100 g šaltai rūkytos dešros – 83 proc.paros druskos normos

Bendrinėje kalboje žodis druska paprastai reiškia valgomąją druską – natrio chloridą, kurio 40 proc. sudaro natris ir 60 proc. – chloridai.

Šviežioje, neperdirbtoje mėsoje, vištienoje natūraliai yra nedideli natrio kiekiai (perskaičiavus į druską gautume 0,15-0,3 g / 100 g). Druska pridedama perdirbant mėsą ir gaminant iš jos gaminius dėl intensyvesnio aromato, skonio ir tinkamumo vartoti trukmei pailginti.
Į maistą pridėta druska ne tik stabdo mikroorganizmų dauginimąsi, tačiau turi ir tam tikrų technologinių savybių – padeda ekstrahuoti druskoje tirpius baltymus emulsijai stabilizuoti, pagerina mėsos sukibimą kepimo metu, vandens sulaikymą, sustiprina mėsos skonį ir aromatą. Nors druskos funkcionalumas maisto produktuose yra įvairus, vartotojams svarbiausia jos įtaka juslinėms savybėms.
Sūrumas yra vienas iš penkių liežuviu jaučiamų pagrindinių maisto skonių (taip pat saldumas, rūgštumas, kartumas ir umami). Pridėjus į maistą druskos, galima paryškinti ar paslėpti tam tikrus kvapus ir skonius, pavyzdžiui, druska gali sumažinti kartumą ar sustiprinti saldumą.
Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas 2015-2016 m. ištyrė druskos kiekį 137 įvairių dešrų mėginiuose. Vidutinis nustatytas druskos kiekis 2,53 g / 100 g (mediana 1,96 g / 100 g). Druskos dešrose yra nuo 1,3 g / 100 g iki 6,35 g / 100 g, t. y. skiriasi beveik 5 kartus, o atskirose dešrų grupėse druskos kiekis svyruoja 2,5-3,2 karto.
Mažiausiai sūrios – virtos dešros (vidutiniškai druskos 1,86 g / 100 g), sūriausios – šaltai rūkytos (vidutiniškai druskos 4,16 g / 100 g) ir vytintos dešros (vidutiniškai druskos 4,29 g / 100 g). Analizuojant tirtų mėginių rezultatus matosi, kad visų dešrų druskos mediana yra mažesnė nei vidurkis, tai rodo, kad yra labai sūrių gaminių, dėl kurių didėja vidurkio reikšmė.
Karštai rūkytose dešrose vidutiniškai druskos yra 2,05 g / 100 g ir tai du kartus mažiau nei šaltai rūkytose dešrose.
2015-2016 m. NMVRVI atlikta 113 kitų (ne dešros mėsos gaminių tyrimų). Daugiausia druskos yra šaltai rūkytuose (vidurkis – 4,23g / 100 g), vytintuose (vidurkis – 3,79g / 100 g) ir sūdytuose (vidurkis – 3,77 g / 100 g) mėsos gaminiuose, mažiausias – tokiuose gaminiuose kaip vyniotiniai, slėgtainiai ir kiti kulinarijos mėsos gaminiai (vidutiniškai – 1,64 g / 100 g). Kaip ir dešrų atveju – karštai rūkytuose mėsos gaminiuose yra beveik dvigubai mažiau druskos nei šaltai rūkytuose.
Pateikti skaičiai rodo, kad dešros ir kiti mėsos gaminiai – labai sūrūs maisto produktai: suvalgę 100 g šaltai rūkytos dešros ar kito šaltai rūkyto ar vytinto mėsos gaminio, gauname per 80 % paros druskos normos.
Palyginome NMVRVI atliktų tyrimų duomenis apie druskos koncentracijas kai kuriuose mėsos produktuose 2010-2012 m. ir 2015-2016 m. Pagal tyrimų duomenis, šaltai rūkytoje, virtoje dešroje, vyniotiniuose ir panašiuose gaminiuose druskos kiekis kiek sumažėjo, o karštai rūkytose dešrose druskos sumažėjo net 24 %.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai primena, kad siekiant išvengti su per dideliu kraujo spaudimu susijusių ligų – širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, insulto, šlapimo išskyrimo sistemos ligų, svarbu per dieną suvartoti ne daugiau kaip 5 g druskos. 5 gramai druskos – tai mažiau nei vienas arbatinis šaukštelis, įskaitant druską iš visų šaltinių, t. y. ir gaunamą su jau paruoštais maisto produktais, pvz., duona.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Teatro vadovė ir dvasinio konsultavimo specialistė

Rugsėjo pradžioje Šilutės kamerinio dramos teatro direktorė Ramunė Kiniulytė gimtadienio proga sulaukė dėmesio – ne šiaip gimtadienis, jau 40 metų. Kilusi iš Tauragės, jau 18 metų Šilutėje. Po teologijos mokslų studijų bendrakursė pakvietė į Šilutę, dirbo versle. Teatre – jau keturiolikti metai, jam vadovauja 12 metų. Baigė magistrantūrą, nenutolo nuo religijotyros, papildomai įgijo dvasinio konsultavimo žinių. Šilutės kultūros ir pramogų centre jau triūsia statybininkai – šį pastatą pradedama renovuoti. Šilutės kamerinis dramos teatras prisiglaudė buvusiame vaikų darželyje (Liepų 16, Šilutėje).

Žuvienės virimo čempiono žiedą išsivežė dzūkai

Tokia žinia vainikavo šeštadienį Šilutėje surengtą vienuoliktąjį tarptautinį Žuvienės virimo čempionatą. Lazdijų komanda „Dzūkų jūros piratai“, čempionate dalyvavę devintą kartą, šventė pergalę: vyr. virėjas Ramūnas Zdanevičius gavo tik nugalėtojui skirtą raudonos spalvos prijuostę, specialią plaketę, čempiono vėliavą ir žiedą. Nugalėtojų bėgimą katilų alėja lydėjo sveikinimo šūksniai. Šiemet į vienuoliktąjį tarptautinį Žuvienės virimo čempionatą Šilutės senojo turgaus aikštėje suvažiavo 55 komandos. Prie žuvienės ir žuvies sriubos katilų sukosi ne tik Šilutės rajono, bet ir iš visos Lietuvos, taip pat Latvijos, Lenkijos,

Patarimai žmonėms, kurie nori kurti verslą

Vos prieš keletą metų, bene įtakingiausias pasaulyje finansų rinkos žurnalas Forbes, Lietuvą įvertino kaip penkioliktą geriausią valstybę pasaulyje naujo verslo kūrimui. Tokia aplinka čia yra dėl puikios geografinės padėties, mažos geopolitinio konflikto rizikos, gana palankios mokestinės politikos ir sparčiai augančios ekonomikos. Lietuviams, kurie savo gimtojoje šalyje nori kurti verslą, nėra geresnio laiko daryti tai, nei dabar. Tuo metu, kai technologinės inovacijos užima vis didesnę mūsų gyvenimo dalį, atsiranda galybė unikalių nišų, kuriose galite įsitvirtinti, ir kur galite uždirbti. Tačiau svarbu

Seniūnė Dalia Drobnienė – apie kelių statybas ir… žiniasklaidos sąžinę

Dalia Drobnienė – tikra Rusnės salos dukra, čia gimusi ir užaugusi, čia jau septinti metai einanti seniūnės pareigas. Apie jau pastatytą estakadą kelyje į Rusnę, apie kelio nuo Prezidento Kazio Griniaus tilto iki estakados tvarkymo darbus D. Drobnienė kalba kaip solidžią darbo patirtį sukaupusi kelių ir tiltų statybos inžinierė. Premjerą Saulių Skvernelį gerbia ir to neslepia, šalies žurnalistus peikia žodžių neparinkdama… Pokalbį su Rusnės seniūne Dalia DROBNIENE pradėjome nuo Rugsėjo 1–osios proga saloje vykusių švenčių. – Buvau abiejose mokyklose. Rusnės