Kintiškiai šventė su saule ir lietumi, pasidžiaugdami ir dėkodami Bangpūčiui – marių valdovui. Už derlių dėkojo berdami grūdus į simbolinį laivelį, iš kurio vėliau virė gardžią lietuvininkų mėgtą kafiją. Daugiausiai dėmesio skyrė jaunoms Kintų seniūnijos šeimoms, likusioms ar sugrįžusioms čia gyventi. Marių šventėje netrūko žuvienės ir rūkytos žuvies. O labiausiai – geros nuotaikos, bičiulystės su artimais ir tolimesniais kaimynais, poilsiautojais, atvykusiais iš kitų šalies regionų. Pabudino marių valdovą Kai tradicinėje švenčių vietoje, Kuršmarių pakrantėje, susirinkusius sveikino šventės vedėja Šilutės muziejaus

Mažių kaime, Vilijos ir Arūno Dikšų sodyboje, 10 dienų vyko dailininkų pleneras. Kūrybinės atmosferos netrikdė tąkart Pamario kraštą aplankę lietūs ir vėjai. Tapytojai lietaus nekeiksnojo – juk ir lietingas oras gali būti kūrybinio įkvėpimo šaltiniu. Daugelis plenero dalyvių atvyko su išankstinėmis idėjomis. Sodybos šeimininkai pasistengė, kad kūrėjams nieko netrūktų. Atokvėpio minutėmis netilo pokalbiai apie kūrybą ir gyvenimą. Plenero kuratorius – kraštietis dailininkas Svajūnas Armonas, vienas pirmųjų pelnęs prestižinę mūsų krašto „Sidabrinės nendrės“ premiją. Iš Vainuto kilęs tapytojas pastebėjo, kad vis

2015-aisiais minimos kompozitoriaus, politiko, Tėvynės patrioto, garsiojo polonezo „Atsisveikinimas su Tėvyne“ autoriaus Mykolo Kleopo Oginskio 250-osios gimimo metinės. Šią datą UNESCO įtraukė į minėtinų sukakčių sąrašą. Garbingą sukaktį kartu mini Lenkija, Baltarusija, Lietuva.   Oginskių pavardė susijusi ir su Švėkšna, kurios šeimininku yra buvęs kompozitoriaus dėdė Mykolas Kazimieras Oginskis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiojo tribunolo knygose 1766 m. gegužės 22 d. įrašyta, kad Mykolas Kazimieras Oginskis, Vilniaus vaivada, Baltojo erelio, šventojo Stanislovo, Šventojo Andriejaus ir Aleksandro Nevskio ordinų kavalierius, „būdamas amžinas