2019-ieji bus pažymimi kaip Vietovardžių metai

Vyriausybė patvirtino Kultūros ministerijos pateiktą Vietovardžių metų minėjimo 2019 metais planą.

Plane numatytais visoje Lietuvoje vyksiančiais kultūriniais, edukaciniais, įamžinimo renginiais ir veiklomis, mokslinėmis konferencijomis ir seminarais, duomenų kaupimu ir sisteminimu, viešinimu ir leidyba bus pabrėžiama senųjų vietovardžių svarba, gyvenamųjų vietų vardų reikšmė puoselėjant ryšius su protėvių žeme. Taip bus akcentuojama ir senuosiuose kaimų bei vienkiemių pavadinimuose glūdinti etnologinė, lingvistinė, istorinė, kultūrinė ir kita svarbi informacija, saugotina kaip Lietuvos ir pasaulio kultūros palikimo dalis.

„Lietuvos vietovardžiai – tai atminties ir kalbos lobynas, o kartu – mūsų protėvių kūrybingumo išraiška. Praturtinkime savo dabartį, juos įamžindami ir prakalbindami naujai“, – sako kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.

Vykdant Vietovardžių metų minėjimo 2019 metais planą bus sukurti įvairiose šalies vietose išnykusių vietovardžių žemėlapiai, išnykę kaimai bus įamžinti pastatant ženklus, rengiamos vietovardžių rinkimo ir kraštotyros ekspedicijos, įtraukiant į jas ir mokinius bei jaunimą. Vietovardžių metams skirti renginių ciklai, dokumentų ir fotografijų parodos vyks Marijampolės, Klaipėdos, Kretingos, Panevėžio, Pasvalio, Prienų, Šilutės, Širvintų, Varėnos, Vilkaviškio rajonų ir kitose šalies savivaldybėse. Liepos 6-ąją, Valstybės dieną, ant Vorutos piliakalnio surengus teatralizuotą programą numatoma pažymėti Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje išnykusius vietovardžius.

Lietuvos radijo ir televizijos interneto svetainėje šiais metais vyks gražiausio Lietuvos vietovardžio rinkimai, nacionalinis transliuotojas rengs ir savo televizijos bei radijo programose skelbs siužetus apie gražiausius šalies vietovardžius. Mokslinės konferencijos ir seminarai, skirti Vietovardžių metams, bus surengti Vilniuje, Klaipėdoje, Kretingoje, Švenčionyse.

Šiais metais taip pat numatoma parengti mokslinį tyrimą „Klaipėdos krašto istorinių vietovardžių registras ir aktualizavimas“, iliustruotą elektroninį Kelmės krašto išnykusių kaimų sąvadą, rengti Lietuvos vietovardžių išsaugojimo gaires ir Vietovardžių žodyno IV tomą. Lietuvos Respublikos adresų registro objektų interaktyviame žemėlapyje REGIA numatoma pažymėti išnykusių (istorinių) gyvenamųjų vietovių teritorijų ribas, kurios yra Adresų registro archyviniuose dokumentuose. Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo nuostatas siūloma papildyti rekomendacija suteikiamiems ar keičiamiems pavadinimams parinkti nykstančių ar išnykusių etninių vietovardžių vardus.

Kultūros ministerijos kartu su kitomis institucijomis bei organizacijomis parengtą Vietovardžių metų minėjimo 2019 metais planą įgyvendins daugiau kaip pusšimtis vykdytojų: daugelis šalies savivaldybių, jų kultūros centrai muziejai ir bibliotekos, Lietuvių kalbos institutas, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Valstybinė kalbos inspekcija, Etninės kultūros globos taryba, Registrų centras, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Kultūros, Švietimo, mokslo ir sporto, kitos ministerijos ir institucijos.

Siekiant išsaugoti senųjų vietovardžių atminimą, 2019-ieji Vietovardžių metais yra paskelbti Seimo nutarimu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.