100 g šaltai rūkytos dešros – 83 proc.paros druskos normos

Bendrinėje kalboje žodis druska paprastai reiškia valgomąją druską – natrio chloridą, kurio 40 proc. sudaro natris ir 60 proc. – chloridai.

Šviežioje, neperdirbtoje mėsoje, vištienoje natūraliai yra nedideli natrio kiekiai (perskaičiavus į druską gautume 0,15-0,3 g / 100 g). Druska pridedama perdirbant mėsą ir gaminant iš jos gaminius dėl intensyvesnio aromato, skonio ir tinkamumo vartoti trukmei pailginti.
Į maistą pridėta druska ne tik stabdo mikroorganizmų dauginimąsi, tačiau turi ir tam tikrų technologinių savybių – padeda ekstrahuoti druskoje tirpius baltymus emulsijai stabilizuoti, pagerina mėsos sukibimą kepimo metu, vandens sulaikymą, sustiprina mėsos skonį ir aromatą. Nors druskos funkcionalumas maisto produktuose yra įvairus, vartotojams svarbiausia jos įtaka juslinėms savybėms.
Sūrumas yra vienas iš penkių liežuviu jaučiamų pagrindinių maisto skonių (taip pat saldumas, rūgštumas, kartumas ir umami). Pridėjus į maistą druskos, galima paryškinti ar paslėpti tam tikrus kvapus ir skonius, pavyzdžiui, druska gali sumažinti kartumą ar sustiprinti saldumą.
Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas 2015-2016 m. ištyrė druskos kiekį 137 įvairių dešrų mėginiuose. Vidutinis nustatytas druskos kiekis 2,53 g / 100 g (mediana 1,96 g / 100 g). Druskos dešrose yra nuo 1,3 g / 100 g iki 6,35 g / 100 g, t. y. skiriasi beveik 5 kartus, o atskirose dešrų grupėse druskos kiekis svyruoja 2,5-3,2 karto.
Mažiausiai sūrios – virtos dešros (vidutiniškai druskos 1,86 g / 100 g), sūriausios – šaltai rūkytos (vidutiniškai druskos 4,16 g / 100 g) ir vytintos dešros (vidutiniškai druskos 4,29 g / 100 g). Analizuojant tirtų mėginių rezultatus matosi, kad visų dešrų druskos mediana yra mažesnė nei vidurkis, tai rodo, kad yra labai sūrių gaminių, dėl kurių didėja vidurkio reikšmė.
Karštai rūkytose dešrose vidutiniškai druskos yra 2,05 g / 100 g ir tai du kartus mažiau nei šaltai rūkytose dešrose.
2015-2016 m. NMVRVI atlikta 113 kitų (ne dešros mėsos gaminių tyrimų). Daugiausia druskos yra šaltai rūkytuose (vidurkis – 4,23g / 100 g), vytintuose (vidurkis – 3,79g / 100 g) ir sūdytuose (vidurkis – 3,77 g / 100 g) mėsos gaminiuose, mažiausias – tokiuose gaminiuose kaip vyniotiniai, slėgtainiai ir kiti kulinarijos mėsos gaminiai (vidutiniškai – 1,64 g / 100 g). Kaip ir dešrų atveju – karštai rūkytuose mėsos gaminiuose yra beveik dvigubai mažiau druskos nei šaltai rūkytuose.
Pateikti skaičiai rodo, kad dešros ir kiti mėsos gaminiai – labai sūrūs maisto produktai: suvalgę 100 g šaltai rūkytos dešros ar kito šaltai rūkyto ar vytinto mėsos gaminio, gauname per 80 % paros druskos normos.
Palyginome NMVRVI atliktų tyrimų duomenis apie druskos koncentracijas kai kuriuose mėsos produktuose 2010-2012 m. ir 2015-2016 m. Pagal tyrimų duomenis, šaltai rūkytoje, virtoje dešroje, vyniotiniuose ir panašiuose gaminiuose druskos kiekis kiek sumažėjo, o karštai rūkytose dešrose druskos sumažėjo net 24 %.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai primena, kad siekiant išvengti su per dideliu kraujo spaudimu susijusių ligų – širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, insulto, šlapimo išskyrimo sistemos ligų, svarbu per dieną suvartoti ne daugiau kaip 5 g druskos. 5 gramai druskos – tai mažiau nei vienas arbatinis šaukštelis, įskaitant druską iš visų šaltinių, t. y. ir gaunamą su jau paruoštais maisto produktais, pvz., duona.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Vaikas sėdi ramiai? Duokime jam saldainį!

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tiek suaugusiųjų, tiek vaikų nutukimo atvejų kasmet vis daugėja, o tokiai statistikai didžiulę įtaką daro įvairiausi veiksniai: pradedant netinkamu gyvenimo būdu ir baigiant genetiniais faktoriais. Skaičiuojama, kad Lietuvoje antsvorio turi kas penktas paauglys, todėl itin svarbu kuo anksčiau pastebėti nutukimo priežastis bei įvertinti galimas pasekmes, o apie tai plačiau pasakoja gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė. Nebėra aktualu vien suaugusiems Anot medicinos specialistų, daugiausia antsvorio turinčių paauglių pastebima nuo 12 metų, todėl nutukimo rizika jau seniai nebėra aktuali

Pigūs kūrybiniai namų puošybos elementai

Pasipuošti namus gali kiekvienas. Net ir vaikai. Svarbiausia įsigyti reikalingas priemones, kurios užtikrins, kad net ir patys sudėtingiausi darbeliai bus atliekami be jokio vargo. Ypač svarbu skatinti vaikus mokytis namų dekoravimo, kadangi per puošybą vaikai atranda naujų dalykų, lavina fantaziją, mokosi. O juk nėra nieko svarbiau, kaip kad mokytis kuriant. Ar ne taip? Tekstūrinis kartonas yra puiki medžiaga gaminanti padėkliukus kavai. Raskite formą, spalvą, storį ir specialiomis žirklėmis kirpkite kartoną. Rekomenduojamos žirklės, kurios kirpdamos kuria tam tikrus raštus. Paprasta, greita

Ugniagesiai dėl grėsmės Kalėdas sutikti be atlyginimų mitinguos V. Kudirkos aikštėje

Antradienį Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, 11 val. savivaldybių ugniagesiai gelbėtojai rinksis į mitingą. Pagrindinis ugniagesių reikalavimas – užtikrinti jiems tokį finansavimą, kad būtų įmanoma įgyvendinti Vyriausybės deleguotas funkcijas. Anot jų, šiuo metu dėl netinkamo lėšų skyrimo ugniagesiai gruodį gali likti be darbo užmokesčio. Savivaldybių ugniagesiai gelbėtojai teigia, kad kitų metų finansavimo planai problemų ne tik nespręs, bet padidins. Jie primena, kad dalyvauja gesinant apie pusę visų šalies gaisrų, t. y. jiems tenka 11000-13000 išvykimų per metus. Dažniausiai kaimuose ir atokiose

Laiškininkai atvyks naujomis pašto mašinomis

Šilutės rajono savivaldybės vadovai ir seniūnai susitiko su AB Lietuvos pašto tinklo direktoriumi Jonu Sadausku ir Klaipėdos filialo direktore Vida Pikčiūniene. Už pašto teikiamas paslaugas ir jo operacijas atsakingas J. Sadauskas pristatė Lietuvos pašto naujoves ir kas keisis Šilutės rajone. Švėkšnoje ir Šilutėje Šilutės rajone beliks stacionarūs Šilutės ir Švėkšnos paštai, visur kitur gyventojams paslaugas teiks mobilieji paštininkai, pas klientus vyksiantys automobiliais. Tokia pertvarka numatyta kitų metų pradžioje. Dvejus metus dvylikoje Lietuvos savivaldybių teritorijų jau veikia tokia paslauga, šiuo metu