2020-aisiais didės vaiko pinigai, pensijos, atlyginimai

Šiemet didės vadinamieji vaiko pinigai, senatvės, netekto darbingumo ir šalpos pensijos, priešmokyklinukai ir pirmokai bus maitinami nemokamai, didės minimalioji mėnesio alga ir bazinis pareiginės algos dydis, kuris lemia valstybės tarnautojų, pareigūnų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestį.

Nuo 70 iki 100 eurų vaikams
Lyginant su 2019-aisiais, nuo sausio vaiko pinigai padidės 10 eurų (nuo 50 iki 60 eurų kas mėnesį), vaiko pinigai neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų (su priedu) didėja 30 eurų (nuo 70 iki 100 eurų). Vaiko reikmėms skirtos minėtosios sumos kas mėnesį mokamos visiems vaikams nuo gimimo iki 18 metų. Išmoka vaikui gali būti mokama ir ilgiau, tai yra iki 21 metų, jeigu vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose, jeigu į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa.

Nauja ir tai, kad į vaiko pinigus su papildoma išmoka vaikui, t. y. 100 eurų kas mėnesį, galės pretenduoti daugiau vaikų iš nepasiturinčių šeimų. Seimui siūloma nustatyti, kad nepasiturinti šeima yra tokia, kurioje pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 250 eurų, neskaičiuojant pačių vaiko pinigų ir dalies darbo užmokesčio. Iki šiol vertinamų pajamų riba buvo 183 eurai.

Universalią vaiko išmoką Lietuvoje gauna apie 508,6 tūkst. vaikų. Papildomą išmoką gauna apie 123 tūkst. vaikų, dar 14,9 tūkst. neįgalių vaikų gauna didesnius vaiko pinigus. Skaičiuojama, kad išplėtus papildomos išmokos gavėjų ratą, iš viso papildomą išmoką vaikui gaus apie 151,6 tūkst. vaikų iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, taip pat neįgalių vaikų.

Papildomi milijonai algoms
Minimali mėnesinė alga (MMA), neatskaičius mokesčių, padidės – 52 eurais (nuo 555 iki 607 eurų), minimalus valandos atlygis – nuo 3,39 euro iki 3,72 euro. Kadangi neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) kitąmet padidės iki 350 eurų, tai reiškia, kad 607 eurų uždirbantis asmuo į rankas gaus apie 437 eurus. Šiuo metu minimali alga „į rankas“ sudaro beveik 396 eurus. Minimalią algą ir mažiau Lietuvoje uždirba apie 156 tūkst. darbuotojų.

Socialinių darbuotojų, teikiančių socialinę priežiūrą šeimoms, darbo užmokestis 2020 m. padidės apie 15 proc. Kultūros srities darbuotojų atlyginimai nuo sausio, o švietimo srities darbuotojų – nuo rugsėjo vidutiniškai augs 10 proc., lyginant su 2019 m.
Švietimo pagalbos specialistų algoms didinti skirta 10,3 mln. eurų, mokytojų – 66,7 mln. eurų, dėstytojų ir mokslininkų – 4,6 mln. eurų, ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo darbuotojų atlyginimams didinti – 16,8 mln. eurų. Kultūros srities darbuotojų algoms papildomai skirta 14 mln. eurų.

Dar 122 mln. eurų papildomai numatyta medikų atlyginimams. Antrąjį pusmetį vidutinis gydytojo atlyginimas bus 3250 Eur, o vidutinis slaugytojos atlyginimas – 1625 Eur. Ugniagesiams pridedama 13,3 mln. eurų, policijos darbuotojams – 7,3 mln. eurų.

Mokinius maitins nemokamai
Iki šiol nemokamai mokyklose buvo maitinami bet kokio amžiaus vaikai iš nepasiturinčių šeimų, o nuo 2020 metų nemokami pietūs bus tiekiami visiems priešmokyklinukams ir pirmokams.

Nuo sausio nemokamai pietauja priešmokyklinukai 296-iose savivaldybių atrinktose bendrojo ugdymo mokyklose 51-oje savivaldybėje, o nuo rugsėjo mėnesio nemokami pietūs bus tiekiami visiems Lietuvos priešmokyklinukams ir pirmokams – tiek mokyklose, tiek darželiuose.

Tai reiškia, kad nuo 2020 m. nemokamus pietus papildomai gaus 49,6 tūkst. mokinių.

Didėja ir pensijos
Kitąmet didės ir priemokos iš valstybės biudžeto mažiausių pensijų gavėjams, sukaupusiems minimalų ir ilgesnį socialinio draudimo stažą. Kitaip tariant, priemokos priklauso žmonėms, kurie įmokas kas mėnesį mokėjo mažiausiai 15 metų bent nuo minimalios algos.

Konkreti priemoka asmeniui priklauso nuo įgyto stažo, o būtinąjį stažą turinčiam pensininkui bendra visų gaunamų pensijų suma negalės būti mažesnė nei 257 eurai per mėnesį. Priemokas prie pensijų gauna apie 72 tūkst. asmenų.

Senjorų vidutinė senatvės pensija nuo sausio didės 30 eurų (nuo 345 iki 375 eurų), o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – 32,5 eurais (nuo 364,5 iki 397 eurų).
2020 metais didės ir šalpos išmokos, kurias gauna apie 60 tūkst. asmenų. Šalpos pensijos mokamos našlaičiams, neįgaliems vaikams, nuo vaikystės neįgaliems suaugusiems žmonėms bei kitiems neįgaliesiems ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems gyventojams, kurie nesukaupė stažo socialinio draudimo pensijai gauti.
Šalpos pensijos priklauso nuo šalpos pensijų bazės, šį dydį siūloma kilstelti nuo 132 iki 140 eurų. Skaičiuojama, kad šalpos išmokos, priklausomai nuo rūšies ir gavėjų kategorijos, padidės 4-18 eurų.

Esmingiausias didėjimas numatomas mažiausias šalpos pensijas gaunantiems neįgaliesiems – Seimas nusprendė nustatyti žemiausią ribą ties 140 eurų, kai anksčiau mažiausia šalpos neįgalumo pensija buvo 99 eurai.

Parengta pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Savarankiškai dirbantiems asmenims siūloma 2 metams atidėti karantino laikotarpio PSD įmokų mokėjimą

Siekiant palengvinti mokestinę naštą savarankiškai dirbantiems asmenims, sveikatos apsaugos ministras, Seimo narys Aurelijus Veryga siūlo jiems atidėti ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpio privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų mokėjimą. Šio laikotarpio nesumokėtas PSD įmokas, kaip siūlo ministras, jie turės susimokėti per 2 metus nuo ekstremaliosios situacijos ar karantino atšaukimo. Tai numatančias Sveikatos draudimo įstatymo pataisas įregistravęs A. Veryga sako, kad, Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, savarankiškai dirbantys asmenys, kurių PSD galiojimas priklauso nuo įmokos atitinkamu laikotarpiu (ne)sumokėjimo, bus laikomi apdraustais PSD ekstremaliosios

Šilutės rajone patvirtintas trečiasis koronaviruso atvejis

Šilutės r. savivaldybė skelbia, kad balandžio 2 dieną patvirtintas dar vienas koronavirusu užsikrėtęs asmuo – Šylių kaimo (Gardamo sen.) gyventojas. Šiuo metu jis gydomas Klaipėdos ligoninėje. Dėl dar vieno užsikrėtimo atvejo – Vainuto seniūnijos gyventojo – laukiama  atsakymo. Vainutiškis informavo turėjęs kontaktų su užsikrėtusiais koronavirusu. Apie trečiąjį Šilutės rajone koronaviruso atvejį „Pamariui” patvirtinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus vedėja Roma Jovaišaitė dar negali. Mat dar nėra gauta tikslių duomenų. Daugiau informacijos apie šiuos atvejus „Pamarys” pateiks vėliau.

Antrasis koronaviruso atvejis diagnozuotas usėniškiui

Nacionalinis visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus vedėja Roma Jovaišaitė patvirtino apie antrąjį užsikrėtimo koronavirusu atvejį Šilutės rajone. COVID-19 diagnozuotas usėniškiui. Asmuo į užsienį nebuvo išvykęs. Prastai besijaučiantis vyras su greitąja medicinos pagalba buvo išvežtas į Tauragės ligoninę, vėliau pervežtas į Klaipėdos Jūrininkų ligoninę, kurioje atlikus tyrimus jam nustatyta COVID-19 infekcija. Skubus pranešimas, kad Usėnų gyventojas serga COVID-19 buvo gautas balandžio 1-os vakare. Susirgimo data – kovo 30 d. Anot R. Jovaišaitės, usėniškis priklauso rizikos grupei. „Jis buvo patekęs į Klaipėdos

Karščiavimo klinika veiks ir Šilutėje

Kovo 31-ąją buvo žinoma, kad pusė šalies savivaldybių patvirtino Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) steigiančios karščiavimo klinikas, o maždaug ketvirtadalis informavo ieškosiančios būdų užtikrinti tokios paslaugos teikimą. Artimiausiu metu tokia klinika bus atidaryta ir Šilutėje. Šiuo metu karščiavimo klinikos jau veikia Vilniuje, Kaune ir Vilkaviškyje, Raseiniuose. Į karščiavimo klinikas galės kreiptis viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų turintys pacientai, čia jiems bus atliekami išsamesni tyrimai, įtariant koronavirusinę infekciją (COVID-19). Įsisteigti tokias karščiavimo klinikas privalės visos šalies savivaldybės. Numatyta, kad į šias klinikas