10 tūkstančių medelių – ateities kartoms

Šeštadienį šilutiškiai dalyvavo Nacionalinėje miško sodinimo šventėje. Šilutės girininkijos Lapynų miške jie pasodino apie 10 tūkstančių pušelių, eglaičių ir berželių, kurie brandžiais medžiais užaugs maždaug po šimtmečio.

Miško sodinimo šventės metu Lapynų miške 2,4 ha plote pasodinta 7200 pušaičių, 2100 eglučių ir 900 berželių.

Šilutės girininkas Alis Gaudėšius sakė, kad ši akcija skirta pagerbti garsiam gamtininkui Tadui Ivanauskui, daug nuveikusiam tiriant ir tvarkant Lietuvos miškus. Kartu tai šauni proga visuomenei prisidėti atsodinant miškus. Nacionalinė miško sodinimo šventė tuo pačiu metu vyko visos Lietuvos girininkijose.

Moksleivius į Nacionalinę miško sodinimo šventę atvežė urėdijos pasamdytas autobusas.

Moksleivius į Nacionalinę miško sodinimo šventę atvežė urėdijos pasamdytas autobusas.

Sodinukais Šilutės urėdiją aprūpina Norkaičių girininkijos medelynas, kuriame kasmet išauginama po 4 milijonus įvairių rūšių medelių sodinukų.

Sodinukais Šilutės urėdiją aprūpina Norkaičių girininkijos medelynas, kuriame kasmet išauginama po 4 milijonus įvairių rūšių medelių sodinukų.


Prisimindamas pernai įvykusį panašų renginį girininkas pasidžiaugė, kad prieš metus pasodinti medeliai puikiai prigijo. Šiemet Šilutės girininkijoje mišką sodino Šilutės bendruomenės atstovai, daugiausiai moksleiviai, dalyvavo svečių iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Iš viso Lapynų miške darbavosi apie 100 žmonių. Kas atvyko savo transportu, kas urėdijos pasamdytu autobusu. Gausus būrys talkininkų numatytą plotą apsodino maždaug per 2 valandas. Po to jų laukė vaišės – savo išvirta koše ir arbata talkininkus vaišino karšto maisto gaminimu besiverčiantis rusniškis Algimantas Dirsė, desertui miškininkai turėjo sausainių. Visiems medelių sodintojams įteikti šiai šventei specialiai pagaminti suvenyriniai raktų pakabukai.

Nacionalinėje miško sodinimo šventėje Šilutės girininkijos Lapynų miške dalyvavo apie 100 žmonių.

„Šilutės girininkijoje nacionalinės miško sodinimo šventės metu 2,4 hektarų plote pasodinta 7200 pušaičių, 2100 egaičių ir 900 berželių. Pušelių ir beržų sodinukai – dvejų metų, eglučių – 4 m. Pušynas subręs po 100 metų, eglutės – po 70, o beržai po 60 metų. Darbo, kurį atlikome rezultatais pasinaudos ateities kartos – mūsų vaikai ir vaikaičiai“, – kalbėjo Šilutės miškų urėdas Vaidas Bendaravičius. Apžvelgęs atsodintą plotą, jis spėjo, kad turėtų prigyti apie 90 procentų sodinukų.

Pasak urėdo Vaido Bendaravičiaus, šis atsodintas miškas subręs tik beveik po 100 metų.

Miškas buvo sodinamas ir netoliese esančioje Švėkšnos girininkijoje, kurios teritorija įsiterpia ir į Klaipėdos rajoną. Čia 2,3 ha medelių sodinti atvyko bendrovės „Lietuvos draudimas“ Klaipėdos skyriaus kolektyvo nariai.
Beveik 5 hektarai atsodinto miško nėra didelis plotas. Per metus Šilutės urėdijos miškuose pasodinama apie 360 ha miško. Tiesa, kai kurie plotai pasisėja savaime, nes miškas iškertamas taip, kad jame liktų sėklas barstančių medžių.

Dauguma talkininkų – Šilutės mokyklų moksleiviai.

Pasodinę mišką, talkininkai vaišinosi rusniškio Algimanto Dirsės išvirta koše.

Sodinukais Šilutės urėdiją aprūpina Norkaičių girininkijos medelynas. Čia 3 laukuose, kurių bendras plotas 22 ha, auginami pušų, eglių, ąžuolų, beržų, juodalksnių ir dar kelių mažiau populiarių rūšių sodinukai. Medelyno viršininkas Arimantas Jurjonas sakė, kad per metus čia išauginama 4 milijonai sodinukų, kurių dauguma panaudojama pačios urėdijos reikmėms, dalis parduodama. Anot viršininko, kai kurie medeliai, pavyzdžiui eglės, reikalauja nemažai priežiūros. Iš pradžių jie sudaiginami, paaugę daigai persodinami. Miškams atsodinti eglaitės naudojamos ketverius metus puoselėtos medelyne.
Vaidotas VILKAS

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Miškų savininkus kviečia apžiūrėti savo miškus

Šių metų sausis tik įpusėjo, o Lietuvoje jau du kartus siautė stiprūs vėjai. Jie laužė ir vertė medžius miškuose, parkuose, pakelėse, gyvenvietėse. Sprendžiant iš gaunamų pranešimų, labiausiai nukentėjo Vakarų Lietuvoje, Dzūkijoje ir Panevėžio regione esantys miškai. Valstybinė miškų tarnyba kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo. Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad 2021 metų vasarą šalies miškai kentėjo nuo labai karštų orų. Labiausiai nusilpo eglės, todėl pernai eglynuose gausėjo žievėgraužių

Šilutėje veikianti įmonė „Klasmann-Deilmann“ dalį gamybos žada perkelti į Latviją

Portalas 15min.lt praneša, kad problemos su Kinija kai kuriuos Lietuvos verslininkus skatina keisti savo planus. Keli jau pranešė iškeliantys dalį gamybos iš Lietuvos. Tai planuoja daryti ir durpių substratus gaminanti Šilutėje įsikūrusi „Klasmann-Deilmann“. Kinija nuo gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą – Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į Kiniją pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį šis skaičius siekė 44 mln. eurų. Be to, Kinija spaudžia ir tarptautines bendroves nenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų. Vietoj Lietuvos pasirinkusio

Dviem iš trijų lietuvių trūksta vitamino D. Kaip jo gauti su maistu? 

Pastebimai pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti įvairių ligų grėsmę – tokį poveikį gali turėti pakankamas vitamino D kiekis organizme. Jis padeda užtikrinti tinkamas smegenų funkcijas, sustiprina imuninę sistemą, apsaugo nuo vėžio, įvairių infekcijų, širdies ir kraujagyslių ligų. Viena produktų grupė – ypatinga Šeimos gydytojas V. Morozovas akcentuoja vitamino D svarbą žmogaus organizmui. Anot mediko, šis elementas stiprina sveikatą bei imunitetą, padeda išvengti onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, pagerina gyvenimo kokybę. Tiesa, pažymi pašnekovas, kad pilnai atsiskleistų visa vitamino D

Minime Ievos Simonaitytės 125-ąsias gimimo metines

Sausio 23 d. minimos Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės. Šiuos metus Seimas paskelbė I. Simonaitytės metais. Šia proga pateikiame ištraukų iš Domo Kauno parengtos knygos „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Leidinyje, skirtame įprasminti šios Mažosios Lietuvos metraštininkės atmintį, publikuojami penkiasdešimt septynių žmonių, pažinojusių arba artimai besibičiuliavusių su rašytoja, sakytiniai liudijimai. Jie užrašyti 1978–1983 metais. Tikrasis vardas Evė Ieva Simonaitytė (1897–1978) – išskirtinio likimo asmenybė. Pavainikė, benamės duktė. Būdama penkerių, jau žinojo lemtį: aš esu Etmės Evė. Nuo

Taip pat skaitykite