10 tūkstančių medelių – ateities kartoms

Šeštadienį šilutiškiai dalyvavo Nacionalinėje miško sodinimo šventėje. Šilutės girininkijos Lapynų miške jie pasodino apie 10 tūkstančių pušelių, eglaičių ir berželių, kurie brandžiais medžiais užaugs maždaug po šimtmečio.

Miško sodinimo šventės metu Lapynų miške 2,4 ha plote pasodinta 7200 pušaičių, 2100 eglučių ir 900 berželių.

Šilutės girininkas Alis Gaudėšius sakė, kad ši akcija skirta pagerbti garsiam gamtininkui Tadui Ivanauskui, daug nuveikusiam tiriant ir tvarkant Lietuvos miškus. Kartu tai šauni proga visuomenei prisidėti atsodinant miškus. Nacionalinė miško sodinimo šventė tuo pačiu metu vyko visos Lietuvos girininkijose.

Moksleivius į Nacionalinę miško sodinimo šventę atvežė urėdijos pasamdytas autobusas.

Moksleivius į Nacionalinę miško sodinimo šventę atvežė urėdijos pasamdytas autobusas.

Sodinukais Šilutės urėdiją aprūpina Norkaičių girininkijos medelynas, kuriame kasmet išauginama po 4 milijonus įvairių rūšių medelių sodinukų.

Sodinukais Šilutės urėdiją aprūpina Norkaičių girininkijos medelynas, kuriame kasmet išauginama po 4 milijonus įvairių rūšių medelių sodinukų.


Prisimindamas pernai įvykusį panašų renginį girininkas pasidžiaugė, kad prieš metus pasodinti medeliai puikiai prigijo. Šiemet Šilutės girininkijoje mišką sodino Šilutės bendruomenės atstovai, daugiausiai moksleiviai, dalyvavo svečių iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Iš viso Lapynų miške darbavosi apie 100 žmonių. Kas atvyko savo transportu, kas urėdijos pasamdytu autobusu. Gausus būrys talkininkų numatytą plotą apsodino maždaug per 2 valandas. Po to jų laukė vaišės – savo išvirta koše ir arbata talkininkus vaišino karšto maisto gaminimu besiverčiantis rusniškis Algimantas Dirsė, desertui miškininkai turėjo sausainių. Visiems medelių sodintojams įteikti šiai šventei specialiai pagaminti suvenyriniai raktų pakabukai.

Nacionalinėje miško sodinimo šventėje Šilutės girininkijos Lapynų miške dalyvavo apie 100 žmonių.

„Šilutės girininkijoje nacionalinės miško sodinimo šventės metu 2,4 hektarų plote pasodinta 7200 pušaičių, 2100 egaičių ir 900 berželių. Pušelių ir beržų sodinukai – dvejų metų, eglučių – 4 m. Pušynas subręs po 100 metų, eglutės – po 70, o beržai po 60 metų. Darbo, kurį atlikome rezultatais pasinaudos ateities kartos – mūsų vaikai ir vaikaičiai“, – kalbėjo Šilutės miškų urėdas Vaidas Bendaravičius. Apžvelgęs atsodintą plotą, jis spėjo, kad turėtų prigyti apie 90 procentų sodinukų.

Pasak urėdo Vaido Bendaravičiaus, šis atsodintas miškas subręs tik beveik po 100 metų.

Miškas buvo sodinamas ir netoliese esančioje Švėkšnos girininkijoje, kurios teritorija įsiterpia ir į Klaipėdos rajoną. Čia 2,3 ha medelių sodinti atvyko bendrovės „Lietuvos draudimas“ Klaipėdos skyriaus kolektyvo nariai.
Beveik 5 hektarai atsodinto miško nėra didelis plotas. Per metus Šilutės urėdijos miškuose pasodinama apie 360 ha miško. Tiesa, kai kurie plotai pasisėja savaime, nes miškas iškertamas taip, kad jame liktų sėklas barstančių medžių.

Dauguma talkininkų – Šilutės mokyklų moksleiviai.

Pasodinę mišką, talkininkai vaišinosi rusniškio Algimanto Dirsės išvirta koše.

Sodinukais Šilutės urėdiją aprūpina Norkaičių girininkijos medelynas. Čia 3 laukuose, kurių bendras plotas 22 ha, auginami pušų, eglių, ąžuolų, beržų, juodalksnių ir dar kelių mažiau populiarių rūšių sodinukai. Medelyno viršininkas Arimantas Jurjonas sakė, kad per metus čia išauginama 4 milijonai sodinukų, kurių dauguma panaudojama pačios urėdijos reikmėms, dalis parduodama. Anot viršininko, kai kurie medeliai, pavyzdžiui eglės, reikalauja nemažai priežiūros. Iš pradžių jie sudaiginami, paaugę daigai persodinami. Miškams atsodinti eglaitės naudojamos ketverius metus puoselėtos medelyne.
Vaidotas VILKAS

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įamžinama seserų elzbietiečių veikla Švėkšnoje

2023 m. Šilutės Hugo Šojaus muziejaus Švėkšnos ekspozicija įgyvendina projektą „Šv. Jokūbo festivalis Švėkšnoje: seserų elzbietiečių veikla Švėkšnoje“. Projekto tikslas – įamžinti vienuolės Antaninos Žemgulytės-Bonitos bei seserų elzbietiečių veiklą Lietuvoje ir Švėkšnoje. Po Pirmo pasaulinio karo nepriklausomoje Lietuvoje susiklostė palankios sąlygos augti vienuolijoms. 1918–1940 m. Lietuvoje naujai įsikūrė 11 ordinų ir kongregacijų vienuoliai: vargdienių seserys, kazimierietės, kryžietės, elzbietietės, pranciškonės, jėzuitai, kapucinai, dominikonai, saleziečiai, pranciškietės ir salezietės. 1924 m. į Lietuvą iš Karaliaučiaus, kur buvo įsikūręs kongregacijos provincijos centras su noviciatu,

Kaip tinkamai laikyti nusipirktą pieną

Pienas – vienas perkamiausių lietuvių maisto produktų. Kad jis išlaikytų savo skonį ir maistines savybes iki pat galiojimo laiko pabaigos, jį parsinešę namo turėtume laikytis tam tikrų taisyklių. Dalis iš jų, ko gero, yra žinomos daugeliui, tačiau kai kurios gali nustebinti. Apie tai, kokių klaidų vengti nusipirkus pieno, pasakoja prekės ženklą „Dvaro“ valdančios bendrovės „Pieno žvaigždės“ vyriausioji technologė Dalia Mickeliūnienė. Pienas turi būti laikomas šaldytuve. Tad įsipylę pieno, visuomet stenkitės kuo greičiau jį padėti atgal į šaldytuvą. Taip pat visuomet

Gydymo įstaigos gaus daugiau lėšų už suteiktas paslaugas, medikai – didesnius atlyginimus

Siekiant sudaryti sąlygas gydymo įstaigoms nuo 2024 m. sausio 1 d. didinti medikų darbo užmokestį ne mažiau kaip 10 proc., sveikatos apsaugos ministro įsakymu padidintos asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainos. Tai leis gydymo įstaigoms gauti papildomų lėšų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) ir skirti jas darbuotojų darbo užmokesčiui didinti. Pagal padidintus įkainius būtų atsiskaitoma už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, suteiktas nuo šių metų lapkričio 1 d. „Laikomės įsipareigojimų reguliariai didinti medicinos darbuotojų atlygius – tai daroma peržiūrint įkainius

Su patyčiomis mokyklose vaikai kovoja pasitelkę piešinius

Patyčios tarp mokyklinio amžiaus vaikų yra viena opiausių problemų. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, patyčias patiria vidutiniškai 42 proc. berniukų ir 37 proc. mergaičių 40-yje labiausiai išsivysčiusių šalių. Pasipriešinti patyčioms nusiteikę ir Lietuvos vaikai, pasitelkę tam kūrybingas idėjas. „Su patyčiomis susidurti gali ne tik vaikai ar paaugliai, bet ir suaugusieji. Tačiau, jei suaugusieji gali apsiginti, labai dažnai vaikai jaučiasi bejėgiai prieš juos emociškai, o kartais net fiziškai žalojantį elgesį. Galime pasidžiaugti, kad patyčios mokyklose nebėra tabu – ši problema ne

Taip pat skaitykite