Mėnesio archyvai: balandžio 2014

Kaip gražiau šv. Velykas švęsti?

Paprasčiausias būdas nudažyti velykinį margutį – įmesti kiaušinį į dažus, kurių yra kiekviename prekybos centre. Tik kažin ar toks būdas teikia tiek malonumo, susikaupimo ir palaimos, kaip kiaušinio marginimas vašku. Šį senolių palikimą kasmet vis dažniau prisimename. Kaip marginti vašku, kaip sudėlioti ant kiaušinio taškus, brūkšnelius? To moko ir jų reikšmę paaiškina edukaciniuose užsiėmimuose. Vienas iš tokių –„Velykas ant slenksti“ – neseniai buvo surengtas Žemaičių krašto etnokultūros centro fojė.   Prie Viktorijos Jurkšaitienės spietėsi visi norintys iš beržo šakelių išmokti

Kokio Prezidento reikia Lietuvai?

Šia tema diskutavo visuomenininkų klubas, šįkart susirinkęs „Pamario“ laikraščio redakcijoje. Į diskusiją atvyko klubo nariai Jonas Jaunius, Edvardas Jurjonas, Antanas Čepys, Petras Skutulas, Birutė Servienė. Svečio teisėmis diskusijoje dalyvavo Jungtinio demokratinio judėjimo Šilutės skyriaus pirmininkas, verslininkas Rimantas Jaruškevičius. Jonas Jaunius: – Išvertus iš lotynų kalbos, žodis „prezidentas“ reikštų tarsi sėdintį priešakyje. Prezidento, kaip valstybės vadovo, titulą išpopuliarino JAV, 1789 metais valstybės galva padarę prezidentą. Lietuvoje prezidentą renka tiesioginiuose rinkimuose, JAV – rinkikai, Latvijoje – Seimas, Parlamentas (anksčiau taip buvo ir

Velykinė mugė ir margučių paroda Pagėgiuose

Balandžio 16 d. Pagėgių kultūros centro fojė šurmuliavo velykinė mugė, o tame pat pastate įsikūrusioje bibliotekoje veikė Lietuvos gražinimo draugijos Pagėgių skyriaus moterų margučių ir velykinių rankdarbių paroda.   Į mugę susirinkę tautodailininkai, amatininkai, Socialinių paslaugų centro, Neįgaliųjų draugijos ir kitų įstaigų bei organizacijų atstovai stalus nuklojo įvairiaspalviais velykiniais margučiais, mezginiais, nėriniais, puokštėmis ir kitokiomis grožybėmis. Vaikai, mokomi suaugusiųjų, margino kiaušinius, nagingi meistrai pardavinėjo velykines puošmenas namams. Skanauta dzūkiško pyrago su „špikais“, kurį iškepė Aksavera Mikšienė, o garsioji Vilkyškių krašto

Įsteigta Šilutės ugniagesių gelbėtojų draugija

Šią savaitę įsteigta Šilutės ugniagesių gelbėtojų draugija. Jos nariais tapo 37 profesionalūs ugniagesiai gelbėtojai ir su panašia veiklos sritimi susiję žmonės. Draugijos įsteigimas – žingsnis savanorių ugniagesių komandų formavimo link. Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Rimantas Mačijauskas sakė, kad visoje Lietuvoje numatoma steigti savanoriškas ugniagesių gelbėtojų komandas, kurios greičiausiai pakeis dabartines savivaldybių ugniagesių komandas. Kol kas tai nėra reglamentuota įstatymais, tačiau naujoji draugija taps tokių komandų steigimo pagrindu. Įsteigus Ugniagesių gelbėtojų draugiją, bus bandoma kaupti lėšas, pervedant dalį pajamų mokesčių

Šilgališkė, iškepusi 250 „Napoleonų“…

Nuo vaikystės Šilgaliuose gyvenanti Milda Puodžiūnienė – skaniausių tortų ir pyragų kepėja. Jos „Napoleono“ torto skonį žino ne tik Stoniškių seniūnijoje, bet ir Pagėgiuose: šį skanumyną pamėgo ir nuolat užsisako Pagėgių šv. Kryžiaus parapijos klebonas Vytautas Gedvainis. Įvairiomis progomis Milda Puodžiūnienė skaičiuoja iš viso iškepusi daugiau negu 250 šių „Napoleonų“, o kitokių tortų, pyragų nė neskaičiuoja. Virtuvėje ant staliuko – krūvelė iškeptų lakštų, jų pakaks gal trims „Napoleono“ tortams, o iš kitų lakštų teps „Karamelinį“ tortą. Milda Puodžiūnienė jau ruošiasi

Pasveikti be cheminių vaistų padeda sudžok

Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras ir klubas „Kelias į save“ pakvietė paklausyti nemokamų sveikatinimo paskaitų, kurių metu buvo pristatyta Arūno Jonuškio knygos „Sudžok – gamtos dovanotas gydytojas“ IV dalis. Paskaitos ir knygos sutiktuvės vyko Katyčių seniūnijos Stubrių bendruomenės namuose bei Šilutės seniūnijoje. Klubo „Kelias į save“ įkūrėjas, klaipėdietis Arūnas Jonuškis susirinkusiems šilutiškiams akcentavo, kad pigiausias ir paprasčiausias būdas pasveikti bei save sveikatinti yra korėjietiškas metodas sudžok – tai taškinis plaštakų ir pėdų masažas (išvertus iš korėjiečių kalbos „su“ –

Dešimtojoje Šaktarpio šventėje tiestas linkėjimų tiltas iš triušių…

Šiemet rusniškių surengtos Šaktarpio šventės metu potvynio kaip nebūta, o ledai jau buvo atlaisvinę upes ir Kuršių marias. Net parskridę gandrai jau apsitvarkė savo būstuose. Prieš šventę „viežlybi“ salos gyventojai sutvarkė visus pašalius, sugrėbstė senuosius gėlynus ir įrengė naujų, sumeistravo Šaktarpio šventės vėliavą, salą papuošė suoleliais, pasodino medžių… Prieš pat vidurdienį prie buvusio Peterso tilto kūrėsi visokie kiemeliai, pradėjo garuoti puodai. Savo daiktus išrikiavo tautodailininkai, namudininkai, sendaikčius dėliojo blusturgio prekeiviai, pradėjo šurmuliuoti pirmieji šventės dalyviai. Kapitono Algimanto Dirsės laivas, lydimas

Per 4 mėnesius sporto ir sveikatingumo centre „Oazis“ ištirpo 55 kilogramai

Kiekvienas turime savų tikslų – vieni verslo, kiti kūrybinių. Siekiantiems tikslo prireikia kantrybės, užsispyrimo, valios. Šių savybių ypač nestokoja sportininkai, stovintys ant aukščiausių pakylų. Jie žino, kiek sūraus prakaito tenka išlieti, kol pasiekiamas norimas rezultatas. Tą patyrė ir Martynas Norbutas, sportuojantis sporto ir sveikatingumo centre „Oazis“. Viršsvoris – amžiaus rykštė Viršsvoris – mūsų amžiaus rykštė. Ne tik dailiosios lyties atstovės su nerimu apžiūrinėja save iš visų pusių. Ta pati rykštė plaka ir vyrus. Nerimą kelia ir vaikai. Pastebima, kad mokykloje

Karalienės Luizės žingsnių aidas Piktupėnuose

Valstybės, miestai, kaimai, vietovės, kaip ir žmonės, turi savo istoriją ir likimus. Vieniems išbandymų, sėkmės tenka daugiau, kitiems mažiau. Vieni išnyksta be žymės, o kiti iškyla ilgiems metams. Tačiau tai patikrinti ir nustatyti gali tik laikas ir istorija. Prie Prūsijos – Rusijos kelio Piktupėnai – paprastas pakelės kaimas, įsikūręs prie Piktupės upelio, įtekančio į Vilkę. Kelias, prie kurio kūrėsi kaimas, jungė dvi galingas valstybes – Prūsiją ir Rusiją. Kas tik tuo keliu nekeliavo… Apie 1570 m. Piktupėnuose ant kalvos prie