10 tūkstančių medelių – ateities kartoms

Šeštadienį šilutiškiai dalyvavo Nacionalinėje miško sodinimo šventėje. Šilutės girininkijos Lapynų miške jie pasodino apie 10 tūkstančių pušelių, eglaičių ir berželių, kurie brandžiais medžiais užaugs maždaug po šimtmečio.

Miško sodinimo šventės metu Lapynų miške 2,4 ha plote pasodinta 7200 pušaičių, 2100 eglučių ir 900 berželių.

Šilutės girininkas Alis Gaudėšius sakė, kad ši akcija skirta pagerbti garsiam gamtininkui Tadui Ivanauskui, daug nuveikusiam tiriant ir tvarkant Lietuvos miškus. Kartu tai šauni proga visuomenei prisidėti atsodinant miškus. Nacionalinė miško sodinimo šventė tuo pačiu metu vyko visos Lietuvos girininkijose.

Moksleivius į Nacionalinę miško sodinimo šventę atvežė urėdijos pasamdytas autobusas.

Moksleivius į Nacionalinę miško sodinimo šventę atvežė urėdijos pasamdytas autobusas.

Sodinukais Šilutės urėdiją aprūpina Norkaičių girininkijos medelynas, kuriame kasmet išauginama po 4 milijonus įvairių rūšių medelių sodinukų.

Sodinukais Šilutės urėdiją aprūpina Norkaičių girininkijos medelynas, kuriame kasmet išauginama po 4 milijonus įvairių rūšių medelių sodinukų.


Prisimindamas pernai įvykusį panašų renginį girininkas pasidžiaugė, kad prieš metus pasodinti medeliai puikiai prigijo. Šiemet Šilutės girininkijoje mišką sodino Šilutės bendruomenės atstovai, daugiausiai moksleiviai, dalyvavo svečių iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Iš viso Lapynų miške darbavosi apie 100 žmonių. Kas atvyko savo transportu, kas urėdijos pasamdytu autobusu. Gausus būrys talkininkų numatytą plotą apsodino maždaug per 2 valandas. Po to jų laukė vaišės – savo išvirta koše ir arbata talkininkus vaišino karšto maisto gaminimu besiverčiantis rusniškis Algimantas Dirsė, desertui miškininkai turėjo sausainių. Visiems medelių sodintojams įteikti šiai šventei specialiai pagaminti suvenyriniai raktų pakabukai.

Nacionalinėje miško sodinimo šventėje Šilutės girininkijos Lapynų miške dalyvavo apie 100 žmonių.

„Šilutės girininkijoje nacionalinės miško sodinimo šventės metu 2,4 hektarų plote pasodinta 7200 pušaičių, 2100 egaičių ir 900 berželių. Pušelių ir beržų sodinukai – dvejų metų, eglučių – 4 m. Pušynas subręs po 100 metų, eglutės – po 70, o beržai po 60 metų. Darbo, kurį atlikome rezultatais pasinaudos ateities kartos – mūsų vaikai ir vaikaičiai“, – kalbėjo Šilutės miškų urėdas Vaidas Bendaravičius. Apžvelgęs atsodintą plotą, jis spėjo, kad turėtų prigyti apie 90 procentų sodinukų.

Pasak urėdo Vaido Bendaravičiaus, šis atsodintas miškas subręs tik beveik po 100 metų.

Miškas buvo sodinamas ir netoliese esančioje Švėkšnos girininkijoje, kurios teritorija įsiterpia ir į Klaipėdos rajoną. Čia 2,3 ha medelių sodinti atvyko bendrovės „Lietuvos draudimas“ Klaipėdos skyriaus kolektyvo nariai.
Beveik 5 hektarai atsodinto miško nėra didelis plotas. Per metus Šilutės urėdijos miškuose pasodinama apie 360 ha miško. Tiesa, kai kurie plotai pasisėja savaime, nes miškas iškertamas taip, kad jame liktų sėklas barstančių medžių.

Dauguma talkininkų – Šilutės mokyklų moksleiviai.

Pasodinę mišką, talkininkai vaišinosi rusniškio Algimanto Dirsės išvirta koše.

Sodinukais Šilutės urėdiją aprūpina Norkaičių girininkijos medelynas. Čia 3 laukuose, kurių bendras plotas 22 ha, auginami pušų, eglių, ąžuolų, beržų, juodalksnių ir dar kelių mažiau populiarių rūšių sodinukai. Medelyno viršininkas Arimantas Jurjonas sakė, kad per metus čia išauginama 4 milijonai sodinukų, kurių dauguma panaudojama pačios urėdijos reikmėms, dalis parduodama. Anot viršininko, kai kurie medeliai, pavyzdžiui eglės, reikalauja nemažai priežiūros. Iš pradžių jie sudaiginami, paaugę daigai persodinami. Miškams atsodinti eglaitės naudojamos ketverius metus puoselėtos medelyne.
Vaidotas VILKAS

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Programuotojas E. Maksvytis: „Noriu, kad Lietuvos jaunimas turėtų vietą prie ateities stalo“

Ar žinojote, kad Šilutėje yra vaikščiojantis robotas humanoidas, o jį pagamino šilutiškis? Antradienį tuo įsitikinti į Šilutės pirmąją gimnaziją atvyko rajono valdžios bei verslo atstovai. Svečiams buvo pristatyta robotų projektavimo, gaminimo idėja bei oficialiai atidarytas Inovacijų ir robotikos centras, kurio įkūrėjas – iš Švedijos grįžęs 31-erių metų programuotojas Eivanas Maksvytis. Vos prieš kelis mėnesius E. Maksvytis įgyvendino savo svajonę ir įkūrė Šilutėje robotikos laboratoriją. Pasak jo paties, tai – dirbtuvės, kuriose gaminami robotai. Žingsnelis po žingsnelio juos gamina patys šilutiškiai

Bibliotekos Vėlaičių filialas – naujose erdvėse

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos Vėlaičių filialas veikia naujose patalpose – Kentrių kaimo bendruomenės namuose. Atidarymo iškilmėse susirinkusiuosius džiugino linksma bei kūrybinga Piktupėnų pagrindinės mokyklos mokinių Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metų sutiktuvėms parengta muzikinė–poetinė programa. Vėlaičių bibliotekos simbolinę atidarymo juostą perkirpo Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvidas Einikis, Kentrių kaimo bendruomenės pirmininkas Romaldas Mančas, Pagėgių seniūnas Dainius Maciukevičius, Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė, Vėlaičių filialo bibliotekininkė Jūratė Tūtoraitienė ir Kentrių kaimo vaikučiai. Bibliotekos vadovė Milda Jašinskaitė–Jasevičienė

Pagėgiškiai imtynininkai sezoną pradėjo pergalėmis

Labai sėkmingai naująjį varžybų sezoną pradėjo Pagėgių meno ir sporto mokyklos laisvųjų imtynių mokytojas Antanas Merkevičius ir jo auklėtiniai. Pirmieji ant imtynių kilimo jėgas išbandė suaugusieji atletai – Kaune vykusiame šalies imtynių čempionate dalyvavo 5 Pagėgių krašto imtynininkai. Visi penki pagėgiškiai tapo čempionato prizininkais. Auksinius čempionato apdovanojimus pelnė broliai Gvidas (svorio kat. iki 57 kg) ir Gytis (iki 70 kg) Jovaišos, dabar sportinį meistriškumą keliantys Šiaulių sporto gimnazijoje. Toje pat gimnazijoje besimokantis Svajūnas Šakys (iki 65 kg) pelnė čempionato sidabrą.

Kaip atsirado Nepriklausomos Lietuvos pinigai

    Praūžus Pirmojo pasaulinio karo, kuris dar vadinamas Didžiuoju karu (1914-1918 m.) audroms, kaip feniksas iš pelenų kilo Lietuvos valstybė. Anot istorikų, pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės mėnesiais ir metais nebuvo nė kalbos apie savų pinigų turėjimą. Iš pradžių jaunai valstybei buvo daug svarbesnių neatidėliotinų reikalų. Bet viskam savas laikas. Savų pinigų nebuvo 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybai paskelbus nepriklausomybę, šalyje dar šeimininkavo vokiečiai, o krašte cirkuliavo specialiai okupuotiems kraštams leisti ostrubliai. Lietuvos valstybė savos valiutos iš karto įsivesti