kaip jie dirba: vis paskubomis, su nustatyta apranga tokia, kaip nustatyta, su nepralaidžiais kombinezonais ir kita, būna karšta, pila prakaitas…  Dirba pora gydytojų, keletas slaugytojų. Jų darbas sunkus ir alinantis. O rizikos kiek?

Norėčiau gyventojams priminti, kad neatsipalaiduotų, kad laikytųsi nustatytų reikalavimų. Per Velykų šventes buvo apribotos kelionės, manau, to reikėtų ir per artėjančias Kalėdų, Naujųjų metų šventes. Mano giminės gyvena Marijampolėje, bet nesiruošiame nieku važiuoti. Baigsis karantinas, gal sulauksime vakcinos, pasiskiepysime ir susitiksime“.

Gydytojo paklausėme: „Kada pajutus į koronaviruso infekciją panašius simtomus būtina kreiptis pagalbos į ligoninę?“

Jis paaiškino: „Jeigu lengva ligos forma: nebejaučiame kvapo, praradome uoslę, apėmė  silpnumas, iki 38 ir vos aukščiau pakilo temperatūra, reikia gydytis namuose. Žinoma, būtina konsultuotis su šeimos gydytoju. Jeigu karščiavimas trunka ilgau nei dešimt dienų, jeigu neslūgsta kosulys ir dusulys, būtinas gydymas ligoninėje. Tai jau sunkesnė ligos forma, reikalingas deguonis, skiriama įvairių vaistų. Deguonis daro stebuklus, per pirmas 4 valandas ligoniui labai palengvėja“.

Zigmantas Jaunius: „Žlugusių svajonių metai…“

Šilutės r. savivaldybės tarybos narys, „Lietuvos draudimo“ Vakarų regiono vadovas verslo klientams Zigmantas Jaunius: 

„2020-ieji – žlugusių svajonių, dingusių kelionių metai… Nuo kovo dirbu iš namų. Tas nuotolinis darbas suteikė ir naujų galimybių, pasitelkėme įvairių programų, netrūko ir bendravimo, tik jau kitokio… Visai patinka. Sutaupau laiko: kelionė į darbą ir sugrįžimas per dieną atimdavo 2 valandas, pietūs – dar valandą. Žinoma, jaučiu apribojimų, norėtųsi laisvės.

Pavasarį buvome suplanavę kelionę… Vasarą dar pabendravome su draugais. To jau trūksta. Tačiau suvokiu, koks svarbus ir būtinas yra toks laisvės apribojimas: turiu daug užsikrėtusių koronavirusu: serga brolio šeima, serga Olandijoje gyvenanti dukra su draugu, pavasarį nuo COVID-19 mirė du tėvuko broliai… Neleido net atsisveikinti… Palydėjo tik artimieji. Yra mirusių draugų. Netoli gyvena mano tėvukai, garbaus amžiaus uošvienė. Saugom juos.

Verslui metai buvo geri. Kovą, kai buvo paskelbtas karantinas, teko labai susiimti. Pavyko. Kilom, kilom… Pastangų teko įdėti, bet rezultatai džiugina.

Su politika kitaip. Norėtųsi susitikimų, pasikalbėjimų, nes tas nuotolinis darbas… Bet mano rinkėjai nėra tylūs: rašo, prašo, praneša, kur lapų nesugrėbė, kur gatvė neapšviesta, man tenka kreiptis į Savivaldybės administraciją, aiškintis ir taip tvarkyti reikalus. Žinoma, norėtųsi ir susitikimų su rinkėjais, esu deleguotas į Kintų Vydūno kultūros centro, „Lamatos žemės“ tarybas. Visi norime to gyvo bendravimo.

Atvirai pasakysiu, kai bus vakcina nuo koronaviruso, eisiu skiepytis. Noriu, kad baigtųsi gyvenimas vis su baime. Labai nukenčia mokyklų darbas, sunku mokytojams, vaikams. Mano dvi dukros dar yra Saugų Jurgio Mikšo pagrindinės mokyklos mokinės. Karantinai, ribojimai, nuotolinis mokymas stipriai pakenks mokinių žinioms – tai blogai. Jei ko per metus neišmokai, taip ir lieka. Pasijus tos spragos ateityje.

Esu už tai, kad dabar reikėtų apriboti nebūtinas gyventojų keliones. Draugai pasakoja, kiek žmonių veržiasi į prekybos centrus – srautai didžiuliai. Artėja šventės, švęskime jas taip, kad artimųjų neužkrėstume, kad niekas nesusirgtų, kad nenumirtų. Tikrai per šventes nederėtų lankyti nei tėvų, nei senelių, nei kitų giminių. Per pavasario karantiną žmonės buvo tarsi atsargesni, dabar to pasigendu. Linkiu visiems saugoti save ir kitus“.

Kalbėjosi Stasė SKUTULIENĖ      

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prieš 93 metus – Didysis potvynis Kaune ir Vilniuje

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nuolat skelbia ne tik orų prognozes, apžvalgas, bet ir primena įdomių istorijų. Šilutės krašte potvynis – nebe naujiena, bet prieš 93 metus vanduo sėmė ir Kauną, Vilnių. Meteo.lt primena, kad prieš 93 metus, 1931 m. balandžio viduryje, Kaune, kaip ir Vilniuje, vyko didelis potvynis.  Nors jį prognozavo VDU profesorius hidrologas Steponas Kolupaila, tačiau potvyniui nebuvo pasiruošta. Potvynis prasidėjo dar 1931 m. balandžio 13 d. vakarą, ledams pajudėjus, vanduo ėmė kilti, o labiausiai jis kilo balandžio 14-osios naktį.

Nauja virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“

LIMIS svetainėje paskelbta LEM virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“. Lietuvos etnografijos muziejaus religinių knygų rinkinyje saugomos lietuvininkų, evangelikų liuteronų religinės knygos, atspausdintos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuvių kalba, gotišku šriftu įvairiose Mažosios Lietuvos ir kitose Vokietijos imperijos spaustuvėse. Tai – Biblijos, giesmynai, Mišių knygos, maldaknygės. Muziejininkai šias knygas įgijo iš vietinių gyventojų Šilutės, Klaipėdos rajonų apylinkėse, taip pat pirko iš kolekcionierių. Lietuvininkų religinių knygų rinkinys Lietuvos etnografijos muziejuje atskleidžia, kad Mažojoje Lietuvoje labiausiai paplito surinkimų

Kovas pasaulyje ir Europoje – šiltesnis nei įprasta

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba apžvelgia kovo mėnesio orus pasaulyje ir Europoje. 2024 m. kovo mėn. vidutinė oro temperatūra (14,14 °C) pasaulyje buvo 0,73 laipsnio aukštesnė už 1991-2020 m. vidurkį (arba net 1,68 laipsnio aukštesnė nei priešindustriniu laikotarpiu). Kovas buvo pats šilčiausias per visą tokių stebėjimų istoriją (tai jau dešimtas toks mėnuo iš eilės). Iki 2024 metų šilčiausiu laikytas 2016 m. kovas (+0,63° anomalija). Didele dalimi šilumos rekordą nulėmė anomaliai šilta tropinio Atlanto vandenyno dalis bei El Niño reiškinys Ramiajame vandenyne, tačiau

Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę

Meteo.lt skelbia praėjusio sekmadienio-pirmadienio, balandžio 14-15 d., maksimalaus vėjo greičio per sekundę duomenis, kurie buvo užfiksuoti dešimties metrų aukštyje. Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę. Nuo sekmadienio dienos iki pirmadienio ryto stipriausi vėjo gūsiai buvo registruoti: Klaipėdos uoste – iki 23 m/s; Šilutėje – iki 23 m/s; Šventojoje, Ventės rage ir Laukuvoje – iki 22 m/s; Klaipėdos meteorologijos stotyje (24 m aukštyje) – iki 22 m/s. Primename vėjo apibrėžimus: pavojingas vėjas ≥15 m/s (≥54 km/h); stichinis vėjas ≥28

Taip pat skaitykite