Šventosios Cecilijos, nuo seno vadinamos muzikantų, vargonininkų, instrumentų gamintojų, dainininkų, poetų globėja, dienos išvakarėse į Vainutą sugužėjo folkloro kolektyvai iš Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos. Vakaronėje „Kai sueina kaimynai“ skambėjo folkloro kolektyvų atliekamos melodijos, šmaikštūs paporinimai, netrūko smagių šokių, žaidimų. Nuo seno lietuviai mokėjo po darbų, pamiršę rūpesčius, vargus, susieiti į būrį, pabūti kartu, pasidžiaugti vieni kitais, padainuoti, pašokti, pasivaišinti. Artėjant advento metui, sukviesti folkloro kolektyvus ir pasidžiaugti per metus nudirbtais darbais mintis kilo Vainuto folkloro ansambliui „Vainuta“, vadovaujamam Loretos Mieliulytės.

„Prieš 125 metus H. Šojus įsigijo šį dvarą, pasiskolinęs pinigų iš savo auklės ir atvažiavęs čia pamatė gaisrą. Sudegė keli pastatai. Ir po 125 metų bus padegimas, tik ne tikrąja žodžio prasme, mat renginį režisavo žinomas režisierius Gytis Padegimas…“ Taip apie Hugo Šojaus dvaro festivalį, kurį numatyta rengti gruodžio 13 d., spaudos konferencijoje VšĮ „Pamario festivaliai“ vadovė Lilija Ivaškevičiūtė. Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavo Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė, minėtosios VšĮ „Pamario festivaliai“ vadovė L. Ivaškevičiūtė

Šįkart Visuomenės sveikatos biuro specialistai apsilankė Šilutės „Žibutės“ lopšelyje-darželyje, kur surengė pamokėlę „Mikrobų manija“. Pamokėlę vedė Visuomenės sveikatos specialistė, besirūpinanti mokinių sveikatos priežiūra ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje Evelina Sobolienė. Darželio aštuntos ir devintos grupės vaikams specialistė papasakojo apie mikrobus, kur jie gyvena, kaip jie gali pakenkti mūsų organizmui ir kaip reikia su jais „kovoti“, kokių būna mikrobų. Po pamokos Visuomenės sveikatos biuro specialistė Greta Urbonaitė vaikams pademonstravo eksperimentą su „mikrobų maišeliu“. Mažieji turėjo savo rankas patrinti į „mikrobų maišelį“, o vėliau

Aštuonerius metus praleidusi Jungtinėje Karalystėje, klaipėdietė Rasa Ragelskienė sugrįžo į Lietuvą ir įsikūrė Saugose. Susitikti su Rasa nebuvo lengva. Ne kartą susisiekę telefonu išgirsdavome, kad Rasa rūpinasi derliaus pardavimu Kretingoje ir į Saugas grįš vėlai, kad išvažiuoja į moliūgų akciją Švėkšnoje, kitą dieną – į Kauną, kur ji mokosi agronomijos, ir t. t. Gurkšnojant arbatą prie židinio Su Rasa susitikome sekmadienio pavakare, prieš jai išvykstant į studijas. Modernaus buto židinyje spragsint beržinėms malkoms gurkšnojome žolelių arbatą, kompiuteryje vartėme Rasos fotografuotas

Primename moksleivių tėveliams, kad žiemos metas – vienas pavojingiausių laikotarpių, kai pasikeitusios eismo sąlygos (tamsu, blogas matomumas) iš visų eismo dalyvių, tiek iš vairuotojų, tiek iš pėsčiųjų, reikalauja ypač būti atidiems ir laikytis Kelių eismo taisyklių. Statistikos duomenimis, 40 proc. visų žuvusiųjų kelyje yra pėstieji, iš jų 70 proc. žuvo tamsiu paros metu ir dauguma neturėjo atšvaitų. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 m. sausio mėnesį buvo sužeisti 6 vaikai dėl jų neatsargumo, 2014 m. tuo pačiu laikotarpiu – 11. Iš

Taip vadinosi Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro organizuoti renginiai Europos sveikos mitybos dienai paminėti. Tokie renginiai vyko Žemaičių Naumiesčio mokykloje-darželyje, Vainuto gimnazijoje ir Šilutės žemės ūkio mokykloje. Sveika mityba – sveikatos pagrindas Lapkričio 8-oji paskelbta Europos sveikos mitybos diena. Sveika mityba yra tokia, kai organizmas gauna visas jam reikalingas medžiagas ir energiją idealiam svoriui palaikyti. Europos šalyse visuomenė skatinama maitintis sveikai, organizuojami renginiai apie tinkamos mitybos principus. Maistas yra labai svarbus ligų profilaktikai ir sveikatai stiprinti. 40-60 proc. žmonių

Per trejus metus šalia Šilutės Vydūno gimnazijos bus pastatyta 6,4 milijonų litų vertės 657 vietų sporto salė. Statybos darbų ir aplinkos sutvarkymo sutartis pasirašyta rugsėjo 24 d. Statybos pradžiai paminėti į būsimos salės pamatus įbetonuota kapsulė su laišku ainiams.   Nors čerpės nuo stogo ir nekrenta, kas yra žemės drebėjimas, Šilutės Vydūno gimnazijos kolektyvas paskutiniu metu patiria savo kailiu. Žemė dreba galingai technikai kalant polius būsimai ir visų laukiamai gimnazijos salei. Dviejų aukštų 2569 kv. m ploto pastate bus dvi

Visada atsiperka dvi investicijos – į sveikatą ir žinias. To, kuris negalvoja apie tolimus sunkumus, neišvengiamai laukia artimi nemalonumai. Silpnas būdas yra yda, kurios neįmanoma ištaisyti. Nėra nepagydomų ligų, yra tik nepagydomi pacientai. Malda ir pasninkas – užmirštas gydymas. Tik kvailiai ir numirėliai niekada nekeičia nuomonės. Ką gydome: ligą, pacientą ar tyrimo rezultatą?..   Visos šios citatos ir teiginiai tiesiogiai susiję su žmogaus gyvenimu, sveikata ir kasdienybe. Dar konkrečiau – su organizmo grūdinimu, fizinio aktyvumo svarba sveikatai ir motyvacija sveikai

Rusnės bendruomenė „Nemuno sala“, vadovaujama pirmininko Dariaus Soščekos, prisideda prie patrauklios ir saugios gyvenamosios aplinkos kūrimo Rusnėje. Nepakartojama gamta viliojanti Rusnės sala atsinaujina. Vis daugiau kampelių, kur matomas rūpestingų žmonių įdėtas triūsas. Tokių vietų randasi tiek miestelio centre, tiek kitose salos viešosiose erdvėse. Tai netruko įvertinti salos gyventojai ir jų svečiai, galintys prisėsti ant medinių suolelių ir grožėtis salos gamtovaizdžiu. Kad tvarka džiugintų, prie suolelių įrengtos šiukšliadėžės. Nepamiršti ir mažiausieji Rusnės gyventojai. Neringos gatvėje tarp Rusnės seniūnijos pastato ir Skirvytės

Vilniuje gyvenantis Laurynas Juodeška vis dažniau grįžta į senelių ir tėvų namus Kintuose ir vis labiau čia įsitvirtina: atstatė senuosius senelių namus, susidomėjo krašto istorija, pradėjo daryti vėtrunges ir kitus mokyti. Laurynas atvirauja, kad visada žavėjosi ekstremaliu sportu, vandens ir oro stichijomis. Prieš keletą metų pirmą kartą sėdęs į burinį laivą dalyvavo „Paršelio regatoje“. Nuo tada užsikrėtė buriavimu. Paviliotas svajonės plaukioti mariomis plazdant vėjo ištemptoms burėms nusprendė statyti laivą. Tokia svajonė užvaldė, matyt, neatsitiktinai. Jo senelis, būdamas 12 metų, su

Antrą gyvavimo dešimtmetį skaičiuojanti Stubrių kaimo bendruomenė nestokoja veiklumo, noro gyventi bendruomeniškai ir šiuolaikiškai. Stubriškiai savo sumanymams realizuoti pasitelkia ES ir paramą iš kitų šaltinių. Vienas pirmųjų įsikūrusios Stubrių bendruomenės rūpesčių buvo stogas viršum galvos. Projektui įgyvendinti gavus paramos lėšų, buvo pastatytas jaukus nedidelis bendruomenės namelis. Visi prisimena, kad darbai prasidėjo ten, kur styrojo akmenų krūva. Pasirūpinusi stogu virš galvos bendruomenė džiaugėsi, bet nenurimo. Namelis – gerai, tačiau aplinka nedžiugino akių. Stubriškiai nusprendė Kaimo plėtros programos lėšas investuoti aplinkai tvarkyti.