10 tūkstančių medelių – ateities kartoms

Šeštadienį šilutiškiai dalyvavo Nacionalinėje miško sodinimo šventėje. Šilutės girininkijos Lapynų miške jie pasodino apie 10 tūkstančių pušelių, eglaičių ir berželių, kurie brandžiais medžiais užaugs maždaug po šimtmečio.

Miško sodinimo šventės metu Lapynų miške 2,4 ha plote pasodinta 7200 pušaičių, 2100 eglučių ir 900 berželių.

Šilutės girininkas Alis Gaudėšius sakė, kad ši akcija skirta pagerbti garsiam gamtininkui Tadui Ivanauskui, daug nuveikusiam tiriant ir tvarkant Lietuvos miškus. Kartu tai šauni proga visuomenei prisidėti atsodinant miškus. Nacionalinė miško sodinimo šventė tuo pačiu metu vyko visos Lietuvos girininkijose.

Moksleivius į Nacionalinę miško sodinimo šventę atvežė urėdijos pasamdytas autobusas.

Moksleivius į Nacionalinę miško sodinimo šventę atvežė urėdijos pasamdytas autobusas.

Sodinukais Šilutės urėdiją aprūpina Norkaičių girininkijos medelynas, kuriame kasmet išauginama po 4 milijonus įvairių rūšių medelių sodinukų.

Sodinukais Šilutės urėdiją aprūpina Norkaičių girininkijos medelynas, kuriame kasmet išauginama po 4 milijonus įvairių rūšių medelių sodinukų.


Prisimindamas pernai įvykusį panašų renginį girininkas pasidžiaugė, kad prieš metus pasodinti medeliai puikiai prigijo. Šiemet Šilutės girininkijoje mišką sodino Šilutės bendruomenės atstovai, daugiausiai moksleiviai, dalyvavo svečių iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Iš viso Lapynų miške darbavosi apie 100 žmonių. Kas atvyko savo transportu, kas urėdijos pasamdytu autobusu. Gausus būrys talkininkų numatytą plotą apsodino maždaug per 2 valandas. Po to jų laukė vaišės – savo išvirta koše ir arbata talkininkus vaišino karšto maisto gaminimu besiverčiantis rusniškis Algimantas Dirsė, desertui miškininkai turėjo sausainių. Visiems medelių sodintojams įteikti šiai šventei specialiai pagaminti suvenyriniai raktų pakabukai.

Nacionalinėje miško sodinimo šventėje Šilutės girininkijos Lapynų miške dalyvavo apie 100 žmonių.

„Šilutės girininkijoje nacionalinės miško sodinimo šventės metu 2,4 hektarų plote pasodinta 7200 pušaičių, 2100 egaičių ir 900 berželių. Pušelių ir beržų sodinukai – dvejų metų, eglučių – 4 m. Pušynas subręs po 100 metų, eglutės – po 70, o beržai po 60 metų. Darbo, kurį atlikome rezultatais pasinaudos ateities kartos – mūsų vaikai ir vaikaičiai“, – kalbėjo Šilutės miškų urėdas Vaidas Bendaravičius. Apžvelgęs atsodintą plotą, jis spėjo, kad turėtų prigyti apie 90 procentų sodinukų.

Pasak urėdo Vaido Bendaravičiaus, šis atsodintas miškas subręs tik beveik po 100 metų.

Miškas buvo sodinamas ir netoliese esančioje Švėkšnos girininkijoje, kurios teritorija įsiterpia ir į Klaipėdos rajoną. Čia 2,3 ha medelių sodinti atvyko bendrovės „Lietuvos draudimas“ Klaipėdos skyriaus kolektyvo nariai.
Beveik 5 hektarai atsodinto miško nėra didelis plotas. Per metus Šilutės urėdijos miškuose pasodinama apie 360 ha miško. Tiesa, kai kurie plotai pasisėja savaime, nes miškas iškertamas taip, kad jame liktų sėklas barstančių medžių.

Dauguma talkininkų – Šilutės mokyklų moksleiviai.

Pasodinę mišką, talkininkai vaišinosi rusniškio Algimanto Dirsės išvirta koše.

Sodinukais Šilutės urėdiją aprūpina Norkaičių girininkijos medelynas. Čia 3 laukuose, kurių bendras plotas 22 ha, auginami pušų, eglių, ąžuolų, beržų, juodalksnių ir dar kelių mažiau populiarių rūšių sodinukai. Medelyno viršininkas Arimantas Jurjonas sakė, kad per metus čia išauginama 4 milijonai sodinukų, kurių dauguma panaudojama pačios urėdijos reikmėms, dalis parduodama. Anot viršininko, kai kurie medeliai, pavyzdžiui eglės, reikalauja nemažai priežiūros. Iš pradžių jie sudaiginami, paaugę daigai persodinami. Miškams atsodinti eglaitės naudojamos ketverius metus puoselėtos medelyne.
Vaidotas VILKAS

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Į Graikiją – pasaulio kultūros lopšį

Trijų dienų kelionė į Graikiją nebuvo nuobodi. Ją paįvairino neįprastas mūsų akiai kraštovaizdis: tolumoje ir šalikelėse besidriekiantys kalnai, tuneliai, raudonuojantys aguonų laukai, žydinčios akacijos ir įvairiaspalviai oleandrų krūmai. Graikijos, dar vadinamos Vakarų pasaulio kultūros lopšiu, dievai tikrai nenuskriaudė, padovanodami tokią turtingą istoriją, kuria neįmanoma nesididžiuoti, nuostabią gamtą ir net 13 676 km įspūdingos Viduržemio jūros pakrantės. Tačiau tik apie 4000 km pajūrio tenka Graikijos žemyninei daliai. Dar vienas Graikijos turtas – salos ir priglaudė likusius tūkstančius kilometrų paplūdimių, įlankėlių, lagūnų…

„Visada jauni“ – su Vydūno žodžiu…

„Didžiausias rūpestis yra tautą išlaikyti. Kad nėra tokio supratimo, matyti iš tuščio raginimo pasilikti lietuviais, mylėti savo tautą, kalbą, tėvynę. Tautos išlaikyti vien kalbomis negalima“, – šie Vydūno žodžiai nuskambėjo Juknaičių šventėje „Visada jauni“. Šiemet minimas Vydūno gimimo 150–metis. Ar filosofo žodžiai prarado prasmę? Parke prie Juknaičių ežerėlio puslankis suolų – su geltonais, žaliais ir raudonais balionais. Atvykusieji į šventę ir prisėdę ant suolelio, netrukus atrišo baliono raištelį ir visi vienu metu paleido į padangę Lietuvos trispalvės spalvų balionų –

Rusnės estakados statyba pradėta laišku ateities kartoms…

Šiandien, 2018 m. birželio 22 d., 11.00 val. kelio Nr. 206 Šilutė–Rusnė 6,56 kilometre buvo iškilmingai įbetonuota simbolinė Rusnės estakados statybos darbų pradžios kapsulė su laišku ateities kartoms. „Pamarys“ skelbia šio laiško turinį ir jį pasirašiusių garbingų asmenų pavardes. (Istorinių iškilmių akimirkas užfiksavo Petras Skutulas.) LAIŠKAS PAMARIO KRAŠTO ATEITIES KARTOMS Rusnė – vienintelis Lietuvos miestelis, esantis saloje Nemuno deltoje ir viena seniausių gyvenviečių, garsėjanti gamtos grožiu, paukščių įvairove, medine architektūra, senosiomis žvejų tradicijomis ir potvyniais. Didžiausia Lietuvoje Rusnės sala pelnytai

Nepažinta Italija: per Jonines vyrai valgo sraiges, moterys prausiasi šv. Jono eliksyru

  Poilsiautojų iš Lietuvos pamėgtos Italijos didybė atsiskleidžia gerokai kitaip atokiau nuo lankytinų objektų esančiuose šalies miesteliuose. Juose vyrauja paprastumas, kuklumas, minimalizmas ir verda tikras itališkas gyvenimas. Pavyzdžiui, jei šį savaitgalį lankysitės Italijos paslaptimi pramintame Abrucų regione įsikūrusioje L’Akviloje, didelė tikimybė, kad pakliūsite į Joninių, arba La notte di San Giovanni, sūkurį. Kai kur šią šventę italai vis dar švenčia pagal senąsias tradicijas. Tikisi meilės ir sveikatos Nuo seno Italai tiki, kad trumpiausią vasaros naktį galima apsisaugoti nuo ligų, blogų