Lietuvoje šiais metais afrikinis kiaulių maras (AKM) nediagnozuotas kiaulių laikymo vietose, tačiau laukinėje faunoje liga tebeplinta, skelbia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Sausio 12-18 d. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute ištyrus šernų gaišenų ir skerdenų mėginius, AKM nustatytas 18 nugaišusių ir 13 sumedžiotų šernų. Sumedžiotiems šernams ar jų gaišenoms diagnozuoto afrikinio kiaulių maro geografija mūsų šalyje plati: Alytaus, Kauno, Jonavos, Kėdainių, Lazdijų, Mažeikių, Prienų, Šakių, Šiaulių, Trakų, Varėnos ir Vilniaus rajonų savivaldybės.  Tačiau, pasak VMVT pranešimo, su

Praėjusių metų rugsėjo 1-ąją Lietuvos ugdymo įstaigose įsigaliojo nauji vaikų maitinimo standartai. Netylančios diskusijos apie sunkumus pratinant vaikus prie sveikos mitybos, kylant tėvų pasipiktinimui, nerimaujant pačių įstaigų darbuotojams, šiandien akivaizdu viena – kartu galima nuveikti labai daug. Šiandien daugybė vaikų darželiuose ir mokyklose valgo daržoves, geria vandenį, mityboje dominuoja tausojantys patiekalai, teigiama, kad vaikai mažiau serga. Apklausus daugiau nei 70 ugdymo įstaigų iš visos Lietuvos, kurios dar 2017-aisiais metais į savo valgiaraštį įtraukė tam tikrus patiekalus, o nuo rugsėjo mėnesio

Informuoti-nusišalinti-nedalyvauti. Artėjant savivaldos rinkimams, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pateikė atnaujintų rekomendacijų, kaip šį skaidrumo principą savo veikloje įgyvendinti merams ir savivaldybių tarybų nariams. VTEK patvirtino atnaujintą rezoliuciją, kurioje, apibendrinusi antikorupcines praktikas, detalizavo, kaip, kada ir kam vietos valdžios atstovai turėtų teikti nusišalinimus, jei kyla interesų konfliktas. Priimtoje rezoliucijoje VTEK aptaria išskirtinius atvejus, kai merui gali tekti priimti interesų konfliktą keliančius tvarkomojo pobūdžio sprendimus tarp savivaldybės tarybos posėdžių. Tuomet rekomenduojama raštu nusišalinti savivaldybės tarybai, o atitinkamus klausimus spręsti mero pavaduotojui

Seimas pritarė, kad nuo kitų metų pradžios pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu būtų draudžiami neįgaliuosius prižiūrintys asmenys. Tokio draudimo galės siekti tik neįgaliojo tėvai, įtėviai, globėjai ar rūpintojai. Seimas 2019 m. sausio 15 d. po svarstymo bendru sutarimu pritarė siūlymui papildyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnį ir praplėsti draudžiamų valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu asmenų sąrašą. Įstatyme numatoma įtvirtinti, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas iki

Vyriausybė patvirtino Kultūros ministerijos pateiktą Vietovardžių metų minėjimo 2019 metais planą. Plane numatytais visoje Lietuvoje vyksiančiais kultūriniais, edukaciniais, įamžinimo renginiais ir veiklomis, mokslinėmis konferencijomis ir seminarais, duomenų kaupimu ir sisteminimu, viešinimu ir leidyba bus pabrėžiama senųjų vietovardžių svarba, gyvenamųjų vietų vardų reikšmė puoselėjant ryšius su protėvių žeme. Taip bus akcentuojama ir senuosiuose kaimų bei vienkiemių pavadinimuose glūdinti etnologinė, lingvistinė, istorinė, kultūrinė ir kita svarbi informacija, saugotina kaip Lietuvos ir pasaulio kultūros palikimo dalis. „Lietuvos vietovardžiai – tai atminties ir kalbos

Daugiau nei pusė apklaustųjų mano, kad būstas šiais metais brangs. Dar 26 proc. nesitiki kainos pokyčių ir tik 10 proc. mano, kad būstas pigs, rodo SEB banko užsakymu praeitų metų gruodį atlikta apklausa.  SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, jog gyventojų lūkesčiai dėl būsto brangimo ir toliau yra stabilūs. „Skirtumas tarp galvojančių, kad būstas brangs ir pigs, 2018 metų ketvirtą ketvirtį buvo 46 proc. arba 2 proc. punktais mažesnis negu trečią ketvirtį, bet lygiai toks pat kaip ir prieš metus“,

Pernai lietuviai žuvų produktų valgė mažiau, tačiau vis daugiau jų pradėjo rinktis šviežią žuvį. Kas dvejus metus atliekama Eurobarometro apklausa apie ES žuvų produktų vartotojų įpročius rodo, kad bent kartą per savaitę maitinimo įstaigose ar namuose žuvį valgo 31 proc. Lietuvos gyventojų, o ES vidurkis – 41 proc. Neperkančių žuvies žmonių  mūsų šalyje padaugėjo 7 proc. Populiariausia vieta naujiems, neišbandytiems žuvų produktams paragauti lietuviams yra savo namų virtuvė. Daugiau nei pusė apklaustųjų iš viso nėra valgę žuvininkystės produktų restoranuose ar

2018 m. gruodžio mėnesį vidutinė natūralaus (4,39 proc. riebumo ir 3,48 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 313,8 Eur už t. Gruodžio mėnesį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina sumažėjo 0,8 proc., palyginti su lapkričio mėn. (2018 m. lapkritį pieno supirkimo kaina buvo 316,3 Eur už t). Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina 2018 m. gruodžio mėnesį, palyginti su lapkričiu, padidėjo 0,3 proc. ir buvo 240,4 Eur už t. 2018 m. gruodžio mėn. natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 2,6 proc. mažesnė,

Šiomis dienomis gyventojai sulauks didesnių pensijų. Nuo šių metų pradžios visos socialinio draudimo pensijos buvo indeksuotos ir padidėjo 7,63 proc. „Sodra“ praneša, kad padidintos ne tik senatvės, bet ir našlių bei našlaičių, netekto darbingumo (invalidumo), maitintojo netekimo, ištarnauto laiko pensijos, taip pat kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas. Norint iš anksto žinoti, kiek apytiksliai padidės asmeninė pensija, reikia sumą, gautą gruodžio mėnesį, padauginti iš 1,0763. Jeigu gyventojas gauna išankstinę senatvės pensiją, padidinta ji bus mokama vasarį – už sausio mėnesį. Pavyzdžiui,

Pastarosiomis dienomis, kaip ir kasmet, užšąlant vandens telkiniams, Aplinkos ministerija sulaukia nemažai skambučių apie neišskridusias ir prie vandens telkinių ledo esą prišalusias gulbes. Skambinantieji, sunerimę dėl šių paukščių likimo, reikalauja tučtuojau vykti jų gelbėti. Tačiau tas nerimas yra pagrįstas tik labai retais atvejais. Pasak gamtininkų, ne užsilikusios gulbės kelia problemų, o skambinantieji pavojaus varpais – jie tarsi ir gerų paskatų vedini, bet, deja, nežino paukščių biologijos ir fiziologijos. Gulbės dažniausiai neskuba išskristi žiemoti iš ten, kur jas iki šiol maitino

Situacija keliuose rodo, kad kai kurie vairuotojai atsainiai žiūri į susikaupusį sniego ar ledo sluoksnį ant automobilio, o išvažiavę į gatves nenuvalytomis transporto priemonėmis kelia pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Pakilęs ledokšnis – nemaloni staigmena ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas teigia, kad išvažiavus į gatves iš tiesų galima pamatyti ne vieną apsnigtą automobilį. Įprastai neatsiejamu tokių automobilių atributu tampa paskui juos besidriekiantis byrančio sniego ar ledo šleifas. „Nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės byrantis