10 tūkstančių medelių – ateities kartoms

Šeštadienį šilutiškiai dalyvavo Nacionalinėje miško sodinimo šventėje. Šilutės girininkijos Lapynų miške jie pasodino apie 10 tūkstančių pušelių, eglaičių ir berželių, kurie brandžiais medžiais užaugs maždaug po šimtmečio.

Miško sodinimo šventės metu Lapynų miške 2,4 ha plote pasodinta 7200 pušaičių, 2100 eglučių ir 900 berželių.

Šilutės girininkas Alis Gaudėšius sakė, kad ši akcija skirta pagerbti garsiam gamtininkui Tadui Ivanauskui, daug nuveikusiam tiriant ir tvarkant Lietuvos miškus. Kartu tai šauni proga visuomenei prisidėti atsodinant miškus. Nacionalinė miško sodinimo šventė tuo pačiu metu vyko visos Lietuvos girininkijose.

Moksleivius į Nacionalinę miško sodinimo šventę atvežė urėdijos pasamdytas autobusas.

Moksleivius į Nacionalinę miško sodinimo šventę atvežė urėdijos pasamdytas autobusas.

Sodinukais Šilutės urėdiją aprūpina Norkaičių girininkijos medelynas, kuriame kasmet išauginama po 4 milijonus įvairių rūšių medelių sodinukų.

Sodinukais Šilutės urėdiją aprūpina Norkaičių girininkijos medelynas, kuriame kasmet išauginama po 4 milijonus įvairių rūšių medelių sodinukų.


Prisimindamas pernai įvykusį panašų renginį girininkas pasidžiaugė, kad prieš metus pasodinti medeliai puikiai prigijo. Šiemet Šilutės girininkijoje mišką sodino Šilutės bendruomenės atstovai, daugiausiai moksleiviai, dalyvavo svečių iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Iš viso Lapynų miške darbavosi apie 100 žmonių. Kas atvyko savo transportu, kas urėdijos pasamdytu autobusu. Gausus būrys talkininkų numatytą plotą apsodino maždaug per 2 valandas. Po to jų laukė vaišės – savo išvirta koše ir arbata talkininkus vaišino karšto maisto gaminimu besiverčiantis rusniškis Algimantas Dirsė, desertui miškininkai turėjo sausainių. Visiems medelių sodintojams įteikti šiai šventei specialiai pagaminti suvenyriniai raktų pakabukai.

Nacionalinėje miško sodinimo šventėje Šilutės girininkijos Lapynų miške dalyvavo apie 100 žmonių.

„Šilutės girininkijoje nacionalinės miško sodinimo šventės metu 2,4 hektarų plote pasodinta 7200 pušaičių, 2100 egaičių ir 900 berželių. Pušelių ir beržų sodinukai – dvejų metų, eglučių – 4 m. Pušynas subręs po 100 metų, eglutės – po 70, o beržai po 60 metų. Darbo, kurį atlikome rezultatais pasinaudos ateities kartos – mūsų vaikai ir vaikaičiai“, – kalbėjo Šilutės miškų urėdas Vaidas Bendaravičius. Apžvelgęs atsodintą plotą, jis spėjo, kad turėtų prigyti apie 90 procentų sodinukų.

Pasak urėdo Vaido Bendaravičiaus, šis atsodintas miškas subręs tik beveik po 100 metų.

Miškas buvo sodinamas ir netoliese esančioje Švėkšnos girininkijoje, kurios teritorija įsiterpia ir į Klaipėdos rajoną. Čia 2,3 ha medelių sodinti atvyko bendrovės „Lietuvos draudimas“ Klaipėdos skyriaus kolektyvo nariai.
Beveik 5 hektarai atsodinto miško nėra didelis plotas. Per metus Šilutės urėdijos miškuose pasodinama apie 360 ha miško. Tiesa, kai kurie plotai pasisėja savaime, nes miškas iškertamas taip, kad jame liktų sėklas barstančių medžių.

Dauguma talkininkų – Šilutės mokyklų moksleiviai.

Pasodinę mišką, talkininkai vaišinosi rusniškio Algimanto Dirsės išvirta koše.

Sodinukais Šilutės urėdiją aprūpina Norkaičių girininkijos medelynas. Čia 3 laukuose, kurių bendras plotas 22 ha, auginami pušų, eglių, ąžuolų, beržų, juodalksnių ir dar kelių mažiau populiarių rūšių sodinukai. Medelyno viršininkas Arimantas Jurjonas sakė, kad per metus čia išauginama 4 milijonai sodinukų, kurių dauguma panaudojama pačios urėdijos reikmėms, dalis parduodama. Anot viršininko, kai kurie medeliai, pavyzdžiui eglės, reikalauja nemažai priežiūros. Iš pradžių jie sudaiginami, paaugę daigai persodinami. Miškams atsodinti eglaitės naudojamos ketverius metus puoselėtos medelyne.
Vaidotas VILKAS

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Lietuviškas varškės sūris po pasaulį keliaus pašto ženklais

Lietuvos paštas tęsia pašto ženklų serijos „Kulinarinis paveldas“ leidybą. Šeštadienį, gegužės 20-ąją, apyvartoje pasirodžiusiame šalies tradicinę virtuvę reprezentuojančiame pašto ženkle pavaizduotas užsienio svečių už išskirtinį skonį ir unikalų gamybos procesą itin vertinamas varškės sūris. Naująjį pašto ženklą, kuris išleistas 80 tūkst. egzempliorių tiražu, sukūrė dailininkas Domantas Vildžiūnas. Pristatomo pašto ženklo nominalas – 0,52 Eur. „Džiaugiamės prisidėdami prie autentiško kulinarijos paveldo išsaugojimo, jo populiarinimo ir tradicijų tęstinumo. Tautinis paveldas – neatsiejama šalies įvaizdžio dalis. Naujuoju pašto ženklu ženklintos siuntos kiekvieną kartą

Buriama meldinės nendrinukės savanorių komanda

Siekdami užtikrinti greitesnį ūkininkų informavimą apie jų laukuose perinčias globaliai nykstančias meldines nendrinukes, gamtininkai į pagalbą šiemet pirmą kartą pasitelks entuziastingus gamtos mylėtojus. Specialiai šiam tikslui buriama savanorių komanda lankys ūkininkus, supažindins juos su agroaplinkosauginėmis priemonėmis, teiks siūlymų ir pagalbą. „Kasmet didžiuliu iššūkiu tiek ūkininkams, tiek gamtininkams tampa birželio mėnuo, kai per labai trumpą laiką turi būti ne tik įvykdyta pirmoji meldinių nendrinukių apskaita, bet ir jos rezultatai perduoti ūkininkams. Nuo to, ar einamaisiais metais ūkininkų valdose peri pasauliniu mastu

„Nemunu per Lietuvą“ – Šilutėje

Ketvirtadienį pilnutėlė Šilutės F. Bajoraičio bibliotekos skaitykla susirinko ypatinga proga. Atvyko nacionalinės ekspedicijos, plaukusios Nemunu, dalyviai: gamtininkas, knygų autorius Selemonas Paltanavičius ir laivadirbys rusniškis Simas Knapkis. Pristatyta S. Paltanavičiaus nauja knyga „Nemunu per Lietuvą“. Autografus dalijo abu garbūs vyrai. Selemonas Paltanavičius yra 36 knygučių vaikams autorius, nors vadinamas garsiu Lietuvos prozininku, gamtininku, fotografu, radijo laidų vedėju, susitikime su šilutiškiais jis užsitarnavo ir istoriko vardą. 2015 ir 2016 m. nacionalinės ekspedicijos komanda plaukė Nemunu iki pat Kuršių marių. „Pamarys“ jau rašė,

Švėkšnoje – Šeimų šventė

Saulėtą penktadienio pavakarę Tradicinių amatų centro kiemelyje Švėkšnos suaugusiųjų šokių kolektyvas „Šalna“ surengė Šeimų šventę. Garsus šokėjų kolektyvas anksčiau organizuodavo Motinos dienos šventę, o jau trečius metus švėkšniškius suvadina kartu pasidžiaugti šeima, pagerbti gražiai vaikus auginančius tėvus, koncertuoja ir suaugusieji, ir vaikai. Tautiniais rūbais pasipuošusi „Šalnos“ šokių kolektyvo vadovė Asta Sapetkienė pirmiausia pašokti pakvietė saviškius (beje, šiame kolektyve su žmona šoka ir Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis), vilkėjusius puošniais tautiniais rūbais. Po jų polkos ritmu sukosi „Saulės“ gimnazijos tautinių šokių kolektyvo