Mėnesio archyvai: liepos 2017

Juodi nesantaikos debesys virš baltųjų gandrų lizdo

Garbaus amžiaus Regina ir Pranas Kasparai iš Grabupių kaimo, savo sodyboje tinkamai pasirūpinę gandrais, sulaukė kaimynų reikalavimo: „Kad gandralizdžio neliktų…“ Laiškas iš užsienio „Pamario“ redakcija elektroniniu paštu gavo Kamilijos Kasparaitės laišką iš užsienio. Ji – Tujų gatvėje 4, Grabupiuose (Šilutės sen.) gyvenančių Reginos ir Prano Kasparų anūkė, parašiusi redakcijai vaikų, anūkų ir net proanūkės vardu. „Senelio sodyboje jau 5 metus gyvena gandrai, kurie pirmaisiais metais jiems atnešė proanūkę. Gandrai susilaukdavo jauniklių, visi kaimynai džiaugėsi mūsų gandriukais. Dabar jie atskrenda kasmet.

„Šilutė – vieta, kur visada sugrįšiu…“

Pokalbis su Dovydu Pancerovu, tyrimų žurnalistu, pelniusiu apdovanojimų už kokybišką žurnalistiką, knygos „Kiborgų žemė“ autoriumi, savo darbais garsinančiu Šilutės miesto vardą. – Esate kilęs iš nedidelio miestelio. Ar kada nors dėl to kilo problemų didmiesčiuose? – Oi ne, niekada dėl to neturėjau jokių problemų. Sakyčiau priešingai – būti šilutiškiu Vilniuje yra labai malonu, nes žmonėms patinka Pamarys. Tiek gamta, tiek architektūra, tiek išskirtinė istorija. Sako: „Labai mielas miestelis“. – Papasakokite apie savo vaikystę Šilutėje? Galbūt yra iki šiol likusi kokia

Svečias iš Indijos gyrė Lietuvą

Saulėtą šeštadienį Rusnė buvo panaši į kurortą. Abipus Atmatos ant smėliuko – gausybė saulės ir maudynių mėgėjų, žvejų. Upės vandenį skrodė laivai su poilsiautojais, laiveliai su vandens slidininkais, vaikštinėjančių ir būreliais ant Atmatos upės kranto įsikūrusių ir čia pat kepsnius kepančių bei užkandžiaujančių – kur bepažvelgsi. Daugelis vaikščiojo pakrantės trinkelėmis grįstu taku, ilsėjosi ant suoliukų, sustodami prie paminklo Mahatmai Gandžiui ir Hermanui Kalenbachui, fotografavosi. Praeiviai įdėmiai nužvelgdavo vyrą, sprendžiant iš jo galvos apdangalo – tolimos šalies gyventoją. Svečias ir kartu