Mėnesio archyvai: vasario 2018

Vaikų kūrybinių darbų paroda „100 GRAŽIAUSIŲ ŽODŽIŲ LIETUVAI“

Nuo 2018 m. vasario 16 d. iki kovo 16 d. Šilutės r. Švietimo pagalbos tarnyboje, antrame aukšte eksponuojama respublikinė vaikų kūrybinių darbų paroda „100 gražiausių žodžių Lietuvai“. Įsibėgėjus Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio renginių maratonui, Šilutės r. specialiųjų pedogogų ir logopedų metodinio būrelio narės į renginius sugalvojo įtraukti ir specialiųjų poreikių turinčius vaikus. Specialistės Kristina Stonytė–Bidvienė, Estera Žiliuvienė ir Simona Griciūtė pakvietė Lietuvos ikimokyklinių ir mokyklinių įstaigų specialiųjų poreikių turinčius vaikus skirti gražiausius žodžius Lietuvai. Organizatorių lūkesčius pranoko į šį kvietimą

Gardamiškiai nei pyko, nei skundėsi

Vasario 19 d. į Gardamą atvyko Šilutės r. savivaldybės vadovai su savo komanda atsiskaityti už praėjusių metų veiklą. Būtent šioje seniūnijoje prasidėjo iki vasario 28 d. suplanuoti susitikimai su visų 11 seniūnijų gyventojais. Gardamiškiai rinkosi dar Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui papuoštoje salėje, nenusiteikę nei pyktis, nei skųstis. Pirmosios į susitikimą atėjusios moterys kalbėjosi su laikinai Gardamo seniūnės pareigas einančia Birute Pocevičiene. Garbaus amžiaus moteris teiravosi, gal seniūnija už mokestį galėtų teikti tokią paslaugą – nupjauti žolę sodelyje? Pasirodo, per 330

Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui

Išaušęs 2018 m. vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio – rytmetis visoje šalyje ir Pagėgių krašte sutiktas šiai didžiai Valstybės šventei skirtais renginiais. Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos bendruomenei teko didžiulė garbė tapti bent mažyte šio didžiulio ir nepaprastai svarbaus įvykio minėjimo dalimi. Biblioteka drauge su Pagėgių Šv. Kryžiaus parapijos bažnyčia pakvietė kraštiečius bei miesto svečius dalyvauti Lietuvos bažnyčių varpų sąšaukoje „Gloria Lietuvai“. Po šv. Mišių parapijiečiams sustojus bažnyčios kiemelyje, suskambus poetės, dainininkės, dailininkės Gintarės Jautakaitės dainai „Viešpaties lelija“ bei

Supažindino su eksponatais, dalijosi prisiminimais

Šilutės Hugo Šojaus muziejus kvietė gyventojus atnešti į muziejų šeimos relikvijas, atmintį įprasminančias fotografijas, daiktus, kurie, jų manymu, yra svarbūs šeimos, Šilutės miesto ar Lietuvos istorijai. Iš atneštų eksponatų buvo parengta ir vasario 8 d. atidaryta paroda „Kuriame Lietuvos valstybės šimtmetį kartu“. Parodos kuratorė – muziejaus vyr. fondų saugotoja Natalija Kučinskaja. Į parodos atidarymą atvyko šilutiškių, grupė Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilutės skyriaus narių, vadovaujamų pirmininkės Reginos Tamošauskienės, jaunimo. Įžanginį žodį pasakė muziejaus dokumentų valdymo specialistė Roma Šukienė. Ji

Varpai sukvietė katytiškius sveikinti Lietuvą

Katyčių žmonės, sveikindami Lietuvą jubiliejinės Vasario 16-osios proga, išradingai panaudojo senąsias prekyvietes. Langų rėmai vietoj stiklo akių, šimtmečius stebėjusių katytiškių gyvenimą, išdidžiai laikė įrėminę didžiulėmis raidėmis išrašytą Lietuvos vardą. Šalia jo glaudžiasi Nepriklausomybės Akto kopija, Lietuvos ir Katyčių seniūnijos herbai. Būtent į šią vietą, į istorinę turgaus aikštę, bažnyčių varpų dūžių kviečiami vasario 15-osios popietę nešini tautinėmis vėliavomis rinkosi katytiškiai sveikinti savo šalį ir pasakyti pasauliui, kokia svarbi mums Laisvė ir Nepriklausomybė. Skambantys varpai sukvietė didžiulį būrį žmonių. Smagu buvo

Paminklinis akmuo Pašyšiuose bylos: „Čia mūsų namai“

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Pašyšių filialas kartu su Pašyšių bendruomene Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui Pašyšiuose nutarė pastatyti atminties akmenį, kuris, Europos parko ąžuolų apsuptas, tarsi aukuras bylotų kaimo ir visos Lietuvos istoriją. Vasario 15 d. vykusiose atminties akmens atidengimo iškilmėse šio rašinio autorė pasveikino Pašyšių kaimo gyventojus ir svečius, susirinkusius Europos parke. Juknaičių seniūnas Alfredas Gaubys, sveikindamas šventės dalyvius Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga, pasidžiaugė bendruomenės narių siekiu gražinti savo kaimą. Pašyšių bibliotekininkės idėją pastatyti atminties akmenį finansiškai parėmė

Taryba patvirtino Šilutės Garbės pilietį ir rajono biudžetą

Vasario 20 d. posėdžiavo Šilutės r. savivaldybės taryba. Iš 33 priimtų sprendimų verta išskirti du: šilutiškiui Vytautui Jovaišai vieningai suteiktas Šilutės miesto Garbės piliečio vardas ir patvirtintas šių metų rajono biudžetas, už kurį balsavo 13 Tarybos narių (posėdyje dalyvavo 21 iš 25). Yra Tarybos narių, kurie dirba mokyklose, tad rajono biudžeto tvirtinimas susijęs su jų darboviete ir atlyginimais. Kai galimas viešųjų ir privačių interesų konfliktas, politikas privalo nusišalinti, nediskutuoti, nebalsuoti. Algirdas Gečas pasiūlė, kad meras Vytautas Laurinaitis įpareigotų mokytojus nenusišalinti

Programuotojas E. Maksvytis: „Noriu, kad Lietuvos jaunimas turėtų vietą prie ateities stalo“

Ar žinojote, kad Šilutėje yra vaikščiojantis robotas humanoidas, o jį pagamino šilutiškis? Antradienį tuo įsitikinti į Šilutės pirmąją gimnaziją atvyko rajono valdžios bei verslo atstovai. Svečiams buvo pristatyta robotų projektavimo, gaminimo idėja bei oficialiai atidarytas Inovacijų ir robotikos centras, kurio įkūrėjas – iš Švedijos grįžęs 31-erių metų programuotojas Eivanas Maksvytis. Vos prieš kelis mėnesius E. Maksvytis įgyvendino savo svajonę ir įkūrė Šilutėje robotikos laboratoriją. Pasak jo paties, tai – dirbtuvės, kuriose gaminami robotai. Žingsnelis po žingsnelio juos gamina patys šilutiškiai

Bibliotekos Vėlaičių filialas – naujose erdvėse

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos Vėlaičių filialas veikia naujose patalpose – Kentrių kaimo bendruomenės namuose. Atidarymo iškilmėse susirinkusiuosius džiugino linksma bei kūrybinga Piktupėnų pagrindinės mokyklos mokinių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metų sutiktuvėms parengta muzikinė–poetinė programa. Vėlaičių bibliotekos simbolinę atidarymo juostą perkirpo Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvidas Einikis, Kentrių kaimo bendruomenės pirmininkas Romaldas Mančas, Pagėgių seniūnas Dainius Maciukevičius, Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė, Vėlaičių filialo bibliotekininkė Jūratė Tūtoraitienė ir Kentrių kaimo vaikučiai. Bibliotekos vadovė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė

Pagėgiškiai imtynininkai sezoną pradėjo pergalėmis

Labai sėkmingai naująjį varžybų sezoną pradėjo Pagėgių meno ir sporto mokyklos laisvųjų imtynių mokytojas Antanas Merkevičius ir jo auklėtiniai. Pirmieji ant imtynių kilimo jėgas išbandė suaugusieji atletai – Kaune vykusiame šalies imtynių čempionate dalyvavo 5 Pagėgių krašto imtynininkai. Visi penki pagėgiškiai tapo čempionato prizininkais. Auksinius čempionato apdovanojimus pelnė broliai Gvidas (svorio kat. iki 57 kg) ir Gytis (iki 70 kg) Jovaišos, dabar sportinį meistriškumą keliantys Šiaulių sporto gimnazijoje. Toje pat gimnazijoje besimokantis Svajūnas Šakys (iki 65 kg) pelnė čempionato sidabrą.

Kaip atsirado Nepriklausomos Lietuvos pinigai

    Praūžus Pirmojo pasaulinio karo, kuris dar vadinamas Didžiuoju karu (1914-1918 m.) audroms, kaip feniksas iš pelenų kilo Lietuvos valstybė. Anot istorikų, pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės mėnesiais ir metais nebuvo nė kalbos apie savų pinigų turėjimą. Iš pradžių jaunai valstybei buvo daug svarbesnių neatidėliotinų reikalų. Bet viskam savas laikas. Savų pinigų nebuvo 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybai paskelbus nepriklausomybę, šalyje dar šeimininkavo vokiečiai, o krašte cirkuliavo specialiai okupuotiems kraštams leisti ostrubliai. Lietuvos valstybė savos valiutos iš karto įsivesti

Valstybės šimtmečio iškilmės Šilutėje

2018 m. Vasario 16-osios iškilmės Šilutėje prasidėjo pamaldomis įvairių konfesijų maldos namuose. 11 val. prie Prezidento Kaziaus Griniaus tilto kelyje Šilutė–Rusnė buvo duotas startas 5 km ilgio estafetiniam bėgimui „Prezidentinis bėgimas“. Įvairių Šilutės sporto kolektyvų atstovai nuo Prezidento K. Griniaus tilto pasuko per Pagrynių kaimą, K. Griniaus gatve, ir finišavo Šilutėje, prie Savivaldybės pastato. 1926 m. vasarą į naujo, 616 tūkst. litų kainavusio tilto (jis nejungia jokios upės krantų, o skirtas potvynio vandenims nutekėti) atidarymo iškilmes buvo atvykęs tuometinis Lietuvos Respublikos

« Senesni įrašai